Birželio 29 d. 15 val. Paberžėje bus aukojamos šv. mišios, o po jų apie 16 val. skambės Liudo Mikalausko (bosas), Sabinos Martinaitytės (sopranas) ir pianistės Audronės Eitmanavičiūtės koncertas „Pagarbinkim Lietuvą“, skirtas Lietuvos šviesuolio kunigo Tėvo Stanislovo atminimui.
Tai jau antrasis šio sezono kamerinis renginys Paberžėje, skirtas Tėvui Stanislovui atminti. 1863 metų sukilimo muziejus šiais metais pakvies susirinkti Paberžėje ir rugsėjo 28-ąją – tą dieną kartu su L.Mikalausku ir Vilniaus valstybiniu kvartetu bus minimas Tėvo Stanislovo gimtadienis.
Algirdas Mykolas Dobrovolskis (Tėvas Stanislovas) gimė 1918 m. rugsėjo 29 d. Radviliškyje. Baigė Kauno jėzuitų gimnaziją. 1936 m. įstojo į Plungės kapucinų vienuolyną. 1944 m. baigė Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, įšventintas kunigu. Tėvas Stanislovas buvo viena žymiausių Kėdainių rajono asmenybių – kunigas, pamokslininkas, vienuolis kapucinas, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai veikėjas. Pas jį lankėsi daug žmonių, ypač jaunimo, disidentų iš SSRS.
Greta sielovadinio darbo rinko bažnytinio meno ir etnologinę medžiagą.
Tėvas Stanislovas rūpinosi Paberžės aplinka, kapinėmis, ne tik bažnyčia ir parapija. Rinko paveikslus, dekoracijas, įkūrė muziejų. Ne be Tėvo Stanislovo pastangų Paberžė tapo svarbiu kultūrinės veiklos centru Kėdainių rajone. Tėvas Stanislovas rūpinosi visais – našlaičiais, narkomanais, alkoholikais, benamiais.
Tėvas Stanislovas mirė 2005 m. birželio 23 d. Kauno II klinikinėje ligoninėje. Palaidotas Paberžės bažnyčios šventoriuje.
Daugiau informacijos rasite čia.
Renginiai nemokami.
Smagu, kad šio puikaus žmogaus ir tikro dvasininko atminimas gyvas žmonėse.
Gal prieš trisdešimt metų aš Jam vos rankos nesulaužiau. Tarybmečiu nuvažiavome su šeima į Paberžę pažiūrėti Jo arnotų muziejaus. Oras gražus buvo, Dobrovolskis ateina prie mūsų per kiemą ir, nesitikėjau, padavė man ranką, o aš labai nuoširdžiai paspaudžiau… kaulai tik subraškėjo, gailėjausi labai. Stiprus Žmogus buvo.
Tėvo Stanislovo mintys:
“Miniažmogio pamėgta veiksmažodžio forma – taip sakoma taip daroma, taip įprasta… Bet tu nepasiduok! Tu bijok tokių srovių, bėk nuo jų! Sakyk: aš darysiu, aš sakysiu, aš neleisiu prapulti savo asmenybei!”. “Geroji diena! Tu mums akis atveri, takus apšvieti, šiluma apgaubi. O mes kartais piktumu padarome tai, kad kai kada kai kam norisi pasakyti: “O aš pro ašaras tako nematau”. “Kai susitinku kančią, aš sustoju ir tylumoje pradedu bręsti. Mano sunkiosios valandos – mano relikvijos”.”Kūrėjas davė Saulei galią spalvinti rytmetį, vidurdienį, vakarą. Mūsų sukurtos saulės spalvina mūsų artimųjų dienas ir naktis, o jų spinduliai pasiekia net ir slapčiausias sielos gelmes. Ir gera, ir baugu turėti galią kurti saules”.”Visi akmenys, kad ir kokie masyvūs jie būtų, anksčiau ar vėliau nustumiami į šalį”.”Dvasingumas tada ir prasideda, kai atsibunda mūsų galia galvoti, spręsti protu ir meile valdyti žemę, kurią Dievas mums patikėjo”.
….kurią Dievas mums patikėjo”.
—————————————————–
Na kam klastingai kalbėti visų vardu !? Atsirado mat ganytojas, o ne ganomasis.
Prieš kiek tai metų taip pat buvau pas kryžiais ir puodais apsikarsčiusį.
Pamenu, jis klastingai sakydavo: vaikūūūčiai maaano.
Blogos šnekos sugadina gerus papročius.
Tėvas Stanislovas
Tam seniui buvo nei motais Tavo papročiai, kuriuos turi omenyje.
Beje, o kam netėvą vadini tėvu – lyg savo neturėtum ?
Todėl, kad Jis buvo Dvasios Tėvu daugybei žmonių.
Nekišk tos daugybės. Balsavimas dėl Žemės nepardavimo užsieniečiams parodė, kokia ta daugybė .
Jūs nežinote, kas yra ta daugybė, kuri bendravo su Tėvu Stanislovu, ir juo labiau nežinote, kaip ji balsavo.
Taigi, kalbate paranojiškas nesąmones