Dainų šventės Folkloro diena pradės duonos apeiga Katedros aikštėje (programa)

Dainų šventė. Folkloro diena | LLKC nuotr.

Daugiau kaip trys šimtai duonos kepalų – tiek duonos bus išdalinta vilniečiams ir miesto svečiams sostinės Katedros aikštėje liepos 4 dieną. Simboline duonos sunešimo apeiga prasidėsianti Dainų šventės Folkloro diena, pripildys sostinę senųjų tradicijų įvairove, užlies liaudies dainų melodijomis. Šiųmetinio renginio programą praturtins susitikimai su senąja išmintimi besidalinsiančiais tradicijų žinovais ir etninės kultūros tyrinėtojais, o įdomios patirties suteiks liaudies amatų meistrai.

Pirmą kartą duris atvers „Moterų seklyčia“, kurioje apsilankiusieji daugiau sužinos apie tautinį kostiumą ir kaip pagal liaudies tradicijas pasirūpinti savo išvaizda. „Vyrų kalvėje“ vyks žinių ir gebėjimų mainai įvairių namų ūkio darbų, medžioklės, aludarystės ir kitų „vyriškų“ veiklų srityse, o „Žolynų darže“ atsiskleis žolelių galios. Vidurdienį „Laidmės juosta“ kvies dainomis ir muzika apjuosti Vilnelę iš abiejų krantų, papuošti ją vainikais. Visus Folkloro dienos renginius sujungs deivės Laimos globojama likimo ir laimės tema.

„Norime, kad ši diena primintų mūsų tautos šaknis, iš kurių išaugome. Mūsų kultūra pilna ženklų, parodančių kaip kurti ir turtinti savo gyvenimą, kaip sėkmingai išpildyti likimą, kurį anot senųjų tikėjimų lėmė baltų deivė Laima, besirūpinanti žmogumi nuo pat gimimo. Tad šiemet visiems ir kiekvienam linkėdami sėkmingos gyvenimo kloties šventę skiriame būtent laimės paieškoms“, – sako Folkloro dienos kūrybinės grupės vadovė Vida Šatkauskienė.

Folkloro diena „Laimužės lemta“ prasidės simboliniu susitikimu „Prie Laimės stalo“. 10 val. į sostinės Katedros aikštę visi šventėje dalyvausiantys kolektyvai suneš po savo krašto duonos kepalą, ir tai taps gyva visą dieną trunkančia ekspozicija. Po šios apeigos senosios lietuvių dainos, šokiai, papročiai, amatai ir tradiciniai valgiai pasklis pagrindinėse Vilniaus erdvėse – Katedros aikštėje, Gedimino kalno papėdėje, Bernardinų sode, kur įsikurs „Laimos dvaras“. 14 val. visi bus pakviesti „Laisvės keliu“ pakilti į Gedimino kalną, į renginį, skirtą istorinei Lietuvos laisvės kelio atminčiai – nuo valstybės kūrimosi iki šių laikų nepriklausomybės atkūrimo. Šventę vainikuos koncertas – vakaronė Katedros aikštėje „Laimei vartus atkėlus…“, priminsiantis svarbiausius laimingo žmogaus gyvenimo pradus. Jo metu bus padalinta iš visos Lietuvos suvežta duona.

Pagrindinėse scenose vyks teminiai kolektyvų pasirodymai: „Skalsos aruodai“ bus skirti ūkio sėkmei, „Meilės klėtis“ – meilės ir vedybų papročiams, „Laimūs namai“ – namų, įkurtuvių, krikštynų tradicijoms, o „Gegutės sodas“ – deivės Laimos apraiškoms gamtoje ir gyvenime. Bene visoje Folkloro dienos erdvėje žiūrovai bus kviečiami aktyviai įsijungti į bendrą dainavimo, žaidimo, šokio laimės sūkurį.

Visų šventės dalyvių lauks speciali pramoga – „Laimės takas ir šulinys“. „Laimos dvare“ bus išdėstyti sumanumo, žinių, judrumo, kitų gebėjimų patikrinimo, užduočių bei varžytuvių taškai, kuriuos perėjus ir atlikus užduotis bus galima laimėti prizus. Mėgstančiųjų karšto garo malonumus lauks „Laimos pirtis“ – įrengtame senovinės pirties kieme bus galima išgirsti apie jos tradicijas ir procedūras.

Apmąstyti gyvenimą ir vertinti tai, ką turime dabar, džiaugtis buvimu savo namuose kvies net 320 folkloro kolektyvų ir daugiau nei 200 amatininkų iš visos Lietuvos. Kartu su jais pasirodys ir 10 užsienio lietuvių kolektyvų iš Lenkijos, Latvijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos bei Rusijos Karaliaučiaus ir Karelijos regionų. Šiemet kaip niekada daug dalyvaus šeimų ansamblių, į kolektyvus plūstelėjusio jaunimo ir net vyrų.

Šiemet pirmą kartą su dainų švente sutaps ir tarptautinis folkloro festivalis „Baltica“, vyksiantis liepos 1-6 dienomis. Liepos 4 d. jis įsilies į didįjį Folkloro dienos renginį. „Svečiai, o šiuo atveju dar ir iš tolimų kraštų, remiantis mūsų tradicijomis, taip pat neša laimę“, – sakė V. Šatkauskienė.

Lietuvos dainų šventė – svarbiausias šalies kultūros įvykis, jungiantis visas kartas ir visus žmones, stiprinantis šalies tapatybę ir garsinantis jos vardą pasaulyje. Šalies tautines dainas, šokius, ansamblių, pučiamųjų orkestrų, kanklių muzikos ir teatro programas, amatus pristatantys atlikėjai 2014 m. liepos 2–6 d. Vilniuje ištars „Čia – mano namai“. Šventė taip pat pakvies dalyvauti įvairiose pramogose, išbandyti senuosius amatus. Birželio 28 d. Kaune, Dainų slėnyje, vyks Dainų šventės 90-mečio minėjimas.

Folkloro diena „Laimužės lemta“, sostinės Bernardinų sode ir Pilių teritorijoje Vilniuje liepos 4 d., nuo 10 val.

Dainų šventės folkloro diena | LLKC nuotr.

2014 m. Dainų šventė „Čia – mano namai“

Liepos 4 d. Folkloro diena „Laimužės lemta“ programa:

10 val. Susitikimas „Prie Laimos stalo“ Katedros aikštėje. Suėjimas, stalo dengimas, duonos sunešimas, palaiminimas

10.30–18 val. „Gyvenimas Laimės dvare“ Bernardinų sode, Gedimino kalno papėdėje. Folkloro ansamblių pasirodymai didžiojoje, mažosiose scenose ir aikštelėse, liaudies meno ir amatų meistrų, valgių gamintojų mugė.

Pagrindinės scenos:

„Prie Laimos stalo“ Katedros aikštėje – geriausių teminių programų pristatymai

„Skalsos aruodai“ Gedimino kalno papėdėje – programos apie ūkio sėkmę, gausą, žemdirbystės, bitininkystės ir kt. papročius

„Meilės klėtis“ Gedimino kalno papėdėje – programos apie meilės ir vedybų laimę, vestuvių papročius

„Laimūs namai“ Bernardinų sode – programos apie namus, įkurtuves, šeimą, krikštynas

„Gegutės sodas“ Bernardinų sode – įvairios programos apie mitinę Laimą, jos apraiškas gamtoje bei gyvenime, laimės paieškas, lemtį ir pan.

Kitos veiksmo vietos Bernardinų sode:

„Išminties krikštasuolė“ – pokalbiai su žymiausiais folkloro pateikėjais, pasakotojų pasirodymai, pasakų apie laimę konkursas

„Vaikų atšlaimas“ – vaikų folkloro ansamblių programos, žaidimai, varžytuvės

„Jaunimo kiemas“ – jaunimo folkloro ansamblių programos, šokių mokymai, varžytuvės

„Moterų seklyčia“ – paskaitos, mokymai, konsultacijos apie tautinį kostiumą, jo dėvėsena, priežiūra, plaukų šukavimą ir pan.

„Vyrų kalvė“ – paskaitos, mokymai, konsultacijos apie namų statybą, meistrystę, aludarystę, muzikavimą, medžioklę, žvejybą ir pan.

„Žolynų daržas“ – žolelių, gydymo ir grožio priemonių, žinių apie sveikatą pristatymas

„Laimos pirtis“ – senovinės pirties įrengimas, programos ir paskaitos apie pirties ir jos aplinkoje vykusias tradicijas, mokymai, pirties procedūros

„Laumių lieptas“ – programos apie skalbimą, drobių balinimą, skalbimo pratybos

„Muzikantų kertė“ – muzikantų ir instrumentinių grupių pasirodymai

12 val. Upės apjuosimas „Laidmės juosta“ prie Vilnelės. Dainavimas, muzikavimas, vainikų leidimas iš abiejų Vilnelės krantų.

13–18 val. „Laimės takas ir šulinys“. Visoje Laimos dvaro teritorijoje išdėstyti sumanumo, žinių, judrumo, kitų gebėjimų patikrinimo, užduočių bei varžytuvių taškai, kuriuos perėjus suteikiama galimybė laimėti dovanas

14 val. Laisvės kelias „Kur laisvė eina, ten laimė seka“ ant Gedimino kalno. Istorinei Lietuvos laisvės kelio atminčiai skirtos apeigos, muzika, karo-istorinės dainos; programos apie kareivio, išeivio, tremtinio dalią

16 val. „Laimų-Dalių krivūlė“ Bernardinų sode. Laimę prišaukiantys ir lemiantys veiksmai

19 val. Pabaigos koncertas-vakaronė „Laimei vartus atvėrus…“ Katedros aikštėje.