Sunku pamilti gamtą, jos nepažinus — o šiais technologijų laikais dažnas dienas leidžiame kuo rečiau nuklysdami „nuo cemento“. Būtent todėl penkiuose regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose kuriamos gamtos mokyklos — vietos, kur moksleiviai ir suaugusieji galėtų praleisti laiką gamtoje, stebėti saugomus augalus ir gyvūnus, išgirsti apie tai, kodėl ir kaip juos reikia saugoti. Šiomis mokyklomis siekiama formuoti jaunuolių ekologinį mąstymą, mokyti juos gerbti gamtą bei padėti suprasti joje vykstančius procesus.
„Pastebiu, kad pradedame panašėti į gamtos nepažįstančius ir bijančius vakariečius“, – apgailestauja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė, pridurdama, kad sveika leisti vaikams pabūti bent savaitę gamtoje, įsiklausyti į jos garsus, „atjungti“ juos nuo telefono ir kompiuterio.
„Žmonės tikrai pradeda bijoti… Tai juos erkės gąsdina, tai dar kažkas“, — stebisi R. Baškytė. Ji pasakoja, kad steigiamos mokyklos nebus panašios į jau egzistuojančius gamtininkų būrelius. „Galvojame apie šiek tiek kitokią specifiką. Manome, kad bendrų, pažintinių žinių apie gamtą yra daugiau. Labiausiai trūksta paprasčiausio vertybinio suvokimo: kas ta saugoma teritorija? Kas ten saugoma?“ — pasakoja VSTT direktorė. Ji priduria, jog labai svarbu suprasti, kas yra vertybės ir kodėl Lietuvoje jos būtent tokios, o ne kitokios. „Kalnas. Daug kam — jokia čia ne vertybė. Tačiau pagalvokite apie Papilės atodangą Ventos regioniniame parke. Tai — trečia pagal svarbą Europos atodanga, nes būtent čia atsidengia mezozojaus, eros, kurioje gyveno dinozaurai, nuogulos“, — pasakoja R. Baškytė. Pasak direktorės, Būtent tokio vertybinio suvokimo ir meilės gamtai bus siekiama naujosiomis mokyklomis.
Siekiant sukurti erdves, kur tiek vaikai, tiek suaugę galėtų susipažinti su gamtos turtais, būtina pasirūpinti tiek materialine baze, tiek metodologiniais darbuotojų gebėjimais.
Jau dabar visos parkų direkcijos dirba ekologinio švietimo srityje – vedamos moksleivių grupės, skaitomos paskaitos, rengiamos ekskursijos. Tačiau labiausiai trūksta infrastruktūros, kur šios grupės galėtų apsistoti, praleisti ilgesnį laiką.
Kai kuriose saugomų teritorijų direkcijose yra nenaudojamų ar pilnai neišnaudojamų pastatų. Šiuo metų rekonstrukcijos darbai vyksta penkiose, tad iki 2015-ųjų vasaros gamtos mokyklos turėtų atsirasti Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose, Kauno marių, Sirvėtos ir Varnių regioniniuose parkuose.
Sąlygos gamtos mokyklose turėtų būti spartietiškos, tačiau pakankamos 30 žmonių grupėms patogiai apsistoti, pernakvoti dviaukštėse lovose, pasigaminti maisto ir praleisti kelias dienas besigrožint gamtos vertybėmis.
Didelis dėmesys skiriamas ir su grupėmis dirbsiančių gamtininkų ruošimui. „Rengiame metodologiją, kaip dirbti su vaikais ir suaugusiais. Tikrai turime puikių specialistų, kurie viską papasakoja taip įdomiai, kad neatsigina klausytojų. Tačiau ne visi tokie, tad siekiame juos paruošti darbui su auditorija, išmokyti pasakoti, sudominti“, – pasakoja ji.
Pasak VSTT direktorės, grupes tikimasi prisikviesti bendradarbiaujant su mokyklomis, Nacionaliniu lankytojų centrų, rudenį duris atversiančiu Vilniuje. R. Baškytė apgailestavo dėl to, jog lietuviškose mokyklose itin didelis dėmesys skiriamas tik akademinėms žinioms. „Nueita labai akademiniu keliu: svarbu tik sausos žinios. Tuo tarpu mes norime, kad mokiniai pajustų, patirtų. Nesiruošiame radikaliai keisti sistemos, tačiau norime pasiūlyti šiek tiek kitokių, papildomų žinių. Tikimės, kad pačios mokyklos susidomės mūsų turima baze. Jau dabar matome atskirų mokytojų pastangas, kurie nepaisydami lėšų trūkumo ar nepatogumo veža moksleivius į parkus, stengiasi juos sudominti“, – pasakoja ji. Direktorė pridūrė besitikinti, kad atsiradusi infrastruktūra paskatins švietimo įstaigas ar mokytojus rašyti paraiškas projektams, ieškoti kitų finansavimo šaltinių edukacinei veiklai gamtoje.
„Išsipildė didelė svajonė“, – tvirtina Varnių regioninio parko direktorė Irena Zimblienė. Būtent čia labiausiai pasistūmėjo gamtos mokyklos pastato rekonstrukcija. Gamtos mokyklai pritaikytas Varnių girininkijoje buvęs gyvenamasis namas. Tikimasi, kad darbai bus baigti dar šių metų liepą. Iki šiol aktyvesni mokytojai darbui su moksleiviais gamtoje, apsistodavo palapinėse ar atvykdavo vienai dienai.
„Tiesa, kol kas laukiame metodinių leidinių kaip dirbti, kaip mokyti saugomų teritorijų vertybių. Manome, kad gamtos mokykloje apsistos ne tik mokiniai, studentija, bet ir senjorai. Planuojame, kad pirmosios grupės Varnių regioninio parko gamtos mokyklos patalpose jau galės apsistoti rudeniop“, – pasakoja direktorė. Pati gamtos mokykla „įsivažiuoti“ turėtų 2015-aisiais, kuomet bus paruošti metodiniai leidiniai, užmegzti ryšiai su rajonų švietimo centrais, mokyklomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, neformaliojo ugdymo centru.
Penkių gamtos mokyklų įrengimas finansuoti iš Europos Sąjungos fondo projekto „Saugomų teritorijų tvarkymas“. Taip pat per tris šio projekto etapus įrengti ir renovuoti lankytojų centrai Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, tvarkyti paveldo objektai, įrengti apžvalgos bokštai bei lankytojams skirta infrastruktūra.