Antradienis, 7 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Jorės šventėje romuviai prisiekė tęsti protėvių darbus (nuotraukos, video)

2014-04-30 00:32:29
26
Įšventimas į romuvius | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Įšventimas į romuvius | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Įšventimas į romuvius | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.
Įšventimas į romuvius | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Paskutinį balandžio savaitgalį Kulionių kaime, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje jau aštuonioliktą kartą buvo atšvęsta pirmosios pavasario žalumos šventė – Jorė. Daugiau nei pusė tūkstančio senojo baltų tikėjimo puoselėtojų mūsų protėvių papročiu dvi dienas šventė didįjį gyvybės atsigavimo vyksmą.

Pirmąją šventės dieną visi tvarkė šventimo vietos aplinką, pirmąja pavasario žaluma puošdami šventės šventinius Jorės vartus, šventvietės stulpus ir aukurus. Po Talkos daugelis prakaitą plovė ir savo gyvybines galias stiprino kaimiškoje pirtyje.

Šventės dienomis Etnografinėje sodyboje darbavosi ir visus norinčius žalvarinių papuošalų gamybos paslapčių mokė ilgametis Jorės šventės dalyvis, senovinių papuošalų meistras Rimantas Ordinas. Škudžių avių augintojų asociacija šventės dalyviams pristatė archajišką baltišką avių veislę – škudes.  Apie žirgininkystę, žirgus bei jų priežiūrą su šventės dalyviais patirtimi dalinosi NVO Žirgų globos asociacija nariai.

Duris atvėrė naujas amatų kiemelis

Molėtų krašto muziejus šventės dalyviams ir Kulionių kaimo bendruomenei pristatė naująjį Etnografinės sodybos statinį – tradicinę aukštaitišką pirkią. Visi nuoširdžiai dėkojo Molėtų rajono merui Stansilovui Žviniui, UAB „Minduvos statyba“ vadovui Sauliui Venclovui ir Molėtų krašto muziejus direktorei Viktorijai Kazlienei už įspūdingą naujumu šviečiančią dviejų galų aukštaitišką pirkią, kurioje yra numatyta ne tik įkurti tradicinių amatų kiemelį, tačiau, planuojama įrengti ir senosios baltų pasaulėžiūros ekspoziciją. VVG  finansinės paramos ir nagingų „Minduvos statybos“ įmonės meistrų dėka, mažiau nei per pusmetį išdygęs statinys nustebino ne vieną Jorės dalyvį.

Etnografinė sodyba | A.Baltūsio nuotr.
Etnografinė sodyba | A.Baltūsio nuotr.

Tuo pat metu šventės dalyvius džiugino Etnografinės sodybos pirkioje atidarytos dvi parodos:  Dalios Stalauskienės nepakartojamų tapybos ant stiklo darbų paroda „Laiko ataudai“ ir Martynos Kašinskaitės iliustracijų paroda „Skaitant dangaus ženklus. Lietuviško Zodiako pėdsakais“.

Dalios Stalauskienės paroda | A.Baltūsio nuotr.
Dalios Stalauskienės paroda | A.Baltūsio nuotr.

Šeštadienio vakare visi rinkosi į Lietuvos Romuvos vaidilų šventinę sueigą Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje. Čia buvo prisimintas neseniai į Dausas iškeliavęs Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Jaunius Trinkūnas, savo mintimis apie svarbius įvykius ir patirtis tarp Jorių dalinosi vaidilos: etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, baltiško gyvenimo būdo mokytojas Valdas Rutkūnas, mitologas dr. Dainius Razauskas ir kiti Lietuvos Romuvos atstovai. Po to visų laukė didysis šventinis laužas, linksma vakaronė ir paslaptingas „Gyvo žalio“ naktinis žygis su deglais.

Prisiekė puoselėti protėvių papročius

Sekmadienio rytą Perkūno šventykloje užkūrus didyjį apeiginį viralo katilą, ragų garsai visus šventės dalyvius sukvietė į Senovinę dangaus šviesulių stebyklą. Iš čia Romuvos vaidilų vedama darni apeiginė eisena, mušant bugnams ir skambant giesmėms, nešina vėliavomis, darnia eisena žygiavo į  Želvų ežero kyšulyje iškilusį didingą Kulionių piliakalnį.

Aukščiausioje piliakalnio vietoje, susitelkę aplinkui liepsnojantį aukurą, romuviai giesmėmis, aukomis, maldomis ir kalbomis kreipėsi į Šventąją ugnį – Gabiją ir per ją  į visų laikų kovotojus už Lietuvos laisvę, kviesdami jų vėles įsijungti į Jorės šventėjų gretas. Prie seniausios piliakalnio pušies ir Amžinosios ugnies aukuro įvyko iškilmingos įšventimo į romuvius apeigos. Nemažas būrys suaugusių bei vaikų bendraminčių ir protėvių vėlių akivaizdoje iškilmingai kartojo: „…Mano dvasioje įspausti protėvių kartų priesakai. Aš trokštu pažinti juos ir perduoti savo vaikams. Stodamas prieš Amžiną Romuvos ugnį skelbiu –  senasis baltų tikėjimas, vienijęs gimines ir gentis, ilgus šimtmečius gelbėjęs ir įkvėpęs mūsų Tautą – dabar yra čia – mano širdyje!..“

„Gyvo žalio!“ | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.
„Gyvo žalio!“ | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Vėliau, sustojus į didelį ratą piliakalnio viduryje, ir visiems sugiedojus Tautinę giesmę, Gyvosios istorijos klubo „Varingis“ karžygiai jau nebe žodžiais, o kovos veiksmais, kalavijų dūžiais ir skydų traškėjimu priminė, kad už Tėvynę gyvybes ant laisvės aukuro sudėję  pilėnai tikrai nėra užmiršti.

Vėliavos protėvių vėlėms | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.
Vėliavos protėvių vėlėms | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Perkūno šventovei aukojo akmenis

Sugrįžę nuo piliakalnio, visi nusiprausę šaltinio vandeniu ir  apsišluostę drobiniu rankšluoščiu, pro šventinius Jorės vartus žengė į Dangaus šviesulių stebyklą. Čia nuo piliakalnio atsinešta ugnimi buvo įkurtas šventinis aukuras. Virš aukuro liepsnų vaidiloms iškilmingai sudaužus du joriukus (taip vadinami marginti kiaušiniai per šventę) ir perlaužus apeiginę duoną, buvo aukojama ir dėkojama Deivei Žemynai. Atskira apeiga buvo palabinti šventės dalyviai turintys vardus susijusius su pavasarine gyvybės prisikėlimo galia – Jore: Jorės, Joriai, Jorigės, Jorūnai, Jorūnės, Jurgiai, Jurgitos…

Toliau apeigos persikėlė į Dievui Perkūnui skirtą akmeninę šventovę. Kiekvienas apeigų  dalyvis į šventę atsivežęs akmenį, tardamas linkėjimo žodžius, iškilmingai jį dėjo į Perkūno šventovės aukurą. Šventovė buvo sustiprinta akmenimis iš daugelio Lietuvos vietų, o šventėjų širdys pripildytos iškilmingus ir gražius linkėjimus išpildančio viltingo džiugesio. „Tebūnie Darna!“, „Skalsos!“, „Gyvo žalio!“, nuolat skambėjo džiūgūs pasveikinimai. Na, o pasveikintieji „Gyvo žalio!“ turėjo pamojuoti pirmąja pavasario žaluma pasidabinusia šakele, kitaip po Jorės ateinantis metas būtų netoks sėkmingas…

Apeiginis ratelis Perkūno šventovėje | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.
Apeiginis ratelis Perkūno šventovėje | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Visus sujungė apeiginės vaišės

Kai visi drauge susikibę už rankų ir giedodami „Dijūto kalnalis“ devynis kartus apėjo Perkūno šventovę, buvo iškilmingai užbaigtas virti gardus šventinis viralas. Tuomet prasidėjo, pasak romuvių, seniausia ir svarbiausia Jorės šventės apeiga – bendros vaišės kartu su neregimomis protėvių vėlėmis ir Dievais.

„Apeiginės vaišės iš bendro katilo stiprina ne tik patį valgytoją, bet ir bendruomenės narių tarpusavio ryšius. Iš vieno katilo valgantys žmonės apeiginiu būdu sujungiami į vieną stiprią bendruomenę,  į vieną didelę giminę, kurios nariais esame ne tik mes, bet ir mūsų Dievai, mūsų protėvių vėlės. Kad ir jie būtų su mumis juos būtina prisiminti, pakviesti, todėl šventėje turi būti daug vėliavų“, – sako pagrindinis Jorės šventės rengėjas etnokosmologas J. Vaiškūnas.

Apeiginis viralas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.
Apeiginis viralas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Kaip ir visuomet šventė baigėsi linksmybėmis: vaikai varžėsi tarpusavyje ridendami joručius, jaunimas supavosi apeiginėmis supuoklėmis, sukosi šokio sukūryje… Kai vieni tarp akmenų kepė apeiginę  kiaušinienę, kiti ant gležnos pirmosios pavasarinės žolės gardžiai užkandžiavo gurkšnodami beržų sulą, girą, treti pamiršę valgius dalinosi žiniomis ir patirtimis, kažkur Labanoro girios prieigose gegutė skaičiavo kaip greitai sprogstatntys dieviški pumpurai ir žiedadulkių migla įsikūnys į naujos gyvybės gemalus.

Lietuvos Romuva ir Molėtų krašto muziejus Jorės šventę Kulionyse kartu rengia jau nuo 1996-tųjų metų, kuomet vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje esančioje senoje sodybvietėje buvo įrengta Senovinė dangaus šviesulių stebykla. Nuo to laiko čia kasmet, paskutinį balandžio savaitgalį, renkasi senojo baltų tikėjimo tęsėjai ir visi norintys nepraleisti progos pasisemti galių iš atbundančios pavasarinės gamtos, sprogstančių pumpurų, skaisčiau sušvitusios Saulės ir atgyjančios Žemės.

Šventės rengėjai yra dėkingi už šventei suteiktą paramą Lietuvos Kultūros Tarybai ir Molėtų rajono savivaldybės administracijai.

Alkas.lt, Vytauto Daraškevičiaus nuotraukos:

mg_9825
mg_9831
mg_9839k
mg_9843km2
mg_9848k
mg_9855k
mg_9863
mg_0001-k100
mg_0008-k100
mg_0028-k100
mg_0037-k100
mg_0043-k100
mg_0069-k100
mg_0071-k100
mg_0077-k100
mg_0079-k100
mg_0080-k100
mg_0036
mg_0038k
mg_0042k

[Show slideshow]
◄ 1 2 3 ... 7 ►

Alkas.lt, Arūno Sartanavičiaus nuotraukos:

img_8256-k100
img_8260-k100
img_8272-k100
img_8275-k100
img_8277-k100
img_8281-k100
img_8286-k100
img_8292-k100
img_8293-k100
img_8307-k100
img_8314-k100
img_8320-k100
img_8329-k100
img_8335-k100
img_8338-k100
img_8340-k100
img_8341-k100
img_8361-k100
img_8372-k100
img_8391-k100

[Show slideshow]
◄ 1 2 3 ... 5 ►

Spausdinti 🖨

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 26

  1. Kemblys says:
    9 metai ago

    ,,Nemažas būrys suaugusių bei vaikų bendraminčių ir protėvių vėlių akivaizdoje iškilmingai kartojo: „…Mano dvasioje įspausti protėvių kartų priesakai. Aš trokštu pažinti juos ir perduoti savo vaikams. Stodamas prieš Amžiną Romuvos ugnį skelbiu – senasis baltų tikėjimas, vienijęs gimines ir gentis, ilgus šimtmečius gelbėjęs ir įkvėpęs mūsų Tautą – dabar yra čia – mano širdyje!..“ “.

    Kodėl ,,dvasioje”, o ne Sieloje ,,įspausti protėvių kartų priesakai”?
    Ar Vėlės žinojo apie tokį ,,baltų” tikėjimą?
    (Baltų terminą pirmąkart pavartojo vokiečių kalbininkas Georg Nesselmann knygoje Die Sprache der alten Preußen an ihren Überresten erläutert (Berlin, 1845). )
    Ar buvo bendra ,,ilgus šimtmečius” vienijanti visas Gentis pasaulėžiūra, kurią kažkodėl vadinate TIKĖJIMU?

    Manau, kad protėviai netikėjo, o gyveno toms Gamtos sąlygoms sukurta pasaulėžiūra. Žyniai sąmoningai kūrė kiekvienos Genties pasaulėžiūrą skirtingą nuo kitų ir savo gentainiams pateikė tokią, kokią jie buvo pajėgūs suvokti tuo laiku. ,,Mokslininkai”, t.y. TYRINĖTOJAI ,padarė klaidą ieškodami bendrumų, o romuviai dar apibendrino tyrinėtojų darbus.

    Atsakyti
  2. Ženklas says:
    9 metai ago

    Buvau, dalyvavau, savo akimis mačiau. Toji šventės bendrystė, vienijanti mus romuvius, sustiprino mano dvasią. Apeigos Dievams ir Deivėms palietė pačius giliausius religinius jausmus. Ypač nudžiugino jaunimas, trys merginos, dainos taktan sudauždamos baltiškomis apyrankėmis, dainavo gyvenimo grožį ir esmines prasmes atskleidžiančią dainą, maždaug : eisime į mišką mudu du, pjausime lentas mudu du, mudu du dirbsime lovą, …paskui dirbs vygę, stalą visiems bendrai susėsti. Buvo labai gražu, net iki graudulio.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      9 metai ago

      Neabejoju, kad sustiprino Tavo ,,dvasią”. Kodėl nesustiprino Sielos?

      Atsakyti
      • )..( says:
        9 metai ago

        kaip tai nesustiprino?taigi, Dvasia yra Sielos dalis.

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          9 metai ago

          O ,,siela” ,,vėlės” dalis, o ,,vėlė” ,,dvasios” dalis – prisigalvojo tie protėvių Žyniai visokių žodžiūų… 😀 😀

          Atsakyti
          • )..( says:
            9 metai ago

            taigi Siela gali buti dvasinga ir bedvase)

          • Kemblys says:
            9 metai ago

            o ,,vėle” ,,sielinga” ir ,,besielė” 🙂

            Beje, aš nežinau koks reiškinys įvardintas žodžiu ,,siela”.
            Kažkada susidomėjau asmens sąranga ir suvokiau devynias atskiras dalis. Tada pasidarė įdomu kokias dalis galėjo įvardinti žodžiais:
            dvasia – dvėsti, dvasna, dvėsuoti, išleisti dvasią…
            siela – sieti, siūlai; rus. ‘sila’ – jėga, rus. ‘silki’ – rezginėlis…
            vėlė – vėl, Velnias, velykos, vėlinės, velti, vėliava; rus. ‘vėlykii’ – didis…

            Yra dar vienas žodis, kuris viską laaabai gerai atskleidžia 🙂

          • Jonas Vaiškūnas says:
            9 metai ago

            Skaitykite knygas ir sužinosite. Pavyzdžiui G.Beresnevičių.

          • Kemblys says:
            9 metai ago

            Tą ,,mokslininką”, kuris mirė girtas? Kuris ne iš to galo sutrumpino ,,religijos žodyną” – nerašė apie žynius?
            Kas čia per TIKĖJIMAS, jei ,,vaidila” siūlo skaityti ,,mokslinius” darbus???

          • Vilma says:
            9 metai ago

            G.Beresnevičius mokslininkas ne kabutėse. O jūs neaiškus asmuo.

          • Kemblys says:
            9 metai ago

            Jei būtų buvęs mokslininkas, būtų supratę, kad tautosakoje atsispindi tik Žynių paskleista savo genčiai tokia pasaulėžiūra, kokią jo gentainiai buvo pajėgūs suvokti tuo metu. Palyginčiau, kad ir su mokinių sąsiuviniais – sužinosi mokinio lygį, bet ne mokytojo.

      • Je says:
        9 metai ago

        Kemblys, ma rods, nenuilstamai ieško priekabių, kaip pašiepti, suskaidyti, sumenkinti mūsų vienijimąsi. Užtenka, jog valdžia būdama savanaudiška ir trumparegė suskaldė tautą, o dabartinių grėsmių akivaizdoje bando joje ieškoti paramos, nes tik dabar pajuto, kad ji reikalinga, nes jėga vienybėje.

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          9 metai ago

          Va tai tau, vienas kažkoks ‘kemblys’ kelia grėsmę jūsų vienijimuisi… Ko jūs verti? Džiaukitės, kad kažkas skaito visas tas nesąmones ir jums pameta klausimus. Jei norite kažką sukurti, jums aukso vertės bet kokie puolamieji klausimai – aš, kaip išorės priešas, verčiu jus susitelkti tarpusavyje ir išgryninti savo pamatines nuostatas. Ar aš kaltas, kad jūs nesugebate atsikirsti – turėkite garbės nutraukti savo veiklą.

          Atsakyti
        • Dalė says:
          9 metai ago

          Je-e-e-e,
          išsiplaukite muilą iš akių; jūs vienijate tautą?
          Jūs ją skaldote pačiu aršiausiu būdu – religiniu pagrindu. Lojinatės su krikščionimis, įžeidinėdami jų tautinius jausmus ir vadindami ne lietuviais. Vadinate tai vienijimu?
          Jei valdžia jus palaiko, tai gal kaip tik dėl šio “Vienijimo”?
          Esate trumparegiai, nes tarp Darnos ir Meilės matote priešpriešą.
          Tokie trumparegiai labai parankūs valdantiesiems.

          Nekalbėsiu apie jūsų propaguojamą politeizmą.

          Atsakyti
          • karnavyžis says:
            9 metai ago

            kritika yra gerai, bet tu neteisi

          • Dalė says:
            9 metai ago

            Manyti, kad nėra vieno Dievo, tai tas pat, kas manyti, kad neturi vieno tėvo. Tai yra dvasinis aklumas. Visiškas.

          • Kemblys says:
            9 metai ago

            Koks skirtumas į kokį Dievą tikėti, į vieną ar į pasireiškiantį daugiskaitoje? Tikėkite į sveikatą.
            Suvokti nepavyks nei vieno, nei daug – viskas yra kitaip.

          • Dalė says:
            9 metai ago

            Nenorėjau sutikti, kad panašumas į Dievą būdingas tik žmogui. Man netgi rodėsi, jog aukšti kalnai, upės, ežerai, gražūs medžiai, gėlės ir gyvūnai daug labiau atskleidžia Dievo esmę nei žmonės savo juokingais drabužiais, savo niekšybėmis, kvailystėmis, tuštybe, melagystėmis ir savo bjauria savimeile. Visas šias savybes pažinojau per daug gerai, jos glūdėjo manyje, asmenybėje nr. 1, mokinyje, gyvenančiame 1890 m. Vis dėlto greta egzistavo kita sritis tarytum šventykla. Kiekvienas į ją įžengęs neatpažįstamai pasikeisdavo, sustodavo apstulbęs regėdamas visatą ir pamiršęs save galėdavo tik stebėtis ir grožėtis. Štai čia gyveno tas “kitas”, pažįstantis Dievą kaip nematomą, asmeninę ir kartu antasmeninę paslaptį. Čia niekas žmogaus nebeskyrė nuo Dievo. Čia iš tiesų atrodė, lyg žmogaus dvasia kartu su Dievu žvelgtų į kūriniją … Kai likdavau vienas, galėdavau pasinerti į šią būseną. Tuomet jausdavausi esąs tikru žmogumi. Aš ieškodavau ramybės ir vienatvės, būdingos savo asmeniui nr. 2.
            (K.G. Jung)

          • Vilma says:
            9 metai ago

            čia jūs akli, jei daugiau vieno neįžiūrite 🙂

          • Dalė says:
            9 metai ago

            Ar regėdama daugybę, įžiūrite tą Vieną, kuris yra jumyse?

  3. Romuvis says:
    9 metai ago

    Ka nusprende apie nauja Krivi?

    Atsakyti
  4. ipass says:
    9 metai ago

    Dažniau bymbly čia apsireikšk , Tokie tavo išvedžiojimai mus daro stipresniais ir vieningesniais!

    Atsakyti
  5. Juokiasi puodas, kad katilas juodas says:
    9 metai ago

    Atėjau čia iš Tautininkų Facebook puslapio, kur jie peikė, jog Vilniaus atributika pateikiame baisiųjų Lenkų spalvomis (raudona, balta). Ir ką gi matau čia… Puse šitų pseudo Lietuvių nešioja kažkokias tai Lenkiškas raudonai baltas vėliavas su raiteliu.

    Atsakyti
  6. Zemaitis says:
    9 metai ago

    idimu kas ta (Kemblys:) uzkabino ar kas nepatiko gamtos pabudiumas ar nemokmas apsilankymas jei kazkas blogai neik nevaziuok ir virk savo sultye namuose o jeigu ateini i gamta tai ir bendrauk su ja ir neliek savosulciu tai tiek tau palinkejimu…:(

    Atsakyti
    • Dalė says:
      9 metai ago

      Aš palinkėsiu daugiau – ačiū, Kembly, kad esate ir kad mąstote savo galva ir jaučiate savo širdimi, neprarasdamas humoro jausmo 🙂
      Stiprybės jums ):

      Atsakyti
  7. Atgalinis pranešimas: Etnografinėje sodyboje duris atvers V. Kašinsko tapybos paroda „Protėvių kelias“ | Alkas.lt

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

J. Česnavičiaus nuotr.

J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs

2023 02 07
„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

2023 02 07
Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video)

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

2023 02 01
Dr. Jono Basanavičiaus paveikslas (dailininko pavardė tikslinama) | Dr. J. Basanavičiaus kambario ekspozicijos nuotr.

Kaip Jonas Basanavičius išgelbėjo Gedimino pilį nuo „pažangos“

2023 01 25
Prezidentas: prieš šimtą metų Klaipėda tapo neatsiejama lietuvių tapatybės dalimi | lrt.lt nuotr.

Prezidentas: prieš šimtą metų Klaipėda tapo neatsiejama lietuvių tapatybės dalimi

2023 01 17
Virginijus Kašinskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Etnotapytojas Virginijus Kašinskas kviečia atrasti dvasinį protėvių kelią

2022 12 30
Jonas Vaiškūnas išrinktas AREKGT pirmininku | Alkas.lt nuotr.

Aukštaitijos etninės kultūros globos taryba išsirinko naują pirmininką ir aptarė 2023-ių Aukštaitijos atmintinų metų darbus

2022 12 28
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Vydūnas. Mūsų sentėvių tikėjimas

2022 12 28
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Kalėdų kalėjimas? Kas tai?

2022 12 24
Virginijus Kašinaskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Romuvos dvasia: Virginijus Kašinskas apie šventąją Ugnį (I)

2022 12 20
Rodyti daugiau

Naujienos

LMTA Centriniai rūmai | D. Matvejevo nuotr.
Istorija

Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų

2023 02 07
Ulfas Kristersonas ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje vieši Švedijos Ministras Pirmininkas

2023 02 07
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius

2023 02 07
AIPP Žaliasis koridorius | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas atveria erdves inovacijų kūrėjams

2023 02 07
Vėjo elektrinės | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pernai vėjo jėgainių galia išaugo trečdaliu

2023 02 07
sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarta, kaip stiprinti medikų saugumą

2023 02 07
Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.
Lietuvoje

Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija

2023 02 07
Aplinkos ministras lankosi kadagynuose | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Atsigaunantys kadagynai lauks lankytojų

2023 02 07
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kur inspekcija, kur komisija? apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
  • Nuoroda apie Ukrainos gynybos štabe svarstomi kontr-puolimo variantai
  • Nuorodos apie Ukrainos gynybos štabe svarstomi kontr-puolimo variantai
  • Escorts Service Near Mayur Vihar phase 1 Riya Call Whatsapp Mayur Vihar phase 1 Call Girl apie RoboMarkets gavo prestižinį apdovanojimą „Global Forex Awards 2021 – B2B“ apdovanojimuose

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų
  • Lietuvoje vieši Švedijos Ministras Pirmininkas
  • „Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius
  • Gintaro įlanka atgims naujai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs

by daiva
2023 02 07
5
J. Česnavičiaus nuotr.

Ištraukos iš Jono Basanavičiaus „Autobiografijos“ (J. Basanavičius. Rinktiniai raštai. Vilnius: Vaga, 1970, p. 11–12, 888, 14–15, 17–18, 30–33).

Skaityti toliau

„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 07
3
„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

Lietuvos Romuvos apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ koncertuodama keliauja po Indiją. Tai pirmas kartas istorijoje, kai muzikos grupė iš Lietuvos buvo...

Skaityti toliau

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 01
1
Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video)

Vasario 3 d.,  penktadienį, 18 val. Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8, Vilniuje) Senovės baltų religinė bendrija Romuva...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kur inspekcija, kur komisija? apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
  • Nuoroda apie Ukrainos gynybos štabe svarstomi kontr-puolimo variantai
  • Nuorodos apie Ukrainos gynybos štabe svarstomi kontr-puolimo variantai
  • Escorts Service Near Mayur Vihar phase 1 Riya Call Whatsapp Mayur Vihar phase 1 Call Girl apie RoboMarkets gavo prestižinį apdovanojimą „Global Forex Awards 2021 – B2B“ apdovanojimuose
  • Kolkata Air Hostess Escorts Services apie RoboMarkets gavo prestižinį apdovanojimą „Global Forex Awards 2021 – B2B“ apdovanojimuose
Kitas straipsnis
Neringoje atgims „Žiobrinių“ šventė

Neringoje atgims „Žiobrinių“ šventė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai