Balandžio 14 d., pirmadienį, 9 val. radijo stotyje „Laisvoji banga“ startuoja nauja diskusijų laida „Vektorius“. Pirmojoje laidoje „Kaip rašysime Lietuvos piliečių pavardes?“ socialdemokratai, Seimo nariai Irena Šiaulienė ir Gediminas Kirkilas susitiks su krikščioniu demokratu, Seimo nariu Valentinu Stundžiu ir filosofu Vytautu Rubavičiumi. Laidos svečius kalbins Audrys Antanaitis.
Lenkija ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) jau seniai daro didžiulį spaudimą Lietuvos valdžiai, kad lenkiškais rašmenimis būtų leista rašyti lenkakalbių Lietuvos piliečių pavardes oficialiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose. Parodoksalu, kad nei Lenkijos nei vietinių LLRA politikų kategoriškai netenkina kompromisinis siūlymas Lietuvos respublikos dokumentuose pavardes kita kalba rašyti ne užrašo valstybine kalba sąskaita, tačiau kitame paso puslapyje. Būtent tokia pavardžių rašymo tvarka jau kurį laiką galioja kaimyninėje Latvijoje ir dėl to šiai valstybei jokių priekaištų neturi nei Latvijos lenkai ne kiti kitakalbiai Latvijos piliečiai, nei jokios užsienio valstybės, tame tarpe ir Lenkija. Tad ko siekia Lenkija Lietuvoje darydama nuolatinį spaudimą mūsų šaliai ir nė žodžių dėl to paties nepriekaištaujanti Latvijai?
LLRA partneriai valdančioje koalicijoje socialdemokratai I. Šiaulienė ir G. Kirkilas balandžio 1-ąją Seime įregistravo Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą XIIP-1653 kuriame siūlo Lietuvos piliečio pase vietoje pavardės įrašo valstybine kalba leisti rašyti ir kitomis kalbomis lotyniško pagrindo rašmenimis jeigu to pageidauja Lietuvos pilietis ir jeigu jo pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje…
Balandžio 11 d. visų, išskyrus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), Seimo frakcijų atstovai užregistravo alternatyvų Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą (XIIP-1675), kuriuo siūloma įteisinti nelietuvišką vardų ir pavardžių rašybą asmens tapatybės dokumentų papildomame puslapyje. Pagrindiniame paso puslapyje ir toliau būtų galima rašyti tik valstybine kalba. Pasak vieno iš šio projekto iniciatorių Seimo nario V. Stundžio šis siūlymas – kompromisinė išeitis iš politinės aklavietės…
Abu įstatymo projektus Seime numatyta svarstyti balandžio 15 d. , antradienį, vakariniame Seimo posėdyje apie 16 val.
Naujoji radijo „Laisvoji banga“ diskusijų laida „Vektorius“ bus transliuojama kasdien darbo dienomis nuo 9 val. ir kartojama 14 val.
Klausykite tiesioginę radijo „Laisvoji banga“ transliaciją internetu ČIA.
Klausykite laidos „Vektorius“ garso įrašo:
[mp3 url=”https://alkas.lt/uploads/2014-04-14-kaip-rasysime-lietuvos-pilieciu-pavardes/Vektorius-2014-04-14-1.mp3″ width=”400″]
[mp3 url=”https://alkas.lt/uploads/2014-04-14-kaip-rasysime-lietuvos-pilieciu-pavardes/Vektorius-2014-04-14-2.mp3″ width=”400″]
Anajeva meluoja, kai sako, kad rašant lietuviškai tapatybės nustatymas darosi keblus, neva patiriamos kažkokios problemos. Jokie teismai tokių keblumų nenustatė, EŽTT byloje „Mencena prieš Latviją“ konstatavo, kad rašyba valstybine kalba piliečiams nesutrukdė naudotis jų pilietinėmis, politinėmis, religinėmis, ekonominėmis, socialinėmis ir kt. teisėmis. Kalbėdama apie „europinę praktiką“ Anajeva ignoruoja EŽTT, TT sprendimus (kurie ir atspindi europinę praktiką), bet paisto savo pačios išvedžiojimus. (Savo protą ir išmanymą šiuo klausimu parodo sakydama „dekretiniai“ ženklai vietoje „diakritiniai“.) Anajeva vartoja sąvoką „mūsų tautinės mažumos“, nors tautinių mažumų Lietuvoje nėra, o yra tautinės bendrijos.
Stundys teisingai sako, kad nenagrinėjamas „poveikis aplinkai“, t.y., parašius lenkiškai Lietuvos piliečių pasuose, žmonės bus priversti tas pavardes vartoti ir kasdieniame gyvenime: mokėti perskaityti lenkiškai; rašydami pareiškimą darbovietėje viršininkui parašyti jo vardą ir pavardę lenkiškai; taip pat ir valstybės ar savivaldybės įstaigoje valdininkui užrašyti lenkiškai; netgi kasdienėje kalboje privalėsime atsisakyti lietuviškų linksnių galūnių ir kalbėti nelinksniuodami (arba linksniuodami lenkiškai?).
Kirkilo kalbos apskritai yra keistos: juk lietuviška rašyba neprieštarauja europietiškai teisei. Ypač keistas argumentas, kad tai reikia daryti “dabartinėje situacijoje” (gal dabar dar labiau reikia būti su Latvija jau ne tik todėl, kad jų kalbos sistema tokia pati, bet ir dėl politinio solidarumo). Keista, kad strateginei draugystei jau neužtenka 1994m. Lenkijos-Lietuvos sutartyje numatytos rašybos “pagal skambesį” ir dabar jau reikia rašybos lenkiškomis raidėmis pagal lenkišką gramatiką. O ką naujo Lietuva gautų padariusi šią papildomą dovaną Lenkijai?
Rubavičius labai teisingai pastebi, kad Lenkijai šis klausimas atrodo ypatingai labai svarbus, tačiau mums durneliams kirkilai aiškina, kad klausimas – visai nesvarbus. Lenkiškos rašybos siūlytojai neatsako į klausimą, kodėl Lenkijai svarbu, o Lietuvai nesvarbu. Ir kodėl Lenkija to reikalauja būtent Lietuvoje, o niekur kitur to nereikalauja.
“Ir kodėl Lenkija to reikalauja būtent Lietuvoje, o niekur kitur to nereikalauja.” – na, į šį klausimą atsakyti nesunku: a) nes pietryčių Lietuva yra viena iš teritorijų, į kurias lenkai iki šiol neatsisakė pretenzijų; b) (svarbiausia) nes bestuburė Lietuvos valdžia tai LEIDŽIA – visur kitur valstybės vadovybės turi savigarbos, ir lenkus su tokiomis pretenzijomis tiesiog pasiųstų velniop. Prisimenate patarlę apie kiaulę ir bažnyčią? Ne kiaulė yra problema (ji kitaip elgtis tiesiog nemoka), bet tie, kas ją į tą bažnyčią įleido.
Tik Lietuvos valstybine kalba ir rašyba