Šį pavasarį oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis KD10 dažniausiai viršijama sostinės Žirmūnų rajone. Nuo metų pradžios Žirmūnuose ji viršyta net 33 dienas. Per tą patį laikotarpį Kaune, Petrašiūnuose, viršijimų būta 22 dienas, Klaipėdos centre – 20, Vilniaus senamiestyje –11, Šiauliuose – 10 dienų.
Nors oro kokybė Lietuvoje, mūsiškės Aplinkos apsaugos agentūros ir Europos aplinkos agentūros duomenimis, geresnė nei daugumoje ES šalių, didėjantis užterštumas smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis kai kuriose miestų vietovėse kelia susirūpinimą.
2013-aisiais Žirmūnuose KD10 vidutinė paros koncentracija ribinę vertę viršijo 43 dienas – o leidžiama ne daugiau kaip 35 dienas. Tiek pat dienų buvo viršyta ir Vilniuje. Dar daugiau Kauno Petrašiūnų rajone (44) ir Šiauliuose (49). Aplinkos apsaugos agentūros parengta Vilniaus aglomeracijos aplinkos oro kokybės 2013 m. apžvalga rodo, kad pernai sostinėje buvo didesnis oro užterštumas negu 2012 metais ir kad labiausiai padidėjo kietųjų dalelių bei azoto dioksido koncentracija. Pastarasis teršalas – transporto priemonių išmetimų padarinys, jis prisideda prie vadinamųjų antrinių kietųjų dalelių ore susidarymo.
Imtis priemonių, kad aplinkos oro užterštumas neviršytų normų, – savivaldybių prievolė. Ją nustato Aplinkos oro apsaugos ir Vietos savivaldos įstatymai. Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl padidėjo oro užterštumas sostinės Žirmūnų rajone, greičiausiai yra tai, kad čia per vėlai pradėtos valyti ir nepakankamai išvalomos gatvės bei kelkraščiai nuo po žiemos susikaupusio smėlio ir kitų nešvarumų.
Deja, savivaldybės nerodo pastangų, kad gatvės būtų gerai išvalytos ar išplautos, – jos nesinaudoja teise laikinai statyti transporto priemonių stovėjimą draudžiančius ženklus tam, kad visos gatvės važiuojamoji dalis ar, pavyzdžiui, vieną dieną kairė jos pusė, o kitą dieną dešinė būtų visa išvalyta ir išplauta.
Oro užterštumui mažinti savivaldybės taip pat beveik nesinaudoja įstatymų suteikta galia riboti ar uždrausti transporto priemonių eismą tam tikrose teritorijose.
