
Balandžio 1-ąją socialdemokratai Irena Šiaulienė ir Gediminas Kirkilas Seime įregistravo Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą bei su juo susijusią techninio pobūdžio Civilinio kodekso pataisą. Šiuo metu kodeksas nustato, kad asmenvardžiai rašomi lietuviškais rašmenimis. Projekto iniciatoriai papildo šią normą kitų įstatymų nustatytomis išimtimis.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas, Šešėlinės vyriausybės švietimo ir mokslo ministras Valentinas Stundys pažymi: „Atrodo, kad rimtai rengiamasi Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinės sutarties dvidešimtmečiui. Tiesa, su kaupu ir ypatingu vasališkumu. Šioje sutartyje įsipareigota: „Vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį“. Šiandien taip ir rašomi asmenvardžiai.“
Tačiau, pasak Seimo nario, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos atstovai, palaikomi Lenkijos politikų, vis nerimdami nori būti kitokie. Todėl du socialdemokratai siūlo kelias naujas normas. Pirmiausia – Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo pavardė Vardų ir pavardžių rašymo taisyklių nustatyta tvarka rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje. Dokumento šaltinis – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas ar išduotas asmens ar kitas dokumentas. Naikinamas 1991 metų Aukščiausiojo Teismo nutarimas dėl asmens vardo ir pavardės rašymo, kuriame buvo aiškiai įtvirtinta Lietuvos piliečių asmenvardžių rašyba lietuviškai ir autentiška užsieniečių pavardžių rašyba. Vardų ir pavardžių rašymo taisykles tvirtina Vyriausybė.
„Ką siūlo šiandien vis dar populiarios socialdemokratų partijos elito atstovai? Jiems tinka viskas – dokumento šaltiniu gali būti bet kas, net lenko korta ar šiaip neraštingo biurokrato popiergalis. Viską nustato Vyriausybė, net Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) nepaminima. Paradoksalu – siekiama įteisinti visoje valstybės administracinėje sistemoje asmenvardžių rašybą lenkiškais rašmenimis. Jei Konstitucinis Teismas (KT) tekalba apie tokias ribotas galimybes piliečio pase (jei pritartų ar siūlytų Valstybinė lietuvių kalbos komisija), tai socialdemokratų mišri porelė siūlo iš peties – keisti visą registro sistemą, – pažymi V. Stundys. – Mūsų tautiečiai Lenkijoje gali džiaugtis lietuvišku įrašu tik asmens dokumente, bet niekur kitur. Tuo tarpu socialdemokratai siūlo kurti paralelinę asmenvardžių sistemą valstybinėse institucijose.“
Net ES Teisingumo Teismas, visai neseniai nagrinėdamas lenkiškų asmenvardžių rašymo bylą asmens dokumentuose Lietuvoje, atkreipė dėmesį į valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsaugos būtinybę. Be to, Žmogaus Teisių Teismas analogiškoje Latvijos atstovo byloje aiškiai patvirtino, kad asmenvardžiai nėra prekių ženklai ar įmonių pavadinimai (taip interpretuoja ir kai kurie mūsų kalbininkai), jie reguliuojami pagal kitas taisykles ir turi būti aiškūs bei suprantami visuomenei.
Jei bus paso pirmame puslapyje pavardės lenkiškai, antras žingsnis bus gatvių pavadinimai ir vietovardynas. Po to atvažiuos koks nors šūdlenkis ultra iš Lenkijos užpurkš lietuvišką užrašą ir liks Soleczniki. Lietuviai vėl atstatys, anie vėl užpurkš, mes vėl su trafaretu, jie vėl su dažais ir t .t. Štai jums ir problemos sprendimas. O po daugelio metų, kai mūsų, dabar rašinėjančių, nebeliks ant šitos žemelės, bus nesunku pasauliui įrodyti, kad šioje vietoje baltiškos žemės niekada ir nebuvo. Pirmyn, socdemai! Juk naujas viską sprendžiantis Centras, keliantis pagarbią baimę kaip anais laikais Maskva, jau persikelia į Varšuvą. Kūkū, Kirkilai, Šiauliene ir Bernatoni, kelkite paseilėtą pirštą ir žiūrėkite, koks vėjas pučia nuo Veimaro trikampio. O gal vis dėlto ištiesite nugaras?
Norėčiau dar uoliosios socdemų troikos paklausti, kodėl Lietuvos valstybė turi kurti sunkiai blaiviu protu paaiškinamą precedentą, kada baltai, sukūrę savo valstybę, paženklintą savos kalbos riboženkliais, dabar savo noru privalėtų leisti perrašinėti savąjį vietovardyną ne autochtoninei etninei grupei (nutautėjusiems lietuviams, lenkams, apsigyvenusiems Abiejų Tautų Respublikos laikais ar Želigovskio paliktiems kolonistams). Ir dar perrašinėti taip, kad nebeliktų apskritai senojo valstybę ženklinančio kalbos riboženklio. Kaalicija, kodėl turėtume leisti upę Šalčia (nuo „šalti“) pervadinti lentelėje Soleczna (nuo „druska“)?
Pabaigai: beje, per „Poloniją“ žiūrėjau savaitės panoramą, kurioje sėdėjo du svečiai ir laidos vedėjas, du buvo gana vienpusiški Lietuvos atžvilgiu, o ponia pasakė visai neblogus žodžius, pastebėdama, kad Lenkijoje, norit steigti tautinės mažumos klasę, reikia surinkti 15 vaikų, o Lietuvoje pakanka 10. Taigi ne visi lenkai Lenkijoje mano taip, kaip jums pasakoja LLRA ar kaip aiškina atvykę „lenkų pasaulio“ gynėjai iš Varšuvos.
Nieko pridurti negaliu. Visa Tiesa kaip ant delno.
tiktai “o gal nacionalinių interesų išdavystės?” jau reikėtų rašyti be klaustuko. Dar reikėtų pastebėti, kad kubiliaus vyriausybė, būdama valdžioje elgėsi panašiai. Atrodo, kad kubiliniai ir “neįžiūrėjo”, kaip tomaševskininkai ateina į seimą, apeinant 7 proc barjerą
Netikiu, kad tokie gyvybiniai tautos interesai būtų socdemų išduodami ne už didelius pinigus…
Kada Stundys pagaliau supras, kad lietuvių Lenkijoje ir vadinamų Lietuvos lenkų teisiniai statusai yra iš esmės skirtingi, taigi lyginti jų teisines padėtis, ką nuolat daro Stundys ir kiti politikai, nėra jokio pagrindo, tai tiesiog žiopliškas nesusivokimas.
Beje, pavardžių ir vardų rašmenų šaltiniu tegalėtų būti tik jų užrašymas pilietybę patvirtinančiame dokumente, t.y. liktų taip, kaip yra šiuo metu. Gi Lietuvos piliečių pavardės ir vardai būtų rašomi tik lietuviškais rašmenimis. Išimtis čia galėtų būti už užsieniečio ištekėjusioms moterims bei jų palikuoniams. Tačiau šiuo atveju šeimą sukūrusios moters vardas ir jos vaikų, gimusių Lietuvoje, vardai privalėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis.
Šiandien per TV3 žinias jau pranešė, kad butkevičius pažadėjo Tuskui, per porą mėnesių priimti lietuvius, rusus, baltarusius, ukrainiečius, totorius, karaimus ir kitus Lietuvos kitataučius diskriminuojantį įstatymą – leisti pavardes ir vietovardžius rašyti “tik” dviem kalbom… O VRK jau pradėjo referendumo, dėl lito išsaugojimo, blokadą… Ple… Belieka referendumas dėl pirmalaikių seimo rinkimų – stabdyk debildemokratus… Gal jau šis referendumas “neprieštaraus” Lietuvos Konstitucijai ir EU teisės aktams???…
Teisingai Žvagulis per svogūnų įteikimo ceremoniją tiesioginiame eteryje šiandien valdžioje esančius politikus išvadino kurvomis.
Tauta savo galias dėl pirmalaikių Seimo rinkimų yra pavedusi vykdyti pačiam Seimui ir Prezidentui (Konstitucijos 58 str.), todėl iniciatyvinė grupė skelbti referendumą tuo klausimu vargiai, kad galėtų.
Lenkija į mūsų vidaus reikalus kišasi vadovaudamasi 1994 metų liublininio bendrumo su Lenkija sutartimi, todėl yra būtina notifikuoti šią sutartį.
Esant tokiam Lenkijos kišimuisi į Lietuvos reikalus, manau Prezidentė seniai privalėjo inicijuoti Seime sutarties su Lenkija notifikavimą (pabaigimą). Toks veiksmas yra numatytas sutartyje, taigi nieko čia sudėtingo ar neteisiško nėra. Reikia tik noro, tačiau Prezidentė privalėdama tai daryti kažkodėl nedaro. Čia yra klausimas kieno – Lenkijos ar Lietuvos interesų pusėje yra Prezidentė.
Tai, kad atėję į valdžią socialdemokratai ruošia tautai “dovanėlę”, buvo galima nuspėti, kai į koaliciją pasikvietė neteisėtai į Seimą patekusią lenkų grupuotę. Politikos supratėjai tai galėjo numatyti ir prognozuoti. Na, o šiandien tenka konstatuoti jau faktą, užtikrinantį Butkevičiui lietuviško Herostrato garbę. Giedroico forumo dalyviai su Savukynu priešaky, jau ruošia taures, o toks politikierius Kirkilas jau kelia vėliavą, tik kai ji išsiskleis, paaiškės, kad spalvos ne tos…..
Klausimas turi būti toks: ar nekenksminga lietuvių kalbai įsivedinėti kitų kalbų (lenkų, rusų, arabų,kiniečių) raides ir heroglifus ir išmokyti lietuvius juos tarti.
Nebūtų 1994 metų bendrumo su Lenkija sutarties nekeltų ji ir tokių reikalavimų Lietuvai. Kaip nekelia jų Latvijai, nusidariusiai panašaus turinio sutarties.
Tačiau nei Stundys, nei Landbergis, pagaliau nei Vaišvila kelti tos sutarties baigimo klausimą vengia – bijo lyg velnias kryžiaus. Kodėl taip yra, nors Vaišvila dedasi kitokiu politiku negu šie du! Tačiau ir šis, nekeldamas viešai sutarties su Lenkija pabaigimo klausimo laiko, kaip ir anie, Tautą durniaus vietoje!
Šios dienos išsipūtusių (dažniausiai kitų sunaikintų tautų sąskaita) agresyvių valstybių, buvusių okupančių, kolonistai nėra tautinės mažumos, bet geriausiu atveju tautinės bendrijos, todėl nereikia apeliuoti į tautines mažumas, tokias kaip karaimų, Krymo totorių ar romų. Ir tokioms kolonistų bendrijoms negalioja tautinių mažumų įstatymai
rusai – baisiausi nevidonai, o lenkai – ponai?!