Antradienis, 20 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

M. Šiškinas. Ukrainietiška Rusijos ateitis

Michailas Šiškinas, www.bernardinai.lt
2014 04 02 10:31
6
Rašytojas Michailas Šiškinas | wikipedia.org nuotr.

Rašytojas Michailas Šiškinas | wikipedia.org nuotr.

Rašytojas Michailas Šiškinas | wikipedia.org nuotr.
Rašytojas Michailas Šiškinas | wikipedia.org nuotr.

Michailas Šiškinas – vienas žymiausių dabarties rusų rašytojų, šiuo metu gyvenantis Šveicarijoje. Lietuvių kalba išleisti du jo romanai – „Laiškų knyga“ ir „Veneros plaukas“. Ne kartą tarptautiniu lygiu yra pasisakęs prieš V. Putino režimą. Šį straipsnį, autoriaus žodžiais, „ryšium su Rusijoje dabar siaučiančiu maru“ rašytą Vakarų auditorijai ir spausdintą vokiečių, prancūzų, anglų ir kitomis kalbomis, rašytojas pats pasiūlė Lietuvos skaitytojams.

Internetas į kiekvienus namus atnešė karą. Tiesioginiame eteryje tampi Kijevo mūšių, Krymo mitingų, Maskvos areštų dalyviu. Štai dabar, kai rašau šiuos žodžius, Maniežo aikštėje, prie Kremliaus, gal aštuoniolikos metų rudaplaukė mergaitė išvynioja plakatą „Karui – ne“. Prie jos prieina policininkas su megafonu: „Išsiskirstyt! Jūsų akcija nesuderinta.“ Ji į tai šaukia: „Tai jūsų karas nesuderintas!“

Nusikaltėliams valdžioje pasisekė įvykdyti nedovanotiną niekšybę: supjudyti rusus ir ukrainiečius, paversti kalbą ne vienas kito supratimo, o neapykantos priemone.

Mes iš tikro esame broliškos tautos. Mano mama – ukrainietė, tėvas – rusas. Ir tokių mišrių šeimų ir Ukrainoje, ir Rusijoje milijonai. Kaip atskirti vieną nuo kito? Pjauti gyvą kūną?

O kaip pasidalyti Gogolį? Jis rusų klasikas ar ukrainiečių? Mes jį turim kartu, jis bendras mūsų pasididžiavimas.

O kaip pasidalyti bendrą mūsų gėdą ir bendrą širdgėlą – pasibaisėtiną mūsų istoriją? Valstietijos sunaikinimą Rusijoje ir holodomorą Ukrainoje? Tarp aukų ir budelių buvo ir rusų, ir ukrainiečių. Mes turėjome bendrus priešus – save pačius. Baisi bendra mūsų praeitis abi tautas laiko surakinusi mirtinuose gniaužtuose ir neleidžia į ateitį.

Maidanas pribloškė drąsa ir vyriškumu žmonių, kurie išėjo į aikštę „už mūsų ir jūsų laisvę“. Pirmiausia į akis krito solidarumas. Apėmė pasigėrėjimo ir pavydo jausmas – štai ukrainiečiai gali atsikelti ir laikytis, jų jau neparklupdysi.

Putino televizija padarė viską, kad propagandinėse savo žiniose pavaizduotų Maidano gynėją kaip fašistą ir kartu iš anekdotų išdygusį chocholą: gudrų, godų, kietakaktį, pasišovusį parsiduoti pačiam velniui, patiems Vakarams, kad tik nepritrūktų lašinių. Šalis, turinti tokią valstybinę televiziją, turėtų numirti iš gėdos.

Rusijoje nuo seno buvo įprasta kažkaip iš aukšto žiūrėti į ukrainiečius, į ukrainiečių kalbą. „Jaunesnįjį brolį“ mylėjo už mokėjimą džiaugtis gyvenimu, humorą, saviironiją. Bet jis visada šeimoje likdavo jaunėlis, vadinasi, turėjo paklusti vyresniajam, iš jo mokytis, stengtis būti į jį panašus. Ir štai pastarieji mėnesiai rusams parodė visai kitokius ukrainiečius. „Jaunėlis“ pasirodė labiau suaugęs nei vyresnysis. Ukrainiečiai įstengė savo apsivogusiai valdžiai pasakyti: „Šutvę – lauk!“, o mes – ne. Aišku, ima pavydas.

Imkim kad ir tokį paprastą simbolį kaip valstybės himnas. Jie turi himną, vienijantį kartas, o mes – ne. Per olimpiadą visam pasauliui atlikom Stalino himną, vienijantį diktatorių ir vergų kartas.

Demokratinė revoliucija Ukrainoje prasidėjo nuo kovos su simboliais – per šalies aikštes praūžė „leninkritys“. O pas mus, Rusijoje, ir rusakalbėse Ukrainos srityse leninai pasiliko ir aikštėse, ir protuose. Kiekviena tauta – savo simbolių įkaitė. Rusijoje Sankt Peterburgo miestas vis dar yra Leningrado srityje, o superšiuolaikinis traukinys „Sapsan“ veža jus į Dzeržinsko miestą, iki šiol turintį vyriausiojo šalies budelio vardą. Kokie ženklai žmones supa, toks ir jų gyvenimas.

Ukrainiečiai ėmė griauti žeminančios bendros mūsų praeities simbolius, o rusai Ukrainoje, deja, juos ėmė ginti.

Maidanas – nepriklausomybės nuo Rusijos aikštė – virto Euromaidanu. Žmones į gatves išvedė ne neapykanta Rusijai, o neapykanta savai valdžiai, kuri išprievartavo savo šalį ir jos gyventojus nepriklausomai nuo kalbos. Kijeviečiai išėjo, kad išsivaduotų iš kriminalinių nusikaltėlių valdžios. Šis proveržis vyko visai ne revoliucijos link. Tai ėjimas ne į prievartą, o į civilizuotą tvarką, į „Europą“.

Europa ukrainiečiams – tai ne reali Europos Sąjunga su krūva savų problemų, tai mitas apie gyvenimą ne pagal nusikaltėlių, o pagal teisės įstatymus. Europa – tai gyvenimo civilizuotoje Ukrainoje vilties sinonimas.

Bet Janukovyčiaus režimas gavo nokautą ne dėl taikių protestų. Banditai supranta tik jėgos kalbą. Taikų demokratinį protestą nacionalinio sąjūdžio ranka užsimovė kaip bokso pirštinę. Pirmas naujosios valdžios įstatymas, deja, buvo rusų kalbos valstybinio statuso panaikinimas, dar labiau atskyręs ukrainietiškus šalies Vakarus ir rusakalbius Rytus. Vienų didvyriai – „dangaus šimtinė“, kitų – „Berkut“.

Galima suprasti ir Ukrainos rytų bei Krymo gyventojus. Žmonės išsigando „ukrainizacijos“. Tik įsivaizduokite tokią situaciją Šveicarijoje: vokiška parlamento dauguma Berne priima įstatymą, uždraudžiantį prancūzų kalbą Romandie kantonuose.

Paprastų žmonių sutrikimu šiuo sudėtingu metu akimirksniu pasinaudojo pagrindinis olimpiados „nugalėtojas“. „Tėvynė turi ginti savo vaikus!“ Bet kokiai ideologijai – stačiatikybei, komunizmui, vėl stačiatikybei – atstovaujantis režimas visada manipuliavo liaudimi naudodamasis patriotizmu – ši priemonė visada suveikdavo. Ir toliau veikia. Pastarosiomis savaitėmis televizinė propaganda išsijuosusi ruošė rusus „ginti tėvynę“ Kryme ir Rytų Ukrainoje nuo ukrainiečių fašistų okupantų.

Karas – nesvarbu, karštasis ar šaltasis – yra priemonė išsilaikyti bet kuriam režimui. Priešai – kiekvienos diktatūros duona. Pergalės pratęsia imperijos gyvavimą, pralaimėjimai priartina jos griūtį: Stalino triumfas tik sustiprino Gulago valstybę, Afganistano katastrofa pagreitino TSRS galą.

Ar savo tėvynei linkėti pergalės, ar pralaimėjimo? Atrodytų, savo tėvynę mylinčiam žmogui keistas klausimas pasirodo esąs visai ne keistas, jei toji tėvynė ištisus šimtmečius neleidžia gyventi nei saviems, nei svetimiems. Tautos sąmonėje ir dabar iki galo lieka neaišku, kur baigiasi Gimtinė, o kur prasideda režimas – taip viskas suaugę išvien. Patriotizmas – rusų šventoji karvė, kaip kramtomąją gumą žiaumojanti žmogaus teises ir pagarbą asmenybei.

Mano mokyklos laikų draugas žuvo Afganistane – jiems irgi sakė, kad jie gina tėvynę. Mes lankydavom jo tėvus. Kaskart motina imdavo verkti: „Kokią tėvynę? Kokią tėvynę?“ Mes tylėdavom.

Atsimenu, kai prasidėjo karas Čečėnijoje, per vieną reportažą rusų kareivis, dar visiškas vaikas, pasakė: „Aš čia ginu savo tėvynę.“

Dabar jie nori, kad ir rusų, ir ukrainiečių berniukai „gintų tėvynę“ vieni nuo kitų.

Ketvirtis amžiaus praėjo nuo Afganistano avantiūros. Dėl to karo subyrėjo tarybinė imperija. Dabar matome pasikartojantį tą patį savižudišką scenarijų. Akivaizdžiai egzistuoja savaiminės režimo mirties dėsnis: diktatūra gyva melu apie priešus ir miršta, kai pati ima tikėti savo melu.

Gaila tų paprastų Ukrainos žmonių, kurie mojuoja rusiška trispalve ir su ašaromis akyse šaukia: „Rusija!“ Jais, kaip jau šitiek kartų buvo istorijoje, pasinaudos ir apgaus. Jų kelias į Rusiją – tai kelias į policinę valstybę.

Šios avantiūros rezultatas: prasidedantis naujas šaltasis karas, užgniaužti visi pilietiniai ir socialiniai protestai, kurstoma šovinistinė psichozė. Rusijos laukia tarptautinė izoliacija, žmonių nuskurdimas, represijos. 2008 metais režimas jau privertė savo šalį susivaidyti su Gruzija, sugriovęs šimtmečius trukusius gerus kaimyniškus santykius tarp mūsų tautų. Tokie santykiai tarp mūsų šalių ilgam sugadinti. Dabar visa tai kartojama su Ukraina.

Labiausiai už visus pralaimės būtent Krymo gyventojai. Istorinio „išvadavimo“ nuo ukrainiečių „fašistų“ įkvėptas užsidegimas praeis ir tikrovė privers išsiblaivyti. Po Abchazijos „išvadavimo“ kadaise klestintys Juodosios jūros kurortai visiškai ištuštėjo. Tas pat scenarijus laukia ir „išvaduoto“ Krymo. Didžiulis kurortas virs pilka skyle, į kurią niekas nevažiuos nei iš Ukrainos, nei iš Rusijos. Pusiasalio, daugiausia išsilaikančio iš vasaros turizmo, gyventojų laukia nusigyvenimas. Iškėlę trispalvę, žmonės jau prarado tai, ką turėjo. O dar prisideda Krymo totorių problema – jie gerai prisimena masinę deportaciją į Sibirą ir nenori nieko girdėti apie Rusiją. Ukrainos rytuose, kur rusai susimaišę su ukrainiečiais, nedaug trūksta iki tikro tarpetninio karo – ten susiklosčiusi situacija tokia pat kebli, kaip ir Bosnijoje XX a. 10-ajame dešimtmetyje. Kaip atskirti „nacionalistą“ nuo „nacionalizmo aukos“?

Pasienyje rusenantis nesibaigiantis konfliktas – režimo svajonė, kuri mūsų akyse virsta tikrove. Nepaskelbtas karas su Ukraina suteikia dingstį Rusijoje galutinai pasmaugti nepriklausomą pilietinę visuomenę, įvesti mirtiną policinę tvarką. Militarizmas, vidaus priešų paieškos, kova su „išdavikais“, masinė patriotizmo propaganda – visa tai jau yra mūsų tikrovė.

Tėvynės meile pernelyg ilgai spekuliavo niekšai ir kvailiai. Ir štai vėl mes visi paimti įkaitais – ir ukrainiečiai, ir rusai. Kentėsim vėl kartu – abi broliškos tautos. Ir kovoti už ateitį mums tenka kartu.

Tą mergaitę Maniežo aikštėje suėmė. Policininkai išplėšė iš rankų plakatą, o ją pačią surietė ir išsivedė.

Po tarybinės kariuomenės įvedimo į Čekoslovakiją poetas Aleksandras Galičius parašė: „Piliečiai! Tėvynei gresia pavojus! Mūsų tankai svetimoje žemėje!“ Ta rudaplaukė mergaitė – savo šalies patriotė. O tie, kurie ją suėmė, kurie parlamente vienbalsiai balsavo už karą, kurie duoda nusikalstamus įsakymus – su visomis savo lazdomis ir tankais – yra išdavikai.

Iš rusų kalbos vertė Aušra Stanaitytė-Karsokienė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Prie Rusijos ambasados įvyko tautininkų piketas prieš Rusijos karą Ukrainoje (nuotraukos, pareiškimas, video)
  2. Rusijos okupuoto Krymo „referendume“ – 96,77 proc. balsavusiųjų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos
  3. Spaudos konferencijoje bus aptarta Tautininkų sąjungos ateitis
  4. R.Morkūnaitė. Ukrainoje ateitis vėl stengiasi išsiveržti iš praeities gniaužtų
  5. Tautininkai kviečia protestuoti prieš Rusijos agresiją Ukrainoje prie Rusijos ambasados
  6. Prie Rusijos ambasados bus vėl pasakyta ne Krymo okupacijai
  7. Čikagoje ukrainiečių siekius ištrūkti iš Rusijos gniaužtų palaikė ir lietuviai
  8. Prie Rusijos ambasados buvo pasakyta ne Putino karinei agresijai (nuotraukos, video)
  9. Tautininkų sąjunga pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir paragino Lietuvos valdžią veikti ryžtingiau
  10. Kryme Rusijos agresija tęsiasi: puolami kariniai daliniai, daužomi žurnalistai, atjungiamos žiniasklaidos priemonės (tiesioginė transliacija, video)
  11. Rusijos stačiatikių cerkvė laimina Ukrainos okupaciją?
  12. L.Linkevičius kviečia Rusijos ambasadorių Lietuvoje pasiaiškinti dėl Krymo
  13. Prie Rusijos ambasados – gausiausias protesto mitingas (video, nuotraukos)
  14. V.Juozapaitis: Rusijos meno ir kultūros veikėjai peržengė garbės ir padorumo ribas
  15. Prie Rusijos ambasados surengtas piketas prieš Krymo okupaciją (nuotraukos, video)
  16. Sąjūdžio pradininkai pasmerkė Rusijos ir… dabartinio Lietuvos Sąjūdžio vadovybės elgesį
  17. Prie Rusijos ambasados surengtas piketas
  18. T. Bakučionis. Tarp blogio imperijos paveldėtojos ir Vakarų impotencijos…
  19. Seimas griežtai pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą
  20. Č.Iškauskas. Kas bendra tarp Maidano ir lietuviško Sąjūdžio?
  21. O. Gulina. Politinio pasaulio žemėlapio sukirpimo ir siuvimo kursai
  22. L. Zasimavičius. Putinas – Vakarai: 2:1
  23. Eurorevoliucija Kijeve tęsiasi. Protestuotojai atsisako politinių lozungų ir susivienija (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
  24. Č. Iškauskas. Krymo totoriai vėl patiria rusų represijas
  25. A. Patackas. Trumpai – kas gero laukia Ukrainos
  26. V. Katkus: Karas Ukrainoje gali sunaikinti ne tik Rusiją, bet ir eurą
  27. A. Patackas. A Vaska slušajet da jest…
  28. Č. Iškauskas. Po Krymo atėjo eilė Klaipėdos kraštui?
  29. A. Kubilius. Pasaulis – ant didžiausių išmėginimų slenksčio
  30. R. Karbauskis. Nykstame ir išsižudome be karo

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Ar galima says:
    7 m. ago

    dar ką nors pridėti? Nebent tai, kad mes irgi ritamės iš paskos putlerio Rusijai. Pagal tas pačias nupilietinimo ir nudemokratinimo schemas netgi valdžiažmogiams nesistengiant įnešti bent kokį savos kūrybos elementą. Tik kopijos: priešų paieška tarp savo piliečių, bet kokių pilietinės demokratijos apraiškų gniuždymas pasinaudojant “dvaro” žiniasklaida, spec. tarnybomis ir kišenine teisėtvarka.

    Atsakyti
    • one says:
      7 m. ago

      Žinoma tamsta visada viską norite suversti “valdžiai”. Bet pamirštate, kad šiais laikais valdžia yra tik administratorius. Skirtingai nei tarybiniais, kai valdžia reguliavo viską ir “rūpinosi” viskuo. Bet Jūsų iš įsibėgėjimo vis dar tikitės to paties, ko įpratot okupacijos metais.

      O bėda yra pačiuose žmonėse. Yra tų (pseudo)tautininkų, tačiau tikrų piliečių išties nedaug. Tarp (pseudo)tautininkų pilietiškų apskritai nelabai matosi. O pilietišką žmogų ne valdžia gali padaryt, o tik tėvai, Tačiau jei tėvus suformavo tarybinė santvarka, tai tokie tėvai nesuformuos ir savo vaikų.

      Atsakyti
      • tampax'as says:
        7 m. ago

        One irgi varo į vieną pusę. Bičiuli, jei nebūtų radikalių tautininkų, mes jau seniai būtumne suvalgyti – vienos ir kitos sąjungos. Je nebūtų tarp rusų tokių žmonių, kaip Šiškinas, Putkė visai apnaglėtų…Kita vertus, “Ar galima” visą kaltę verčia valdžiai, o juk ją rinkome MES, o gal ir tas pats “Ar galima” su One.. Taigi, norėčiau konstruktyvių diskusijų.

        Atsakyti
  2. Audrius says:
    7 m. ago

    Ironiškai: “…šiuo metu gyvenantis Šveicarijoje.” Gerai, kad dar savo kalba (rusiškai) parašė, nes reikėjo versti.
    O apie straipsnį tai jokių faktų tik liejasi jausmai, epitetai, būdvardžiai ir ašaros.
    Autorius net nežino, kad Ukrainoje nuo seno buvo priešprieša, kad Rytų ukrainiečiai nekenčia Vakarų ukrainiečių ir atvirkščiai. Užmiršo paminėti, kad Janukovičius pabijojo referendumo dėl ES asociacijos sutarties nes Rytai prieš, Vakarai už ir nei viena pusė nežinojo galutinių rezultatų. Taip pat pamiršo, kad Euromaidanas buvo “taikus” protestas prieš korumpuotą valdžią. Autorius nori, kad ne patys ukrainiečiai spręstu savo vidines problemas, o jiems padėtų “geri” dėdės iš užsienio.

    Autoriaus mintys: “Karas – nesvarbu, karštasis ar šaltasis – yra priemonė išsilaikyti bet kuriam režimui. Priešai – kiekvienos diktatūros duona. Pergalės pratęsia imperijos gyvavimą, pralaimėjimai priartina jos griūtį: …” šie žodžiai yra universalūs, galima pasakyti ir apie Šventosios Romos imperiją, Tarybų Sąjungą, Japonijos imperiją ir apie JAV. O autorius taiko tik Tarybų Sąjungai. NEOBJEKTYVU.

    Mano nuomone jeigu tai dviejų supervalstybių politiniai interesai ir Lietuvos legativi valdžia atstovauja JAV supervalstybės interesus, tai valdžia tikisi, kad Rusija žlugs, bus nuverstas Putinas, teritorija bus suskaldyta į federacijas, resursai bus atimti (išgrobstyti)…. ir galbūt Lietuvai atiteks kažkoks trupinėlis. Faktas, kad Rusija šiuo metu yra nepraskolinta valstybė (skola sudaro 12.45% BVP), todėl ji gyvena iš eksportuojamų resursų. O jeigu JAV pakartos Sirijos chaoso taktiką Rusijoje, valstybė žlugs…

    O jeigu Rusija atsilaikys? Rusija tai Lietuvos kaimyninė valstybė…. baisu net pagalvoti apie pasekmes….

    Atsakyti
    • LosAngeles says:
      7 m. ago

      ‘..kuo viena propaganda skiriasi nuo kitos?..’

      klausimas labai laiku. O kaip su atsakymu? 🙂 Bent kiek mastanciam kaip ir akivaizdu kad NIEKUO nesiskiria. O dede Volteras (berods) yra pasakes: jei nori suzinoti kas tave valdo, issiaiskink ko negalima kritikuoti… Siai dienai oficiali pozicija tokia, kad ‘varoma i vienus vartus’. Taigi kas Lietuvele valdo klausimu kilti kaip ir neturetu 🙂 O cia iskeltas klausimas yra pakankamai rimtas: ‘…Rusija tai Lietuvos kaimyne…’ Deja, bet taip. Ir panasu kad daroma viskas, kad tik kuo labiau sugadinti ta minimuma santykiu, kurie dar buvo like

      Atsakyti
  3. Atas says:
    7 m. ago

    Kad jau Matuškos žurnaluose atsirado sąvoka:”Didžioji” rusų kalba.Kad rusų kalba pasaulyje plačiai paplitusi –
    niekas neabejoja.O dėl “didžiosios” galima įžvelgti ir šovinistinių dalykų.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes

G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes

2021 04 19
Č. Iškauskas. „Botago ir meduolio“ žaidimas

Č. Iškauskas. „Botago ir meduolio“ žaidimas

2021 04 19
kam.lt, I. Budzeikaitė nuotr.

P.S. Krivickas. Koks yra stipriausias tautinis jausmas?

2021 04 19
Adolfas Hitleris | jewishvirtuallibrary.org nuotr.

Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?

2021 04 17
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius

2021 04 16
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius

2021 04 12
L. Milčius. Nors ir pilkas dangus (nuotraukos)

D. Apalianskienė. Šiandien arba gal jau niekada?

2021 03 31
Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Gegužės 3-osios Konstitucija ir jos likimas

2021 03 23
D. Nausėdienė atidarė Baltistikos centrą Kijevo T.Ševčenkos universitete

D. Nausėdienė atidarė Baltistikos centrą Kijevo T.Ševčenkos universitete

2021 03 20
„Aktualioji istorija“: Gegužės 3-osios Konstitucija ir jos istorinis kontekstas

„Aktualioji istorija“: Gegužės 3-osios Konstitucija ir jos istorinis kontekstas

2021 03 19
Rodyti daugiau

Naujienos

Žagarės miške pastebėta juodojo gandro buveinė
Gamta ir ekologija

Žagarės miške pastebėta juodojo gandro buveinė

2021 04 20
Alkoholio vartojimas | Pixabay nuotr.
Gamta ir žmogus

Naujas puslapis – priklausomų nuo alkoholio asmenų artimiesiems

2021 04 20
Valdovų rūmų muziejus atvėrė elektroninio knygyno duris
Kultūra

Valdovų rūmų muziejus atvėrė elektroninio knygyno duris

2021 04 20
 Šalyje sumažėjo nusikaltimų
Lietuvoje

 Šalyje sumažėjo nusikaltimų

2021 04 20
Baltijos jūra | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Stebimas azoto kiekio padidėjimas Baltijos jūroje

2021 04 20
G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes
Lietuvoje

G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes

2021 04 19
2019 rugpjūčio 10 d. Užulėnyje atidengus Prezidento A. Smetonos paminklą | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.
Kultūra

Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai

2021 04 19
Lietuva, Lietuva, Lietuva !!! | FIBA nuotr.
Gamta ir žmogus

Į sporto sales grįžta žiūrovai

2021 04 19


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tai gal per vėlu? apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Žemyna apie KT: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai
  • mociute apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Atgimimas neisvengiamas apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Šalyje sumažėjo nusikaltimų
  • Žagarės miške pastebėta juodojo gandro buveinė
  • Naujas puslapis – priklausomų nuo alkoholio asmenų artimiesiems
  • Valdovų rūmų muziejus atvėrė elektroninio knygyno duris

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 955; komentarų: 17
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 526; komentarų: 10
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 470; komentarų: 35
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 426; komentarų: 4
  • Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas? peržiūrėta: 305; komentarų: 16
  • K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją? peržiūrėta: 300; komentarų: 19

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes

by Kristina Aleknaitė
2021 04 19
0
G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes

Balandžio 19 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų vaizdo konferencijoje, kurioje didžiausias dėmesys...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. „Botago ir meduolio“ žaidimas

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 19
3
Č. Iškauskas. „Botago ir meduolio“ žaidimas

Turbūt pasaulyje yra tokios jėgos, kurios gali nukreipti mūsų dėmesį nuo vienų globalių nelaimių į kitas. Ko gero, pandemijos keliamas...

Skaityti toliau

P.S. Krivickas. Koks yra stipriausias tautinis jausmas?

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 19
1
kam.lt, I. Budzeikaitė nuotr.

Trys ryškūs bruožai lydi mus, lietuvius, nuo senų laikų. Kas gi nežino nuostabaus „lietuviškojo punktualumo“? Retas tikras tautietis ateis į...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Tai gal per vėlu? apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Žemyna apie KT: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai
  • mociute apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Atgimimas neisvengiamas apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Stasys apie Č. Iškauskas. „Botago ir meduolio“ žaidimas
Kitas straipsnis
Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

V. Stundys: Balandžio pirmąją sulaukėme socialdemokratų „pokšto“, o gal nacionalinių interesų išdavystės?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai