Pirmadienis, 15 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

M. Šiškinas. Ukrainietiška Rusijos ateitis

Michailas Šiškinas, www.bernardinai.lt
2014 04 02 10:31
6
Rašytojas Michailas Šiškinas | wikipedia.org nuotr.

Rašytojas Michailas Šiškinas | wikipedia.org nuotr.

Rašytojas Michailas Šiškinas | wikipedia.org nuotr.
Rašytojas Michailas Šiškinas | wikipedia.org nuotr.

Michailas Šiškinas – vienas žymiausių dabarties rusų rašytojų, šiuo metu gyvenantis Šveicarijoje. Lietuvių kalba išleisti du jo romanai – „Laiškų knyga“ ir „Veneros plaukas“. Ne kartą tarptautiniu lygiu yra pasisakęs prieš V. Putino režimą. Šį straipsnį, autoriaus žodžiais, „ryšium su Rusijoje dabar siaučiančiu maru“ rašytą Vakarų auditorijai ir spausdintą vokiečių, prancūzų, anglų ir kitomis kalbomis, rašytojas pats pasiūlė Lietuvos skaitytojams.

Internetas į kiekvienus namus atnešė karą. Tiesioginiame eteryje tampi Kijevo mūšių, Krymo mitingų, Maskvos areštų dalyviu. Štai dabar, kai rašau šiuos žodžius, Maniežo aikštėje, prie Kremliaus, gal aštuoniolikos metų rudaplaukė mergaitė išvynioja plakatą „Karui – ne“. Prie jos prieina policininkas su megafonu: „Išsiskirstyt! Jūsų akcija nesuderinta.“ Ji į tai šaukia: „Tai jūsų karas nesuderintas!“

Nusikaltėliams valdžioje pasisekė įvykdyti nedovanotiną niekšybę: supjudyti rusus ir ukrainiečius, paversti kalbą ne vienas kito supratimo, o neapykantos priemone.

Mes iš tikro esame broliškos tautos. Mano mama – ukrainietė, tėvas – rusas. Ir tokių mišrių šeimų ir Ukrainoje, ir Rusijoje milijonai. Kaip atskirti vieną nuo kito? Pjauti gyvą kūną?

O kaip pasidalyti Gogolį? Jis rusų klasikas ar ukrainiečių? Mes jį turim kartu, jis bendras mūsų pasididžiavimas.

O kaip pasidalyti bendrą mūsų gėdą ir bendrą širdgėlą – pasibaisėtiną mūsų istoriją? Valstietijos sunaikinimą Rusijoje ir holodomorą Ukrainoje? Tarp aukų ir budelių buvo ir rusų, ir ukrainiečių. Mes turėjome bendrus priešus – save pačius. Baisi bendra mūsų praeitis abi tautas laiko surakinusi mirtinuose gniaužtuose ir neleidžia į ateitį.

Maidanas pribloškė drąsa ir vyriškumu žmonių, kurie išėjo į aikštę „už mūsų ir jūsų laisvę“. Pirmiausia į akis krito solidarumas. Apėmė pasigėrėjimo ir pavydo jausmas – štai ukrainiečiai gali atsikelti ir laikytis, jų jau neparklupdysi.

Putino televizija padarė viską, kad propagandinėse savo žiniose pavaizduotų Maidano gynėją kaip fašistą ir kartu iš anekdotų išdygusį chocholą: gudrų, godų, kietakaktį, pasišovusį parsiduoti pačiam velniui, patiems Vakarams, kad tik nepritrūktų lašinių. Šalis, turinti tokią valstybinę televiziją, turėtų numirti iš gėdos.

Rusijoje nuo seno buvo įprasta kažkaip iš aukšto žiūrėti į ukrainiečius, į ukrainiečių kalbą. „Jaunesnįjį brolį“ mylėjo už mokėjimą džiaugtis gyvenimu, humorą, saviironiją. Bet jis visada šeimoje likdavo jaunėlis, vadinasi, turėjo paklusti vyresniajam, iš jo mokytis, stengtis būti į jį panašus. Ir štai pastarieji mėnesiai rusams parodė visai kitokius ukrainiečius. „Jaunėlis“ pasirodė labiau suaugęs nei vyresnysis. Ukrainiečiai įstengė savo apsivogusiai valdžiai pasakyti: „Šutvę – lauk!“, o mes – ne. Aišku, ima pavydas.

Imkim kad ir tokį paprastą simbolį kaip valstybės himnas. Jie turi himną, vienijantį kartas, o mes – ne. Per olimpiadą visam pasauliui atlikom Stalino himną, vienijantį diktatorių ir vergų kartas.

Demokratinė revoliucija Ukrainoje prasidėjo nuo kovos su simboliais – per šalies aikštes praūžė „leninkritys“. O pas mus, Rusijoje, ir rusakalbėse Ukrainos srityse leninai pasiliko ir aikštėse, ir protuose. Kiekviena tauta – savo simbolių įkaitė. Rusijoje Sankt Peterburgo miestas vis dar yra Leningrado srityje, o superšiuolaikinis traukinys „Sapsan“ veža jus į Dzeržinsko miestą, iki šiol turintį vyriausiojo šalies budelio vardą. Kokie ženklai žmones supa, toks ir jų gyvenimas.

Ukrainiečiai ėmė griauti žeminančios bendros mūsų praeities simbolius, o rusai Ukrainoje, deja, juos ėmė ginti.

Maidanas – nepriklausomybės nuo Rusijos aikštė – virto Euromaidanu. Žmones į gatves išvedė ne neapykanta Rusijai, o neapykanta savai valdžiai, kuri išprievartavo savo šalį ir jos gyventojus nepriklausomai nuo kalbos. Kijeviečiai išėjo, kad išsivaduotų iš kriminalinių nusikaltėlių valdžios. Šis proveržis vyko visai ne revoliucijos link. Tai ėjimas ne į prievartą, o į civilizuotą tvarką, į „Europą“.

Europa ukrainiečiams – tai ne reali Europos Sąjunga su krūva savų problemų, tai mitas apie gyvenimą ne pagal nusikaltėlių, o pagal teisės įstatymus. Europa – tai gyvenimo civilizuotoje Ukrainoje vilties sinonimas.

Bet Janukovyčiaus režimas gavo nokautą ne dėl taikių protestų. Banditai supranta tik jėgos kalbą. Taikų demokratinį protestą nacionalinio sąjūdžio ranka užsimovė kaip bokso pirštinę. Pirmas naujosios valdžios įstatymas, deja, buvo rusų kalbos valstybinio statuso panaikinimas, dar labiau atskyręs ukrainietiškus šalies Vakarus ir rusakalbius Rytus. Vienų didvyriai – „dangaus šimtinė“, kitų – „Berkut“.

Galima suprasti ir Ukrainos rytų bei Krymo gyventojus. Žmonės išsigando „ukrainizacijos“. Tik įsivaizduokite tokią situaciją Šveicarijoje: vokiška parlamento dauguma Berne priima įstatymą, uždraudžiantį prancūzų kalbą Romandie kantonuose.

Paprastų žmonių sutrikimu šiuo sudėtingu metu akimirksniu pasinaudojo pagrindinis olimpiados „nugalėtojas“. „Tėvynė turi ginti savo vaikus!“ Bet kokiai ideologijai – stačiatikybei, komunizmui, vėl stačiatikybei – atstovaujantis režimas visada manipuliavo liaudimi naudodamasis patriotizmu – ši priemonė visada suveikdavo. Ir toliau veikia. Pastarosiomis savaitėmis televizinė propaganda išsijuosusi ruošė rusus „ginti tėvynę“ Kryme ir Rytų Ukrainoje nuo ukrainiečių fašistų okupantų.

Karas – nesvarbu, karštasis ar šaltasis – yra priemonė išsilaikyti bet kuriam režimui. Priešai – kiekvienos diktatūros duona. Pergalės pratęsia imperijos gyvavimą, pralaimėjimai priartina jos griūtį: Stalino triumfas tik sustiprino Gulago valstybę, Afganistano katastrofa pagreitino TSRS galą.

Ar savo tėvynei linkėti pergalės, ar pralaimėjimo? Atrodytų, savo tėvynę mylinčiam žmogui keistas klausimas pasirodo esąs visai ne keistas, jei toji tėvynė ištisus šimtmečius neleidžia gyventi nei saviems, nei svetimiems. Tautos sąmonėje ir dabar iki galo lieka neaišku, kur baigiasi Gimtinė, o kur prasideda režimas – taip viskas suaugę išvien. Patriotizmas – rusų šventoji karvė, kaip kramtomąją gumą žiaumojanti žmogaus teises ir pagarbą asmenybei.

Mano mokyklos laikų draugas žuvo Afganistane – jiems irgi sakė, kad jie gina tėvynę. Mes lankydavom jo tėvus. Kaskart motina imdavo verkti: „Kokią tėvynę? Kokią tėvynę?“ Mes tylėdavom.

Atsimenu, kai prasidėjo karas Čečėnijoje, per vieną reportažą rusų kareivis, dar visiškas vaikas, pasakė: „Aš čia ginu savo tėvynę.“

Dabar jie nori, kad ir rusų, ir ukrainiečių berniukai „gintų tėvynę“ vieni nuo kitų.

Ketvirtis amžiaus praėjo nuo Afganistano avantiūros. Dėl to karo subyrėjo tarybinė imperija. Dabar matome pasikartojantį tą patį savižudišką scenarijų. Akivaizdžiai egzistuoja savaiminės režimo mirties dėsnis: diktatūra gyva melu apie priešus ir miršta, kai pati ima tikėti savo melu.

Gaila tų paprastų Ukrainos žmonių, kurie mojuoja rusiška trispalve ir su ašaromis akyse šaukia: „Rusija!“ Jais, kaip jau šitiek kartų buvo istorijoje, pasinaudos ir apgaus. Jų kelias į Rusiją – tai kelias į policinę valstybę.

Šios avantiūros rezultatas: prasidedantis naujas šaltasis karas, užgniaužti visi pilietiniai ir socialiniai protestai, kurstoma šovinistinė psichozė. Rusijos laukia tarptautinė izoliacija, žmonių nuskurdimas, represijos. 2008 metais režimas jau privertė savo šalį susivaidyti su Gruzija, sugriovęs šimtmečius trukusius gerus kaimyniškus santykius tarp mūsų tautų. Tokie santykiai tarp mūsų šalių ilgam sugadinti. Dabar visa tai kartojama su Ukraina.

Labiausiai už visus pralaimės būtent Krymo gyventojai. Istorinio „išvadavimo“ nuo ukrainiečių „fašistų“ įkvėptas užsidegimas praeis ir tikrovė privers išsiblaivyti. Po Abchazijos „išvadavimo“ kadaise klestintys Juodosios jūros kurortai visiškai ištuštėjo. Tas pat scenarijus laukia ir „išvaduoto“ Krymo. Didžiulis kurortas virs pilka skyle, į kurią niekas nevažiuos nei iš Ukrainos, nei iš Rusijos. Pusiasalio, daugiausia išsilaikančio iš vasaros turizmo, gyventojų laukia nusigyvenimas. Iškėlę trispalvę, žmonės jau prarado tai, ką turėjo. O dar prisideda Krymo totorių problema – jie gerai prisimena masinę deportaciją į Sibirą ir nenori nieko girdėti apie Rusiją. Ukrainos rytuose, kur rusai susimaišę su ukrainiečiais, nedaug trūksta iki tikro tarpetninio karo – ten susiklosčiusi situacija tokia pat kebli, kaip ir Bosnijoje XX a. 10-ajame dešimtmetyje. Kaip atskirti „nacionalistą“ nuo „nacionalizmo aukos“?

Pasienyje rusenantis nesibaigiantis konfliktas – režimo svajonė, kuri mūsų akyse virsta tikrove. Nepaskelbtas karas su Ukraina suteikia dingstį Rusijoje galutinai pasmaugti nepriklausomą pilietinę visuomenę, įvesti mirtiną policinę tvarką. Militarizmas, vidaus priešų paieškos, kova su „išdavikais“, masinė patriotizmo propaganda – visa tai jau yra mūsų tikrovė.

Tėvynės meile pernelyg ilgai spekuliavo niekšai ir kvailiai. Ir štai vėl mes visi paimti įkaitais – ir ukrainiečiai, ir rusai. Kentėsim vėl kartu – abi broliškos tautos. Ir kovoti už ateitį mums tenka kartu.

Tą mergaitę Maniežo aikštėje suėmė. Policininkai išplėšė iš rankų plakatą, o ją pačią surietė ir išsivedė.

Po tarybinės kariuomenės įvedimo į Čekoslovakiją poetas Aleksandras Galičius parašė: „Piliečiai! Tėvynei gresia pavojus! Mūsų tankai svetimoje žemėje!“ Ta rudaplaukė mergaitė – savo šalies patriotė. O tie, kurie ją suėmė, kurie parlamente vienbalsiai balsavo už karą, kurie duoda nusikalstamus įsakymus – su visomis savo lazdomis ir tankais – yra išdavikai.

Iš rusų kalbos vertė Aušra Stanaitytė-Karsokienė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Prie Rusijos ambasados įvyko tautininkų piketas prieš Rusijos karą Ukrainoje (nuotraukos, pareiškimas, video)
  2. Rusijos okupuoto Krymo „referendume“ – 96,77 proc. balsavusiųjų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos
  3. Spaudos konferencijoje bus aptarta Tautininkų sąjungos ateitis
  4. R.Morkūnaitė. Ukrainoje ateitis vėl stengiasi išsiveržti iš praeities gniaužtų
  5. Tautininkai kviečia protestuoti prieš Rusijos agresiją Ukrainoje prie Rusijos ambasados
  6. Prie Rusijos ambasados bus vėl pasakyta ne Krymo okupacijai
  7. Čikagoje ukrainiečių siekius ištrūkti iš Rusijos gniaužtų palaikė ir lietuviai
  8. Prie Rusijos ambasados buvo pasakyta ne Putino karinei agresijai (nuotraukos, video)
  9. Tautininkų sąjunga pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir paragino Lietuvos valdžią veikti ryžtingiau
  10. Kryme Rusijos agresija tęsiasi: puolami kariniai daliniai, daužomi žurnalistai, atjungiamos žiniasklaidos priemonės (tiesioginė transliacija, video)
  11. Rusijos stačiatikių cerkvė laimina Ukrainos okupaciją?
  12. L.Linkevičius kviečia Rusijos ambasadorių Lietuvoje pasiaiškinti dėl Krymo
  13. Prie Rusijos ambasados – gausiausias protesto mitingas (video, nuotraukos)
  14. V.Juozapaitis: Rusijos meno ir kultūros veikėjai peržengė garbės ir padorumo ribas
  15. Prie Rusijos ambasados surengtas piketas prieš Krymo okupaciją (nuotraukos, video)
  16. Sąjūdžio pradininkai pasmerkė Rusijos ir… dabartinio Lietuvos Sąjūdžio vadovybės elgesį
  17. Prie Rusijos ambasados surengtas piketas
  18. T. Bakučionis. Tarp blogio imperijos paveldėtojos ir Vakarų impotencijos…
  19. Seimas griežtai pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą
  20. L. Zasimavičius. Putinas – Vakarai: 2:1

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Ar galima says:
    8 metai ago

    dar ką nors pridėti? Nebent tai, kad mes irgi ritamės iš paskos putlerio Rusijai. Pagal tas pačias nupilietinimo ir nudemokratinimo schemas netgi valdžiažmogiams nesistengiant įnešti bent kokį savos kūrybos elementą. Tik kopijos: priešų paieška tarp savo piliečių, bet kokių pilietinės demokratijos apraiškų gniuždymas pasinaudojant “dvaro” žiniasklaida, spec. tarnybomis ir kišenine teisėtvarka.

    Atsakyti
    • one says:
      8 metai ago

      Žinoma tamsta visada viską norite suversti “valdžiai”. Bet pamirštate, kad šiais laikais valdžia yra tik administratorius. Skirtingai nei tarybiniais, kai valdžia reguliavo viską ir “rūpinosi” viskuo. Bet Jūsų iš įsibėgėjimo vis dar tikitės to paties, ko įpratot okupacijos metais.

      O bėda yra pačiuose žmonėse. Yra tų (pseudo)tautininkų, tačiau tikrų piliečių išties nedaug. Tarp (pseudo)tautininkų pilietiškų apskritai nelabai matosi. O pilietišką žmogų ne valdžia gali padaryt, o tik tėvai, Tačiau jei tėvus suformavo tarybinė santvarka, tai tokie tėvai nesuformuos ir savo vaikų.

      Atsakyti
      • tampax'as says:
        8 metai ago

        One irgi varo į vieną pusę. Bičiuli, jei nebūtų radikalių tautininkų, mes jau seniai būtumne suvalgyti – vienos ir kitos sąjungos. Je nebūtų tarp rusų tokių žmonių, kaip Šiškinas, Putkė visai apnaglėtų…Kita vertus, “Ar galima” visą kaltę verčia valdžiai, o juk ją rinkome MES, o gal ir tas pats “Ar galima” su One.. Taigi, norėčiau konstruktyvių diskusijų.

        Atsakyti
  2. Audrius says:
    8 metai ago

    Ironiškai: “…šiuo metu gyvenantis Šveicarijoje.” Gerai, kad dar savo kalba (rusiškai) parašė, nes reikėjo versti.
    O apie straipsnį tai jokių faktų tik liejasi jausmai, epitetai, būdvardžiai ir ašaros.
    Autorius net nežino, kad Ukrainoje nuo seno buvo priešprieša, kad Rytų ukrainiečiai nekenčia Vakarų ukrainiečių ir atvirkščiai. Užmiršo paminėti, kad Janukovičius pabijojo referendumo dėl ES asociacijos sutarties nes Rytai prieš, Vakarai už ir nei viena pusė nežinojo galutinių rezultatų. Taip pat pamiršo, kad Euromaidanas buvo “taikus” protestas prieš korumpuotą valdžią. Autorius nori, kad ne patys ukrainiečiai spręstu savo vidines problemas, o jiems padėtų “geri” dėdės iš užsienio.

    Autoriaus mintys: “Karas – nesvarbu, karštasis ar šaltasis – yra priemonė išsilaikyti bet kuriam režimui. Priešai – kiekvienos diktatūros duona. Pergalės pratęsia imperijos gyvavimą, pralaimėjimai priartina jos griūtį: …” šie žodžiai yra universalūs, galima pasakyti ir apie Šventosios Romos imperiją, Tarybų Sąjungą, Japonijos imperiją ir apie JAV. O autorius taiko tik Tarybų Sąjungai. NEOBJEKTYVU.

    Mano nuomone jeigu tai dviejų supervalstybių politiniai interesai ir Lietuvos legativi valdžia atstovauja JAV supervalstybės interesus, tai valdžia tikisi, kad Rusija žlugs, bus nuverstas Putinas, teritorija bus suskaldyta į federacijas, resursai bus atimti (išgrobstyti)…. ir galbūt Lietuvai atiteks kažkoks trupinėlis. Faktas, kad Rusija šiuo metu yra nepraskolinta valstybė (skola sudaro 12.45% BVP), todėl ji gyvena iš eksportuojamų resursų. O jeigu JAV pakartos Sirijos chaoso taktiką Rusijoje, valstybė žlugs…

    O jeigu Rusija atsilaikys? Rusija tai Lietuvos kaimyninė valstybė…. baisu net pagalvoti apie pasekmes….

    Atsakyti
    • LosAngeles says:
      8 metai ago

      ‘..kuo viena propaganda skiriasi nuo kitos?..’

      klausimas labai laiku. O kaip su atsakymu? 🙂 Bent kiek mastanciam kaip ir akivaizdu kad NIEKUO nesiskiria. O dede Volteras (berods) yra pasakes: jei nori suzinoti kas tave valdo, issiaiskink ko negalima kritikuoti… Siai dienai oficiali pozicija tokia, kad ‘varoma i vienus vartus’. Taigi kas Lietuvele valdo klausimu kilti kaip ir neturetu 🙂 O cia iskeltas klausimas yra pakankamai rimtas: ‘…Rusija tai Lietuvos kaimyne…’ Deja, bet taip. Ir panasu kad daroma viskas, kad tik kuo labiau sugadinti ta minimuma santykiu, kurie dar buvo like

      Atsakyti
  3. Atas says:
    8 metai ago

    Kad jau Matuškos žurnaluose atsirado sąvoka:”Didžioji” rusų kalba.Kad rusų kalba pasaulyje plačiai paplitusi –
    niekas neabejoja.O dėl “didžiosios” galima įžvelgti ir šovinistinių dalykų.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 14 10:20

2022 08 14
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30

2022 08 13
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 12 12:20

2022 08 12
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Siekiama įstoti į EŽTT bylą dėl Rusijos veiksmų

2022 08 12
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 04 07 16:37

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02

2022 08 11
Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje nuotr.

Tautininkai ir centristai kviečia į piketą prieš „Amnesty International“

2022 08 10
Zaporožės AE | Alkas.lt ekrano nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 09 11:40

2022 08 09
Volodymyras Zelenskis | president.gov.ua nuotr.

V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę

2022 08 09
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 08 11:54

2022 08 08
Išleistas Almanachas, skirtas Ukrainai | mokslolietuva.lt nuotr.

Išleistas Almanachas, skirtas Ukrainai

2022 08 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Pradedama kurti nauja atsakinga vandentvarka | vv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pradedama kurti nauja atsakinga vandentvarka

2022 08 15
Būsto remonto bumas neatslūgsta
Lietuvoje

Kiek gali kainuoti savarankiškas remontas?

2022 08 15
Lietuvoje atostogauja lituanistinių mokyklų mokiniai | pasauliolietuvis.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje atostogauja lituanistinių mokyklų mokiniai

2022 08 15
Paaiškino, kaip skaičiuojami želdynų plotai | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Paaiškino, kaip skaičiuojami želdynų plotai

2022 08 15
Cukinijos: lengvas maistas kasdieniam stalui
Įvairenybės

Cukinijos naudingos ir kūdikiams, ir senoliams

2022 08 15
Būsto pirkimas: svarbiausi klausimai
Lietuvoje

Būstų lietuviai nori ir pigių, ir didelių

2022 08 14
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 14 10:20

2022 08 14
Per 2021 m. VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pradėjo teikti paslaugas 86 gyvenvietėse
Lietuvoje

Į mokymus darbuotojai siunčiami dar nepakankamai

2022 08 14


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vidmantas apie Į mokymus darbuotojai siunčiami dar nepakankamai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Būstų lietuviai nori ir pigių, ir didelių
  • P.Skutas apie Sukanka 620 metų nuo pirmojo Rykantų paminėjimo
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pradedama kurti nauja atsakinga vandentvarka
  • Kiek gali kainuoti savarankiškas remontas?
  • Lietuvoje atostogauja lituanistinių mokyklų mokiniai
  • Paaiškino, kaip skaičiuojami želdynų plotai

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 718; komentarų: 11
  • „Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje peržiūrėta: 499; komentarų: 1
  • S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada? peržiūrėta: 489; komentarų: 13
  • A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 05 14:30 peržiūrėta: 481; komentarų: 12
  • A. Maceina. Gimtoji kalba peržiūrėta: 462; komentarų: 7
  • Užsivėrus durims į žurnalistiką, atsivėrė lituanistikos pasaulis peržiūrėta: 451; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Punsko dienos Žolinės. Punsko parapijai – 425

    2022-08-13 17:00 - 2022-08-15 23:30

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 14 10:20

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 14
0
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos bendrasis vidaus produktas šiuo metu yra maždaug tokio pat dydžio kaip 2018 metais, rodo Bloomberg Economics duomenys. 2022 metų...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 13
2
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Rusijos eksprezidentas ir kišeninis Putlerio žaisliukas Dmitrijus Medvedevas pagrasino Ukrainą remiančioms Vakarų sąjungininkėms, kaltinančioms Rusiją dėl Zaporožės...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 12 12:20

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 12
1
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Latvijos parlamentas priėmė rezoliuciją, paskelbdamas Rusiją „valstybe terorizmo rėmėja“. Pareiškime teigiama, jog Rusijos veiksmai Ukrainoje yra „kryptingas genocidas prieš ukrainiečių...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vidmantas apie Į mokymus darbuotojai siunčiami dar nepakankamai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Būstų lietuviai nori ir pigių, ir didelių
  • P.Skutas apie Sukanka 620 metų nuo pirmojo Rykantų paminėjimo
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30
  • Neprivaloma apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava

Kitas straipsnis
Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

V. Stundys: Balandžio pirmąją sulaukėme socialdemokratų „pokšto“, o gal nacionalinių interesų išdavystės?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai