Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo NSO (Naturales Scientiae Omnibus – gamtos mokslai visiems) laboratorijos lankytojai – vaikai ir jaunuoliai – sėmėsi robotikos žinių: mokėsi konstruoti, programuoti ir valdyti robotukus. Užsiėmimo dalyviai ne tik ugdė kūrybiškumą, bet ir patys to nejausdami turtino ir taikė programavimo, fizikos ir matematikos žinias, stebėjo kaip „mato“ robotas, sužinojo, kas yra giroskopas, ir t.t.
„Mokiniai gali pasirinkti, kaip atrodys ir kokias funkcijas vykdys – statys namus, gabens krovinius, gelbės sužeistuosius ar atliks kitus darbus – jų robotai, – pasakoja užsiėmimą vedusi Rasa Timukienė. – Didžiausias iššūkis – tiksliai ir teisingai kompiuteriu suprogramuoti kiekvieną komandą, kurią robotas turi atlikti. Stebėdami robotą, jo judesius vaikai iš karto mato, ar rezultatas toks, kokio jie tikėjosi, ar vis dėlto reikia dar pasukti galvas ir perdėlioti loginius elementus.“
Anot R. Timukienės, robotų programavimas ir valdymas – efektyvus mokymo būdas, nes žaisdami ir eksperimentuodami vaikai greičiau suvokia ir įsisavina pagrindinius mechanikos ir fizikos dėsnius, lavina loginio mąstymo, komandinio darbo ir planavimo įgūdžius.
„Robotai patinka ne tik berniukams, bet ir mergaitėms, tik jos labiau mėgsta juos konstruoti, o berniukai – valdyti išmaniaisiais telefonais ar planšetiniais kompiuteriais,“ – pastebi R. Timukienė, užsiėmimui pasitelkusi LEGO robotus.
Jos teigimu, jau dabar daugelis žmonių kasdien susiduria su įvairiais robotais. Mus supantys prietaisai, pavyzdžiui, elektrinė kaitlentė, mikrobangų krosnelė, skalbimo mašina ar net mobilusis telefonas veikia kaip robotai, t.y., reaguoja į mygtukų paspaudimus, įjungia ar išjungia mūsų pasirinktas programas, funkcijas.
NSO laboratorija, kurioje vaikai praktiškai susipažįsta su mokslo įdomybėmis, atlieka įvairius tyrimus ir eksperimentus, veikia kiekvieną pirmadienį ir antradienį. Kas kartą vaikų ir jaunuolių laukia vis kita tema. Jie jau susipažino su energiniais augalais, mokėsi atpažinti gyvūnų garsus, aiškinosi, kaip neriasi vorai, kodėl šnypščia tarakonai, kaip įsirengti akvariumą ir auginti spalvingus mineralų kristalus, kokius pietus suruošti vabzdžiaėdžiui augalui ir t.t.
NSO laboratorija veikia jau ketvirtus metus. Iš jų 2,5 metų jos užsiėmimai organizuojami pagal projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“, kurį vykdo Lietuvos mokslų akademija kartu su partneriais. Vienas jų – Vytauto Didžiojo universitetas. Pagal šį projektą taip pat sukurtas penkiolikos vaizdo reportažų ciklas „Mokslas iš arti“, leidžiamos garsių užsienio autorių mokslo populiarinimo knygos, surengtas mokslo populiarinimo priemonių konkursas ir t.t.
Europos socialinio fondo ir LR valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas projektas vykdomas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę „Žinių apie mokslą ir technologijas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas“.
