Artėjant Lietuvos Prezidento rinkimams visuomenininkai tarėsi dėl bendrų veiksmų (video, nuotraukos)

Sveikinu labai reikalingą iniciatyvą! Sisteminės partijos visiškai ir visapusiškai susikompromitavo. Tik jų kaltė, kad per 23 Lietuvos nepriklausomybės metus nepasiekta bent kiek ryškesnės ūkio, socialinės, valstybingumo stiprinimo ir kitų gyvenimo sričių pažangos. Valstybės valdyme akivaizdžiai stokojama darnos, nuoseklumo, kryptingumo, tęstinumo, sąžiningumo, efektyvumo , gal būt net sveikos nuovokos, gebėjimo ir noro žadinti, skatinti ir telkti valstybės kuriamąsias jėgas. To priežastimi laikyčiau nuolatinę politinių partijų, dalyvaujančių valstybės valdyme, sąmoningai ar nesąmoningai keliamą erzelynę, nesugebėjimą ir nenorą tartis ir susitarti, nesveiką , neretai negarbingą ir persmelktą populizmo tarpusavio kovą dėl reitingų , rinkėjų balsų, viršenybės, įtakos sferų ir panašiai. Tokioje atmosferoje, kaip taisyklė, pamirštama valstybės priedermė, nebesugebama blaiviai ir tinkamai įsigilinti į ilgalaikius valstybės ir jos piliečių interesus, priimti tinkamus ir savalaikius sprendimus, Lietuvos vidaus ir užsienio politika tampa labai chaotiška bei fragmentiška, kartais netgi kontraversiška, neturi stabilesnės krypties. Nesunku pastebėti, kad sisteminių partijų laikyseną ir vykdomą politiką labiau lemia jų ideologiniai įpročiai, susidariusi politinė konjunktūra, neretai net ir grupiniai interesai partijų viduje, o ne nuolatinis nuoširdus rūpestis valstybės ir jos piliečių interesais. Piliečių suteiktą pasitikėjimo kreditą jos pilnai išnaudojo, todėl patikėti ir toliau joms valdyti mūsų valstybę nebegalima. Būtina nedelsiant telkti visuomenę alternatyvų paieškoms. Negalima leisti, kad būtų tęsiami nevykusio valstybės valdymo eksperimentai.

Kodėl nekeliamas pagrindinis klausymas,dėl komunistų dalyvavimo valdžioje.

Nuostabi konferencija, ačiū dalyvavusiems ir pasisakiusiems. Manau, turime apie ką ir vardan ko telktis. Akivaizdu, kad sistemos traukuliai pasireiškė ir čia, trukdydami transliacijai, kol pagaliau visai ją nutraukė. Ką gi, lauksime įrašo. Dalinkimės, platinkime visais įmanomais būdais, prisidėkime prie pileitinių iniciatyvų. Pražoa padaryta. Padarėme referendumo iniciatyvą, padarysime ir visa kita. Geros dienos, tautiečiai.

Kam šis garbingas ir doras žmogus yra autoritetas, turėkite omenyje- jis ragina pasirinkti Naglį Puteikį …
Dėl kitų asmenų tinkamumo atstovauti pilietinei visuomenei prezidento rinkimuose jis turi pagristų abejonių.
Tai išgirdau iš jo telefonu ir jo pozicijai , kaip patyręs nepartinis visuomenininkas, pritariu…

Piliečių konferencijoje siūlome aptarti, kaip, priešindamiesi stiprėjančiai valdžios savivalei, veiksime. Šūkis geras, bet …. Algirdas Endriukaitis, Nepriklausomybės akto signataras: „Tautos konferencijos idėja” – aplamai paistalai, buržuaziniai principai (mokslininkai, inteligencija ir t.t.). O kur benamiai, bedarbiai ir t.t., jog jie irgi Tautos dalys. Kalbama apie „Tautos konferenciją“, o siūlo kviesti užsieniečius. Matom vėl Apie LR Konstituciją ne žodžio. Parodija. Ir Zigmas Vaišvila, Nepriklausomybės akto signataras: „Tautos teisė gintis”- tiksliai, konkrečiai įvardijo grėsmę. Taigi, Ką darysim? Gerb. Z. Vaišvila siūlo perimti “valdymą”. Tačiau noriu pastebėti, kad tai yra nerealu(tai yra perversmas). “Dubliuoti” VRK darbą? Tautos konferencija (išsivadavimo komitetas) be Konstitucijos palaikymo, galų gale ir Konstitucijos „pertvarkymas“, be 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę. Pakišama „persitvarkymo“ patirtis. Bet tai yra ne tas pats. Tada turėjom „okupaciją“, dabar turim „integraciją“. Tada „Briuselis“ duodavo pinigų ir patardavo kaip veikti, o dabar bus atvirkščiai. Tada visi buvom lygiai teisingi, o dabar milijonieriai ir bomžai, banditai ir aukos, dirbantieji ir bedarbiai ir t.t. Tada kolūkiuose, įmonėse, mokyklose, ligoniniuose ir t.t. visur buvo sąjūdžio grupės, o dabar? Paklausiau … vaikų darželis.

ką gero Lietuvai per 20metų nuveikė Vaišvila kad staiga išlindo kai Pilypas iš kanapių. Dar vienas “gelbėtojas”… Matėm jau tokių. Kuo stribai daugiau lieja tulžį ant tų kuriuos išrinko tauta – tuo labiau liaudis telkiasi aplink prezidentę ir mylimą partiją, nepribaigti oligarchai ir jų pakalikai Pankos, Šliužai, Kvaišvilos sulauks rūstaus liaudies teismo. Stribų nelaimei Lietuvoje auga puikus jaunimas kuris nebijo Europos yra drąsūs iniciatyvūs konkurencingi jie kurs lietuvos ateitį broliškų respublikų sajungoj, esame Europiečiai ir privalėsime dalyvautį kapit. lenktynėse prieš Kiniją, Rusiją. Jai būsime kaip vienas kumštis pavysime ir aplenksime JAV, ir visa žemė skaisčiai mėlynu žiedų sužydės.

santvarka čia niekuo dėta, turime laikinų problemų ir niekas to neneigia, žmonėse vis dar gajos sovietinio mastymo liekanos jas nelengva išrautį, bet mes privalome žiūrėti į ateiti draugai, šiandien Lietuva laisva nepriklausomų šalių bendrijos narė, mūsų jaunimas mokosi geriausiuose vakarų universitetuose, milžiniška broliškų respublika parama, aiški Europinė kryptis ir Briuselio vadovavimas padės Lietuvai pagal visus rodiklius pasivyti ES senbuves ir paversti Lietuvą brandžios demokratijos šalimi.

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje aktyviai imta kalbėti apie vieningo, nesisteminio “Žmonių kandidato” iškėlimą. Ir čia pat minimos 4 ar 5 pavardės: N.Puteikis, R.Paulauskas, B.Ropė, Z.Vaišvila ir net L.Balsys. Kalbą apie tai, kad tarp šių netolygių kandidatų galima rinktis vieną, nes jie neva, ko ne visi vienodai lygūs ir priimtini- priskirčiau tipiškam Tautos skaldymo pavyzdžiui. Pirmiausia, du iš jų jau apsisprendę (bent jau pirminiame etape) ir kandidatuoja patys. Vadinasi, jų tarpusavio konkurencija jų gerbėjų balsus pasidalins ir norimo rezultato nesulauksit. Tie du kandidatai, kaip “Vieningas žmonių” kandidatas, realiai negali būti ir dėl kitų priežasčių. L Balsys- aktyvus eurofilas, aktyvus eurointegracijos šalininkas, daug metų dirbęs Briuseliui pataikaujančio žurnalisto pareigose. Vadinasi, jo eurointergracinė politika niekuo nesikirs nuo Grybauskaitės ir Co. Ar mes to siekiame? Manau- ne. Šis kandidatas atmestinas.

B.Ropė. Ilgametis vieno rajono meras, pažįstamas ribotam skaičiui žmonių. Galbūt neblogai išmanantis žemės ūkio reikalus. Bet Prezidentas- ne Žemės ūkio ministras, o žmogus, vadovaujantis Valstybei, atsakingas už vidaus ir užsienio politiką, reprezentuojantis Valstybę tarptautiniame lygmenyje. Kokia šio žmogaus patirtis minėtose srityse? Per 23-ų metų Valstybės gyvavimo laiką aš jo aktyvios politinės veiklos negirdėjau ir nemačiau. O jūs? Pasitikėti žmogumi, kurio politinė veikla nepatikrinta per daugelį metų ir gali būti tik nuspėjama (nors greičiau- nenuspėjama)- tiesiog nusikaltimas prieš tautą ir valstybę. Juo labiau, šis kandidatas yra “vieno klausimo”- “Žemės referendumo”- kandidatas. Deja, Prezidento pareigos gerokai platesnės.

N.Puteikis. Konservatorių partijos narys. Viskas tuo ir pasakyta. Vien tai, kad žmogus kartais pasisako vienu ar kitu klausimu skirtingai, nei Partija- ne priežastis juo pasitikėti. Jei šis žmogus būtų tvirtas ir sąžiningas prieš save ir visus- išstotų iš partijos. Deja, to nėra. Jei p.Puteikis tikrai atvirai konfrontuotų su partija ir laikytųsi tik savo pozicijos- jį iš partijos pašalintų. O to taip pat nėra. Spręskite patys- kodėl? Aš juo nepasitikiu- jis gali būti silpnas ir esant spaudimui iš oponentų pusės, lengvai valdomas žmogus.

R.Paulauskas. Vienas aktyviausių ir drąsiausių Nepriklausomybės šauklių. Daug kalbantis garsiomis ir uždegančiomis frazėmis, bet mažai darantis. Net ir “Žemės referendumo” klausimu neprisidėjo prie aktyvaus Iniciatyvinės grupės palaikymo kovoje su VRK ir Seimo nariais, nepadėjo – kaip signataras- platinti informacijos referendumo klausimu ir tam rengti spaudos konferencijų Seime. Neturiu stiprių argumentų prieš šį asmenį, tik klausimas, ar šis žmogus moka nuosekliai, konstruktyviai, dalykiškai dirbti? Jo politinę veiklą, skirtingai, nei prieš tai aptartų asmenų, visi matome jau 25 metus ir išvadas galime daryti tikslesnes. Konkrečių, išskirtinių ir labiau matomų, nei eilinio LR AT deputato- signataro darbų valstybės kūrime lyg ir nematau. Gal kas galite priminti? Beje, negalime pamiršti R.Paulausko ir jo “Tautos pažangos” frakcijos “nuopelnų” LR Aukščiausioje Taryboje- jie prisidėjo prie Sąjūdžio deputatų susiskaldymo, o tuo pačiu ir pralaimėjimo 1992m. spalio 25d. LR Seimo rinkimuose, sužlugdė Liustracijos Įstatymo priėmimą, nebalsuodami už jį- tuomet pritrūko 3 balsų.

Nei vieno iš jau paminėtų galimų ir aptartų kandidatų negalėčiau sugretinti su visiškai kito lygio galimu kandidatu. Tai- Zigmas VAIŠVILA. Vienas iš Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įkūrėjų, aktyvus, iniciatyvus jos narys. Vienas pirmųjų savo darbais ir veikla užsitarnavęs žmonių pasitikėjimą – jau 1989 m. sausio 15d, pirmuose laisvuose ir demokratiškuose rinkimuose kaip Sąjūdžio kandidatas Šiauliuose išrinktas LTSR AT deputatu, nurungęs garsųjį komunistą Volkovą, 1989 m. kovo 26 d., laimėjo rinkimus į TSRS liaudies deputatus ir , žinoma, 1990 m. vasario 24d.- rinkimus į LTSR AT, atkūrusią Nepriklausomą Lietuvą. Z.Vaišvilos konkretūs darbai visiems puikiai žinomi. Jo vadovaujama Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija paruošė Aukščiausiosios Tarybos nutarimus ir įstatymus dėl TSRS ginkluotųjų pajėgų Lietuvoje, Tarybinėje armijoje tarnaujančių Lietuvos kariškių, Lietuvos Respublikos sienų kontrolės, prokuratūros, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus, pasienio apsaugos tarnybos, krašto apsaugos, muitinės, savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos, policijos steigimo ir veiklos.
Būdamas Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininku, koordinavo įvairių LR institucijų ir savanorių gynybinę veiklą 1991 m. sausio įvykių metu, buvo paskirtas Lietuvos Respublikos valstybinės komisijos TSRS ginkluotųjų pajėgų nusikaltimų, padarytų 1991 m. sausio 11 – 13 d., ištyrimo nariu, dalyvavo likviduojant TSRS KGB padalinį Lietuvoje, perimant LKP(TSKP), komjaunimo, tarybinių profsąjungų, TSRS KGB ir TSRS ginkluotųjų pajėgų turtą ir dokumentus.
Tarptautinių derybų gabumus Z.Vaišvila parodė ne tik “skyrybų” su TSRS laikotarpiu jau paminėtose srityse. 1991 m. spalyje suorganizavo Lietuvos įstojimą išimties tvarka į Interpolą Urugvajuje vykusioje asamblėjoje- tai padaryta dar tebeegzistuojant Tarybų Sąjungai. Kaip Ministro Pirmininko pavaduotojas, Z.Vaišvila, 1992 m. Lietuvos Vyriausybės vardu suorganizavo pirmąją tarpvalstybinę sutartį dėl oficialaus ir legalaus lengvosios ginkluotės ir šaudmenų nupirkimo Lietuvos Respublikai iš Rusijos federacijos.

Z.Vaišvila per sąlyginai trumpą laiką- 1988- 1992 metų veiklą Sąjūdyje, LR Aukščiausioje Taryboje ir LR Vyriausybėje- įrodė savo veiklumą, kompetenciją neįprastoje jaunam fizikui politinėje ir Valstybės kūrimo veikloje, ko kiti aptarti galimi kandidatai nepadarė per 23 Valstybės gyvavimo metus. Eidamas atsakingas pareigas, šis žmogus net atvirai stojo ginti valstybinio intereso prieš privatų bankininkų ir Landsbergio susitarimą ginklų pirkimo iš Rusijos istorijoje 1992-ųjų vasarą – tuo paaukodamas savo, kaip politiko, tolimesnę karjerą.

Taigi, renkantis iš siūlomų “Žmonių kandidatų”, Z.Vaišvila turėtų būti visapusiškai tinkamas ir priimtinas. Laiko patikrintas ir patikimas , sąžiningas, reiklus, principingas, nenuperkamas žmogus, neišdavęs Sąjūdžio idėjų ir moralinių vertybių , nepasukęs Lietuvos naikinimo politikos keliu. Jis ir šiandieną laikosi tautinės politikos principų, pasisako už laisvų, lygiateisių, savarankiškų valstybių Europos sąjungą, aktyviai pasisako prieš Europos sąjungos federalizaciją, nutautinimo politiką, valstybių naikinimo pagal Van Rompėjų ketinimus. Pasisako už aktyvų piliečių dalyvavimą Valstybės kūrime, už tautos teisę savo nuomonę išreikšti referendumu, pasisako už valdžios glaudesnį ir atviresnį bendravimą su tauta, įsiklausymą į tautos nuomonę.
Palaikykime ir paraginkime gerbiamą Signatarą kelti savo kandidatūrą į LR Prezidentus.