L. Milčius. Ko tylit, vyrai?

Ko tylit, vyrai? Kam jums ugnis,
Ar tik nuo šalčio geliančio save apginti?
O kaip gi Lietuva, kas ją apgins,
Kada plėšikai gviešias mūs žeme dalintis?

Teisingai sakote – nuo svetimų apginti lengva,
Sunkiau daug nuo savųjų besmegenių,
Kuriems niekai nulenkt prieš poną galvą,
Jeigu jis eurais sočiai šeria, peni.

Ir kas tokiems tauta, kalba, orumas,
Sava valstybė, atkovota Laisvė,
Jeigu sapnuose Briuselis, jo rūmai,
Ir jis – kažkur koridoriuose šlaistos.

Graži Europa — miestai jos didingi,
Kultūros lobių rankom neišsemti,
Galėtum būt tokiais draugais laimingas,
Jeigu lietuviui leistų Lietuvoj gyventi.

Be ne, tauta, valstybė — pavojingi dūmai,
Kuo jų mažiau – didiesiems tuo lengviau.
Tiktai imperijos čia pučiasi, čia griūna,
Tautų namuos žmogui kur kas saugiau.

………………………………………

Ko tylit, vyrai? Kam jums ugnis,
Ar tik nuo šalčio geliančio save apginti?
Sudeginkit visas bailias mintis,
Kai baigias skirtas laikas tėvų žemei ginti.

2014-01-28, Raudondvaris