Stelmužės kaimas – nepaprasta vietovė ne tik rajono, bet nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Čia nuo XVII a. žinomoje dvaro sodyboje iki mūsų dienų išliko unikali 1650 m. suręsta filijinė bažnyčia ir XIX a. prie jos suformuotas parkas, XVII a. viduryje pastatyta funkcionali, raiški savo proporcijomis, siluetu bei formos paprastumu varpinė ir priskiriamas prie vertingiausių gamtos paveldo objektų kasmet sužaliuojantis ąžuolas – seniausias medis Lietuvoje. Deja, kadaise šio dvaro valdytojų Folkerzambų sukurtas Stelmužės dvaro parkas su pasivaikščiojimo takais, poilsio vietomis ir alėjomis mūsų dienų nesulaukė.
Praėję šimtmečiai, vykę istoriniai įvykiai nepalenkė ir iki šių dienų išlikusių objektų. Todėl vienas svarbiausių įgyvendinto projekto „Stelmužės bažnyčios varpinės ir šalia esančio parko sutvarkymas“ pasiekimų – dar ne vienam dešimtmečiui prailgintas unikalių objektų gyvenimas ir jų pritaikymas Imbrado seniūnijos gyventojų poreikiams. Vietos bendruomenę džiugina atnaujintas parkas, jame atgimę architektūros bei gamtos paminklai, pasikeitęs Stelmužės kaimo įvaizdis, sukurta jauki erdvė organizuojamiems renginiams ir vietos amatininkų kūrybos pristatymams. Gautomis pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonę „Prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas“ lėšomis viešąjį konkursą laimėjęs rangovas restauravo senosios filijinės bažnyčios varpinę, pastatė viešojo tualeto pastatą, įrengė vandens gręžinį ir buitinių nuotekų valymo įrenginius, atnaujino pėsčiųjų takus, pagal arboristų reikalavimus aptvėrė Stelmužės ąžuolo aplinką. Rangos sutarties vertė – 1432, 7 tūkst. litų. Projektui įgyvendinti skirtos ES lėšos – 1318,2 tūkst. litų, Zarasų rajono savivaldybės lėšos – 229, 4 tūkst. litų.
Atnaujinta Stelmužės kaimo aplinka gerins Imbrado seniūnijos gyventojų laisvalaikio kokybę, pritrauks vietos gyventojus į seniūnijai naudingą visuomeninę veiklą ir išplės jos įvairovę, įtakos sanglaudos tarp miesto ir kaimo didinimą, sudarys sąlygas diversifikuoti kaimo gyventojų veiklą, skatinti gyventojų užimtumą bei verslumą.