Panevėžio kraštotyros muziejus, rengdamas geležinių kryžių viršūnių rinkinio katalogą, gavo neįtikėtiną dovaną, kurią muziejui padovanojo tautodailininkas Arvydas Petrulis. Medžio drožėjas padovanojo aštuonis geležinius kryžius – „saulutes“, kurias buvo surinkęs vaikščiodamas žygeivių keliais, suradęs savo sodybos apylinkėse.
Geležinėmis viršūnėmis užbaigiami mediniai mažosios architektūros paminklai arba kulto statiniai. Meninės kalvystės pavyzdžiai – „saulutės“ – Lietuvoje paplito XVIII a. Geležinių viršūnių rinkinys yra vienas iš seniausių Panevėžio kraštotyros muziejuje. Jis pradėtas kaupti 1925 m. Nuvirtusių medinių paminklų geležines viršūnes muziejun atnešdavo mokytojų paraginti gimnazijų, mokytojų seminarijos, amatų mokyklos mokiniai. Panevėžio mokytojų seminarijoje Petro Būtėno įkurta „Tautotyros ir senienų rinkimo draugija“ rengė ekspedicijas po Panevėžio, Anykščių apylinkes, kurių metu buvo rasta viena kita geležinė viršūnė ir perduota muziejui. Kelios geležinės viršūnės į Panevėžio muziejų pateko su Kupiškio krašte surinkta seserų Glemžaičių kolekcija. Tačiau, kad vienas asmuo padovanotų visą savo kolekciją – net aštuonias „saulutes“, reta išimtis.
Į tautodailininko Arvydo Petrulio kolekciją geležinės „saulutės“ pateko iš Panevėžio (5 vnt.), Pasvalio (1 vnt.) ir Vilkaviškio (1 vnt.) rajonų. Viena „saulutė“ tarybiniais metais nukaldinta Paberžėje, Tėvo Stanislovo (kun. Mykolo Dobrovolskio) įkurtose geležinių viršūnių dirbtuvėse. Daugiausia geležinių kryžių rasta vaikštinėjant po Panevėžio rajono Pavašuokių, Nibragalio, Maženių, Vilkapjūvių kaimus. Domėtis šiais meninės kalvystės pavyzdžiais medžio drožėjui A. Petruliui nesvetima. Jis pats keliaudamas po Lietuvą su Žygeivių klubu koplytėlėmis, kryžiais yra įamžinęs ne vieną 1863 metų sukilimo mūšio ar sukilėlių mirties, pokario partizanų žūties vietą. Daug koplytėlių su Rūpintojėliais ar Dievo Motinomis yra įkėlęs į medžius senose kaimų kapinaitėse, prie kelių, palaukių ar tiesiog miškuose.
„Esame dėkingi tautodailininkui A. Petruliui už vertingą dovaną ir džiaugiamės, kad muziejus pastaruoju metu sulaukia vis daugiau panevėžiškių dovanojamų eksponatų“, – dėkojo muziejininkė Vitalija Vasiliauskaitė. – Šitaip mes visi stipriname mūsų miesto istorinę ir kultūrinę atmintį.“
Šie kryžiai “saulutės” taisyklingi palaikantys harmoniją kryžiai, kurie buvo naudojami visuose tautuose ir civilizacijose iki krikščionybės atsiradimo, kada buvo pradėtas naudoti taip vadinamas lotyniškas kryžius su nukryžiuotu Kristumi ir ilgesne apatine dalimi taip diegiant į tikinčiųjų sąmonę kaltę, laikant jos praeityje, kančioje ir tuo būdu juos valdant bei pasmerkiant amžiniems vargams. Šiame (nuotraukoje ) esančiame kryžiuje yra visi dvasinio prado bei harmonijos elementai: pusmėnulis bei lygios visos keturios šoninės ir nėra jokių skersinių perbraukimų nei vienoje šoninėje. O tai reiškia, kad čia išsaugotos ir užkoduotos visos žmogaus kaip dvasinės būtybės siekiančios begalinio dvasinio tobulėjimo ir ėjimo link Dievo tikrosios reikšmės. Apie kryžiaus bei kitus senovėje naudotus ženklus ir jų įtaką mūsų sąmonei siūlau paskaityti 14 straipsnių ciklą tinklapyje Šviesos keliu. Pateikiu 13 dalies nuorodą, kurioje daugiausia kalbama apie kryžiaus reikšmes: http://atsibudimas.ucoz.com/news/kalbos_angelo_zmogaus_apvalkale/2014-01-04-548
Ačiū už nuorodą.