Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejuje (Radviliškio r.) rodoma tautodailininko Sauliaus Lampicko medžio skulptūrų paroda.
Savito stiliaus, originalūs, spalvingi drožiniai lankytojų laukia muziejaus Voronių klėtyje – čia galima pasigrožėti 19 skulptūrų.
Tautodailininkas įkvėpė medžiui gyvasties – klėtyje nusileido angelai, būriuojasi paukšteliai, dangun stiebiasi gėlės.
„Jaučiuosi įbridęs į svaiginančią kūrybos ieškojimų, atradimų ir nusivylimų upę.
Drožyba lyg magija, lyg stovėjimas prie gilaus šulinio, kai semi vandenį, o jo daugėja”, – sako S. Lampickas.
Lampickas gimė 1962 m. Rozalimo miestelyje Pakruojo rajone, miškininkų šeimoje. Vaikystė prabėgo stebint gamtos grožį, žavintis jos harmonija, garsais.
Magiškiausias kampelis S. Lampickui buvo miestelio bažnyčios šventorius su dievdirbio Jono Danausko skulptūromis.
Mėgino peiliuku krapštyti medį, bet vaikystės padrožinėjimai nebuvo sėkmingi. Trūko kantrybės, įrankių ir žmogaus, kuris patartų.
Rimtesni kūrybiniai ieškojimai prasidėjo 1987 m., kai apsigyveno Alytuje. Pirmąjį ąžuolinį stogastulpį išdrožė 1989 m. plenere Klepočiuose.
Mokėsi iš drožėjų, knygų, liaudies meno albumų. Keletą metų drožėjas blaškėsi ieškodamas priimtino stiliaus, išraiškos formų, siekė pramokti amato.
Širdžiai artimiausia pasirodė ąžuolo mediena ir liaudiška drožyba. S. Lampickui įdomus kūrybos procesas, galimybė fantazuoti, improvizuoti, kūriniais išsakyti tam tikras mintis, nuojautas, ženklus.
Surengė nemažai autorinių parodų, dalyvavo respublikinėse liaudies meno parodose.
Kūrė drožėjų pleneruose Rokiškyje, Alytuje, Joniškyje, Kulautuvoje ir kitose Lietuvos vietose, dalyvavo kūrybinėse stovyklose Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Vengrijoje.
Sauliaus Lampicko kūryba įvertinta Liongino Šepkos vardo premija ir kitomis premijomis bei apdovanojimais, kūrėjas ne kartą pripažintas geriausiu Alytaus apskrities liaudies meistru.
Lampicko paroda Kleboniškių kaimo buities muziejuje veiks iki rugsėjo 29 dienos.
Parengta pagal Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio pranešimą
Lauros Prascevičiūtės nuotraukos
