Pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio kalba iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime
Jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente,
Lietuvos Seimo ir Vyriausybės vadovai,
Aukštieji svečiai ir didvyrių artimieji,
Visi gerbiami šio susirinkimo dalyviai ir visi, kurie mus matote stiklo ekranuose!
Kaip tik sklaidžiau ankstesnių laikų užrašus. Kai kuriuos vadinu organizuotais tekstais. Štai vienas.
Tą naktį kai mes visi
turėjome būti išduoti
jutom nelaimės mirtiną slogutį
taipgi klausimą skaudžiai
žėrintį: ko jūs verti?
Atėjo Dvasia ir neleido
jos neregėti veido
ir negirdėti
kaip gręždama iki kaulo liepė
budėti ir neišduoti.
Tai seniau parašyta, laikai ir aplinkybės keičiasi, bet pastovūs likiminiai dalykai lieka. Dar ne kartą svarstysim: budėti ar užmigti? Ištižti ar neišduoti?
Sausio 13-osios pokalbiai Seime yra mūsų rekolekcijos. Tą dieną į mus žiūri keturiolikos už Lietuvą žuvusiųjų akys.
Atsinešame čia, ką turime ir dalijamės. Jei rūpesčiais, tai rūpesčiais. Paprastai tą darau ir aš, kai gaunu žodį. Ačiū už suteiktą žodį.
Dvasia pasakė: budėti ir neišduoti. Anuomet išgirdome – tad girdėkim ir dabar.
Prieš 23 metus čia buvo ginama teisingos ir garbingos, broliškai sutelktos, protingos ir lietuviškai padorios Lietuvos vizija. Svajonių pasaka? Ne. Idėja. Teisė ir galimybė. Taip pat, ką paminėjau, žmogaus ir tėvynės garbė. Tie keturiolika mirė sakydami: nesižeminsim, nevergausim. Kaip kadaise partizanai, nesutikę vergauti svetimai bolševikų valstybei.
Ar įgyvendinome, ką Sausį apgynėme, ar priešingai, atbukę ir apsileidę, nesuvokiamai griauname?
Kaskart bent Sausio 13-ąją paminime aną tarptautinį nusikaltimą žmoniškumui ir jo aukas; galų gale, ir nusikaltėlius pridengtus kaimyninėse valstybėse. Lankom didvyrių kapus, nešam ten gėlių, degam žvakeles. Pusvalandžiui. Galų gale, Sausio agresoriams, Medininkų žudikams ir talkininkams jau kelsim bylas iš atstumo. Bet Sausio ideologiniam diversantui, puskvailiui ir parsidavėliui leidžiam draskyti artimųjų žaizdas, niekinti gyvybės aukos esmę. Droviai arba vergiškai trypinėjame, ar sudraudus nebus kartais pažeista kurio nors provokatoriaus niekšybės teisė. Netgi samdomos, apmokamos niekšybės.
Šioje vietoje pažvelkime į žmoniškumą plačiau.
Nusikaltimai žmonijai arba žmoniškumui akivaizdūs, kai tyčia žudomi beginkliai, jie žudomi arba marinami fiziškai ir masiškai, kad neliktų, o žemė liktų, žmogėdrų kalba, „apvalyta“. Nuo ko? Nuo žydų, čigonų, ukrainiečių, čečėnų, Krymo ir Bosnijos musulmonų, netinkamos genties afrikiečių Ruandoje arba Sudane, dar kokių karelų ir „pribaltų“ užimančių strategiškai svarbias žemes. Bet ir žemė tais atvejais nelieka švari, o suteršta neapykantos ir sadizmo nuodais.
XX a. tironų agresijos ir nežmoniški silpnesniojo niokojimai nėra praeitis, o dabartis. Žudymas turi įvairių formų ir būdų. Interesantai įgudo pirmiausiai žudyti žmoniškumą, po to jau ir žmones. Ištisos kartos nūnai žudomos dvasiškai ir masiškai. Tai dabarties nusikaltimai žmonijai, tik nėra jiems net vienpusio Niurnbergo teismo.
Apsidairykime atviromis akimis, kas dedasi aplinkui kad ir mūsų pačių visuomenėje, mūsų mokyklose. Turime skelbti žmoniškumo karą, meilės karą nežmoniškumui ir patyčioms. Kol kas, matydami skenduolį, kalbam apie kompresus. Kasmet Lietuvoje dėl patyčių nusižudo, sakoma, ištisa abiturientų klasė. Ištvėrusieji linkę trauktis be kovos. Tyčiojamasi ne todėl, kad kitas silpnesnis, o iš keršto dėl savo paties nuo mažumės luošinamo gyvenimo. Jį luošina tėvų nemeilė, aplinkos agresija, gobšumas ir arogancija. Virš visko – materialistinis beprasmizmas, turto ir mirties ideologija. Keršija ir kitą žmogų niekinantis, ir niekinamasis. Antai vienos gelbėtojų įstaigos vadovė sausio ketvirtąją televizijoj pasakė apie savo kolektyvą: „tai vienintelė vieta, kurioje mokoma žmoniško ryšio“. Aišku, ne vienintelė, bet įvardintas dvasinis holodomoras. Juk kiekviena mokykla, kiekviena klasė turi būti tokia vieta, kur mokoma žmoniškumo. Net pasakyčiau, kiekviena pamoka tebūnie žmoniškumo pamoka. Niekad nesakykim berniukams mokykloje, kad dėl muštynių kaltas tas, kurį primušė. Kitaip neatsilaikysime, žūsime savo internetinėje suklastoto gyvenimo, pykčio ir pavydo „civilizacijoje“. Savo ruožtu Rytų galybė dar vis grūmoja didžiuoju vėzdu, o pasirengti gintis mums per brangu. Branduoliniai „Iskanderai“ savaime iškelia klausimą: kokiu teisiniu pagrindu Kremlius, laikinai valdantis aneksuotą europietišką Karaliaučiaus kraštą, daro ten, ką tik nori? Ponia Pirmininke, pagalvokite apie nepriklausomo ir vieningesnio Seimo pajėgumą veikti moralinėje Lietuvos gynyboje kaip tada. Kad Lietuva gyventų. Tas pat dėl Astravo.
Nestokojam nė paskirų kiršinimo grožybių. Antai vos prieš trejetą savaičių šiuose rūmuose buvo prastūminėjamas anachronistinis Valstybinės kalbos išstūmimo įstatymas. Taip, išstūmimo iš Lietuvos regionų viešojo gyvenimo ir vartojimo įstaigose, kur pagal nekonstitucinį įstatymą būtų leidžiama jos nevartoti.
Nejau trys koalicijos vadai nepajėgia suvokti, kad įsigaliojus tokioms normoms kai kuriose vietovėse valstybinė lietuvių kalba realiai bus iškart gujama šalin. Iš ten bus gujama pati Lietuvos valstybė. Jau dabar Lietuvos įstatymai verčiami patyčių objektu. Patyčių kultūra ir čia pribrendus. Skatinama piliečių nelojalumas, kiršinama priešiškumas. Tai didžiausia žala Lietuvos lenkams, nors politvadovai neva jais rūpinasi. Manau verta Seime priimti porą paprastų valstybės tarnybos patikslinimų, kad nelojalūs asmenys, sąmoningai niekinantys šalies įstatymus, tiesiog nedirba jos valdžių pareigose, neišskiriant savivaldybių. Netinkamą elgesį patvirtintų pakartotinis įstatymo laužymas. Kyšininkui, beje, pakaktų vienkartinio nusižengimo – ir eik lauk. Kada to pasieksime? Panašiai turėtų būti gelbstimos žmonių gyvybės eliminuojant iš eismo sisteminius jo taisyklių laužytojus. Girtas už vairo – žmogžudys už vairo. Arba: nesilaikai nustatytos tvarkos, ignoruoji kelio ženklus ir šviesoforus – nevairuoji. Normalu. Kodėl toks ponas turėtum vairuoti valstybę arba savivaldybę?
Niūriai spindi tie, kurie žengia į viešą erdvę, kad gintų arba teisintų žudikus. Ne tik asmeniškai įvardintus Golovatovus, bet ir korporatyviai matomus stribus bei žydšaudžius.
Nors tas antrasis žodis ne visai teisingas, nes ten prie siaubo griovių veikė žmogšaudžiai, net vaikšaudžiai, bet kol kas tebūnie aišku, apie ką kalbame.
Kai vienas šiuolaikinis gatvių politikas, pasiekęs net miesto mero ir Seimo nario postų, viešai paaiškino, kad Hitleris naikindamas žydus ir mažus žydukus teisingai elgėsi, – ar nusigręžė nuo to jaučių kepėjo padorioji Lietuvos visuomenė? Čia iš tų atvejų, broliai piliečiai, kur moralinę poziciją turėti būtina.
Be jos netikėtai priartėjome prie ribos, kur Lietuvos piliečių žudymas kai kam atrodo mažiau svarbus, jeigu tie piliečiai buvo žydai, tad ir jų gelbėjimas ir gelbėtojai turėtų Lietuvai būti mažiau gerbtini negu tolimam Izraeliui. Kuo tada skiriasi Kaune ir Vilniuje du vietiniai mąstytojai apie holokaustą?
Mintis apie Lietuvos žydų likimą turi mus ypač mokyti žmoniškumo, reikalingo kasdien. Cinikai be užuojautos kad ir vaikui, klasės draugui – jau nelaimės ženklas. Tai iš kažkur paveldėti ir priaugantys moraliniai neįgalieji. Jeigu fizinius neįgaliuosius matome net iš Seimo pirmiausia kaip naštą biudžetui, junkimės į nevyriausybines būsimųjų invalidų organizacijas.
Piniginės prioritetas neseniai vėl smogė Seimo prestižui. Krizines taupymo priemones nutarta kompensuoti pradedant ne nuo vargšų, o nuo Seimo narių ir ministrų. Toks šiandien mūsų „budėjimas“ dėl Lietuvos.
Ar toli per tuos 20 metų nuėjome nuo sovietijos? Čia reiktų žvelgti ne į dangoraižius ir prekybos šventyklas, bet į žmonių dvasią, į visuomenę. Kadaise klausydavomės koncertuose nuostabaus „Tremtinių choro“ iš operos „Nabucco“ – biblinės giesmės apie Tėvynės pasiilgimą. Dabar tūkstantiniai Babilone pagamintų vergų chorai mėgsta repertuarą apie sovietinės baudžiavos pasiilgimą.
Aš noriu, kad būtume nuėję kuo toliau, kad Lietuvos neįsiurbtų senoji vergystės ir nužmogėjimo pelkė, grįžtanti kaip ligos recidyvas dar pavojingesnėm formom.
Todėl kalbėjau atvirai. O dabar atsiprašau visų, kurie suteikė man žodį ir dėl to gal turės nemalonumų.
Kurie nemiegame, budėkime. Tada atsakysim bent sau, ko esame verti.
Profesoriau, kodėl esi prisisegęs ne Vytį ar trispalvę, o visame Pasaulyje žinomą Masonų ložės simbolį – mėlyną neužmirštuolę ir dar su penkiakampe geltona žvaigžde viduryje. Nejaugi jau tapote masonu ir tai demonstruojate visam Pasauliui.
Ir dar jūs sakote: “Dabar tūkstantiniai Babilone pagamintų vergų chorai mėgsta repertuarą apie sovietinės baudžiavos pasiilgimą”. Gal galėtumėte paaiškinti, Kas tie vergai pagaminti Babilone? Ar teisingai suprantu, kad tie vergai yra mūsų šalies Tautiečiai, nepersiorentuojantys Į tokius kaip jūs eurofilus? Pasisakysiu tik tiek, kad jūsų ir konservatorių politika akivaizdžiai vedanti į iškrypelišką ES baudžiavą, mastantiems “vergams” primena, kad sovietinė baudžiava per 50 metų nesunaikino lietuvių Tautos dvasios, kiek dabar ES baudžiava per 10 metų.
Pagarba profesoriui Vytautui Landsbergiui. Aš irgi būčiau Tai pasakęs. Bet manęs nekvietė. Ačiū.
Jo nėra už ką gerbti. Pabuskite iš iliuzijų.
visų pirma,lenkų rinkimų akcijai ir rusų aljansui turėjo būti nustatyta 7 proc riba patekti į seimą kaip ir Lietuvai Lietuvoje,jei tai būtų padaryta nei išėjimo nebūtų nei kitų akibrokštų.Dabar yra apie ką kalbėti kalbėtojams.Ir kodėl daugiausia kalbama apie kitų tautų bėdas ir mažai apie lietuvius žuvusius, iškentusius tremtį Sibire įskųstus ir kančioje mirusius.
Alkas kaip suprasti : Landsbergis – „Tie keturiolika mirė sakydami: nesižeminsim, nevergausim.“ O jūsų portalas : „1991 m. sovietinei kariuomenei bandant įvykdyti perversmą Lietuvoje, tūkstančiai žmonių budėjo prie Seimo ir televizijos pastatų, žuvo 13 žmonių.“?
Lietuvos Pardavėjo kalbos nedomina – nuo tada, kai nusprendė parduoti Tautos žemę neatsiklausęs Tautos. Visa kita yra tik plepalai. Gal kokie rinkimai artėja?
teisingai porinat
ar plepalai yra ir jo pastabos dėl lenkų elgesio Wilenszcziznoj? o LLRA teisingai šiandien pasielgė?
jau rašiau kitur:
Nei minima partija, nei Landsbergis nieko gero nelinki Lietuvai, tad manau, kad vyksta “skaldyk ir valdyk” spektakliukai. Kiek dar pasipiktinusių stovyklų Lietuvoje turėsime, kad tik nepažvelgtume, kas iš tiesų vyksta su Lietuva? Jos žemių išpardavimas, suvereniteto atidavinėjimas, lito atidavimas ir kiti dalykai. Lietuva klupdoma ant kelių, bet kad to nematytų, reikia daugiau spektaklių. Ačiū, bet vaidinkite be mūsų. Ir atiduokit Lietuvą.
P. S. Kad jis ką nors teigiamo pakalbės – tuo neabejokite. Po bizūnelio visada būna saldainis – tokia taktika. Deja, tai nekeičia Lietuvos Pardavėjo statuso. Jam Lietuvos nereikia.
visgi tokia rašliava, meduti, nieko neįrodai – ku ojis toks tau prasikaltęs. Kad vadovavo sąjūdžiui? kad ėjo prieky per Atgimimą? kad vadovavo apsuptai AT? pats kur buvai tuo metu?
Familiarumas man nėra priimtinas, bet atsakysiu.
Aš tuo metu dar buvau naivus vaikas ir tikėjau bei klausiau Lietuvos Pardavėjo (LP), šaukiančio per seimo langą gelbėti, tad važiavau ginti seimo. O tamstai kaip tuo metu sekėsi?:)
O dėl Lietuvos Pardavėjo “no restitution” statuso mano akyse, mano argumentai supaprastintai atrodo taip:
1. Paklausykite Z. Vaišvilos konferencijos “Kodėl norima keisti Atgimimo istoriją”, kad būtų aišku, ką LP padarė su sąžininga sąjūdiečių kova rinkimuose prieš komunistus;
2. paklauskite LP kodėl jam tinka raudonoji Dalia kaip Lietuvos prezidentė;
3. Paklauskite LP kodėl jam nebereikia Lietuvos – jos žemių, suvereniteto ir viso kito.
P.S. Daug ką galbūt ir atleisčiau jam – po tiek laiko – nebesvarbu, bet mūsų Žemės išdavystės- niekada.
Mes saugojom gyva siena tuos, kurie buvo viduje,mes grįžę iš budėjimų Vilniuje,budėdavom sąjūdžio būstinėse ,pranešinėdavom apie karinės jėgos judėjimą savo savivaldybėje budintiems sąjūdžio žmonėms ir Vilniun.Netoli sąjūdžio būstinės mūsų mieste buvo karinis garnizonas informacija buvo svarbi ir laukiama,todėl lėkdavom į Vilnių grįžę,pasikeisdami su kitais budėdavom čia.Budėjom dviese naktį sausyje,keli metrai nuo mūsų būstinės pro mus nuo garnizono pradėjo važiuoti tankai su kareiviais.Pranešėm kur reikia.Tada manėm kad ši aimirka mūsų gyvenimo-paskutinė.Kolega sako šokam,mirsim šokdami, taškas grojo valsą.Pro šalį važiavo sovietų tankai,mes sąjūdžio būstinėje pora metrų nuo jų šokom dviese valsą-manėm paskutinį šokį savo gyvenime.Bet jie turėjo konkrečią užduotį ir mūsų tada nelietė, nesudominom.Būdavom tokie išvargę,kad kai paliesdavai savo kūno odą atrodė ji kaip be gyvybės ženklų.Kiek išgyvenimų patyrė žmonės,kiekvieno istorija sava.Tie žmonės,kurie darė viską nuoširdžiai ir pasiaukojamai ir liko su savo atmintimI ir išgyvenimais, į kuriuos lengvai spjaudo kas tik gali.Sausio 13 jauna moteris-mokytoja patyrus šoką,tsidūrus prieš kareivius stiklinėm akim ir tankus,sakė pamačius sovietų kareivį su žvaigdutėm iš kart norėdavo kristi ant žemės,nes atrodė kad jei prieš ją išdygo tas kareivis čia ir tankai ir automatai..Kodėl tai sakau.Todėl,kad jauni žmonės kaip”medus”turi teisę laisvai reikšti mintis apie savo Tėvynės problemas ,nes mes vyresnieji dėl jų buvom ten, kur reikėjo ir jiems siekėm laisvos Lietuvos.Todėl tie,kurie tupėjo patogiai savo įstaigose ir šaipėsi iš mūsų,paklausti kodėl jie nevažiuoja budėti,neprisideda sakė”ką mes durni,kad į kuprą gautume”po nepriklausomybės puolė prie lovio ir patogiai įsitaisė.Manau tie ir šaiposi.Kas buvo,išgyveno nuoširdžiai,tas mąsto kitaip ir visos Tautos nuopelno,iškovotos nepriklausomybės nesieks prichvatizuoti.Bent jau taip tikiuosi.
Mintie, labai gražiai ir nuoširdžiai parašėte, vaizduotėje jau matau jus šokančius “paskutinį šokį” ir išgyvenančius tai, ką čia bandėte perduoti taupių žodžių pagalba.
Tik “jauni” tikrai yra kiti – tie, kurie to laikmečio nepatyrė. Man teko būti prie seimo ir patirti panašius dalykus kaip ir jums, tik daugiau emociškai: vaikiškai-paaugliškai. O savo nuomonę galiu reikšti kaip ir kiekvienas Lietuvos pilietis, be jokio atsiklausimo ir leidimo.
Nežinau Jūsų amžiaus,bet skaitydama tamstos mintis jaučiu nuoširdumą ir aistrą teisingumui,
padorumui.
Parašiau tai ir dėl to,kad tie”kurie saugojosi, kad į kuprą negautų,nematė reikalo apsisunkinti savęs” suprastų,kad kiekvienas turi tų įvykių savo išgyvenimo istoriją ir rizikoje ir pasiaukojime.Budėjo labai daug žmonių,labai daug likimų,gyvenimo patirčių prisiminimų.
Labai keistai nuskambėjo su pamokslais ir priekaištais,kad iš vargo žmonės emigruoja “siekdami brangesnio karsto”?Kokiam cinizme, lyg pelkėje, užklimpome?
“Manau verta Seime priimti porą paprastų valstybės tarnybos patikslinimų, kad nelojalūs asmenys, sąmoningai niekinantys šalies įstatymus, tiesiog nedirba jos valdžių pareigose, neišskiriant savivaldybių. Netinkamą elgesį patvirtintų pakartotinis įstatymo laužymas. Kyšininkui, beje, pakaktų vienkartinio nusižengimo – ir eik lauk.”
Bepikgis kitiems siūlyti, o tuo tarpu, kai pats vadovavo 1996 – 2000 m. ir turėjo konservuotos bankės su krikdemais konstitucinę daugumą, tai kažkaip piršto per pirštą nepermušė, kad neliktų tokių problemų ir būtų priimtas toks įstatymas. Tai ką, geram šokėjui ir pautai trukdo. Pirštu rodyti į kitus daug proto nereikia.
Įstatymas savaime nesivykdo, net ir priimtas.
Perskaičiau jo kalbą… Na gerokai pakvaišė … Jeigu taip per mano tėvo žūties minėjimą, kas nors pradėtu skaityti paskaitą apie lojalumą ir mokyti visus – paimčiau ir išmesčiau jį lauk. Šlykštus padaras. Savo pamokslus gali varyti per spaudos konferenciją, o ne per tokios dienos minėjimą. Tik visiškas dundukas gali pareikšti: „Manau verta Seime priimti porą paprastų valstybės tarnybos patikslinimų, kad nelojalūs asmenys, sąmoningai niekinantys šalies įstatymus, tiesiog nedirba jos valdžių pareigose, neišskiriant savivaldybių.“ O kas ir kada tikrino tų šimtų tūkstančių piliečių lojalumą, kurie stovėjo prie bokšto, prie Seimo ir t.t.? Lojalumas šalies įstatymams? O kur šito pono(piliečio nepavadinsi) lojalumas Tautai? LR Konstitucijai? Jog pagal LR Konstituciją Tauta turi galią , eliminuojant tokius kaip Landsbergis iš Tautos politikos, apsivalyti nuo kvailumo…
graži kalba.
Belieka tik pridurti – neleiskime parduoti savo Žemės užsieniečiams, kad
“grūmojanti Rytų galybė” nepradėtų žvanginti ir pinigine, pirkdama žemes iš “pribaltų, užimančių strategiškai svarbias žemes”, kuriose, kaip ir “laikinai valdomame aneksuotame europietiškame Karaliaučiaus krašte, darytų, ka nori.”
Kad nebūtų kai kuriose užsienio piliečių nupirktose “vietovėse valstybinė lietuvių kalba realiai iškart gujama šalin”, kaip ir “pati Lietuvos valstybė”.
Landsbergis yra UŽ žemės pardavimą. Todėl visa ta jo “graži kalba” yra ciniškai veidmainiška. Jūs vis dar nesuvokiate, kas jis per vienas yra???
Tai tiesa.
“Pokalbiai seime yra mūsų rekolekcijos.”
————————————————–
Čia tai bent… Žinot, išgirdus tokius prookupacinės krikščionybės postulatus, pradedi tikslinti, apie ką čia jis “rekolekcijomis” vedžioja :
Rekolekcijos – dvasinės pratybos, intensyvūs maldos, susikaupimo renginiai.
Rekolekcijose dalyvauja grupelėmis arba po vieną. Kartu skaitomas ir analizuojamas šventas raštas, meldžiamasi, giedama, klausoma keleto pamokslų, skaitomi skaitiniai.
Rekolekcijos itin paplito Ispanijoje; “Ejercicios espirituales. Vienas pradininkų šventasis Ignacas Lojola.
kad Landsbergis nežinotų apie masonų simboliką – netikiu, tačiau jei tokią nešioja, tai tur būt kažką reiškia.
Pasakyta daug teisingų žodžių, tačiau gal geriau būtų jei apie kai kurias problemas, kaip, pvz., patyčios kalbėtų tas, kuris nesityčioja. Vien “šunauja” ko verta. Ir dar kai ką galima būtų priminti kad ir dėl išdavysčių.Tai konservatorių kohorta surinko jų visą puokštę: išdavė Damulį su Braziuliu, išdavė Pociūną, Gailių su Giržadu, Garliavos Mergaitę ir dar daug ką galima būtų priminti. Taigi nenorom negeros mintys lenda į galvą.
Jis ir Lietuvą 1991 metais išniekino – klastingai skelbdamas, neva tai tokios moteriškės “Marijos” žemė.
CHA
Kažkodėl šitie neužmirštuolininkai neužmiršta tik savęs,o štai du tūkstančiai seimo gynėjų,labai jau greit buvo pamiršti,net davusių priesaiką seime sąrašai išgaravo,gal todėl,kad nereiktu šiandien, prieš juos aiškintis,kodėl koloborantė valdo šalį ir kodėl parceliuojama Lietuva už kurios nepriklausomybę ,žmonės mokėjo savo krauju.
Landsbergis, surengęs mirtiną kovą su sovietų ir nacių simboliais, puikiai supranta neužmirštuolės simboliką.
Tuo jis, manau, aukščiausioms ložėms davė signalą, kad Lietuva visiškoje masonų priklausomybėje.
Buvo iš JAV lietuvių pasisakymų, kad ir V.Adamkus priklauso ložei. Manau, kad konstitucijoje turėtų būti frazė, kad
Prezidentas negali priklausyti slaptoms organizacijoms. Nors to masonai niekada neleistų padaryti. Pvz. JAV valstybės sekretorius Dž.Keris priklauso ložei “Kaukolė ir kaulai”, jai priklausė ir JAV prezidentas Dž.Kenedis.
Tai kad masonai nėra slapta organizacija. Jų 99 proc. veiklos yra slapta, bet pati organizacija nėra slapta.
KOLABORANTŲ KĖLĖJAS, ŽYDRŲJŲ GĖLELIŲ GERBĖJAS NEKELIA KLAUSIMŲ APIE SUPUVUSIĄ SANTVARKĄ – VISKO PRIEŽASTĮ..kALBA APIE PASEKMES , TAS SOFISTAS IR VEIDMAINIS…