Europos Komisija įtraukė tradicinį lietuvišką pieno produktą – žemaitišką kastinį – į tradicinių garantuotų gaminių registrą. Šis lietuviškas produktas papildys beveik 1 200-ų jau saugomų produktų sąrašą. Į saugomų produktų sąrašą jau yra įtraukti „Stakliškių midus“, lietuviškas varškės sūris, Seinų/Lazdijų krašto medus ir skilandis.
Žemaitiškas kastinys yra tradicinis pašildytos išsuktos ir po to atšaldytos grietinės produktas. Jam būdinga vienalytė, tiršta, rišli (+6 °C temperatūroje gali būti trupanti), standaus kremo su pavieniais skysčio lašeliais, gerai tirpstanti burnoje konsistencija. Spalva gelsva. Priklausomai nuo vartotų prieskonių žemaitiškas kastinys gali turėti atspalvį ir įdėtų prieskonių dalelių. Skonis pienarūgštis, sūrstelėjęs, jaučiami prieskoniai.
Žemaitijos krašte gamintas dar pagonybės laikais. Dabar parduodamas ir prekybos centruose.
Tradicinio kastinio gaminimas:
Atskiroje talpyklėje grietinė sumaišoma su rūgpieniu ir pašildoma iki 25÷30 °C temperatūros. Sviestas suminkštinamas pašildant iki 25÷30 °C temperatūros. Prieskoninės daržovės nuvalomos ir susmulkinamos.
Į maišymo indą sudedamas pašildytas suminkštintas sviestas ir įpilama 1/8 dalis paruošto grietinės ir rūgpienio mišinio. Tada indo turinys pradedamas sukti (maišyti), sukama viena kryptimi. Pasiekus grietinės konsistenciją (turi neišsiskirti pasukos) dedama kita 1/8 dalis grietinės ir rūgpienio mišinio ir vėl sukama. Tai kartojama tol, kol įmaišomas visas grietinės ir rūgpienio mišinys.
Kai žemaitiškas kastinys pradeda tvirtėti, pasūdoma, suberiami malti prieskoniai ir smulkintos prieskoninės daržovės, tolygiai išmaišoma. Žemaitiškas kastinys fasuojamas iškart, kol jo konsistencija nesutvirtėjusi. Fasuotas žemaitiškas kastinys atvėsinamas iki +6 °C temperatūros. Atvėsęs produktas įgauna standžią, vienalytę struktūrą.
Namuose kastinys gaminamas sukamaisiais judesiais (panašiai kaip plakamas sviestas), būtinai moliniame inde ir mediniu šaukštu. Patiekalo sukimas užtrunka nuo 4 iki 6 val.
Daugiau informacijos rasite čia.
Skanus tas kastinys… O cibuliene žiauriai nusivyliau.
Tikriausiai teko ragauti paprastą srėbalą, krosytą su žaliom silkės galvom ir atcto rūgštyme nenugesintom cebulėm, jei paragautumėt su krosnyje kepta silke ir gesintom cebulėm, prikąstumėt su lupenom virta bulve, tai manau nenusiviltumėt…
(vos neparašiau: Kada atvažiuoti? 🙂 )
Ačiū, tikiuosi paragausiu kada.
Gerą darbą padarei – buvau didelią piktas ant Žemaičių. Po šio parašymo atlėgo, jėga Tavyje glūdi.