Kalėdų proga „Laisvosios bangos“ radijo laidoje „Savaitgalio pasažai“ apie Kalėdų šventės dvasinius slėpinius kalbėjosi etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, mitologas Dainius Razauskas ir laidos vedėja Nijolė Jačėnienė.
Žiemos saulėgrįža daugelyje kultūrų pažymima įvairiomis šventėmis ir apeigomis. Kas slypi už Žiemos saulėgrįžos, Kalėdų vardo, Elnio devyniaragio ir kitų šios šventės tautosakinių ir mitologinių vaizdinių ir svarsto laidos dalyviai.
Klausykite šios laidos garso įrašo:
KaliĖda
Kali – Šivos žmona, įkūnijanti gimimą ir mirtį.
https://fbcdn-sphotos-h-a.akamaihd.net/hphotos-ak-frc3/996096_659685064070152_2118115509_n.jpg
http://www.radikaliai.lt/mb/resizew/620/media/m_1/body/20120225/images/Ouroboros_by_zarathus.jpg
Laidoje (saulės?) buvo įdomus pastebėjimas, kad Saulės kali-ėjimo laikotarpyje mes atsiduriame žemiau hari-zondo, t.y. tamsos po-saulyje, kuriame vaikščiojame be savo išorinių šešėlių.
CHA
Ištrynėte mano atsiliepimą..? Baikštūs keistuoliai. Juk galėjau per paskaitą, pvz., Zaraso saloje užduoti D.Razauskui kelis paprastus mandagius klausimus ir kiltų abejonė kiek tas ‘mitologas’ nusimano. Arba J.Vaiškūno paklausiau, labai mandagiai po paskaitos Kauno Ramovėje… nenorėjau sumenkinti paskaitos. Gaila jūsų.
tik nesusprokit is tos puikybes)
Tas mitologas nusimano tiek, kiek jums ir nesisapnavo.
Tikrai ‘tas mitologas’ nusimano daugiau už mano sapnus – aš nesapnuoju SVETIMŽODŽIAIS. Sakmės ir padavimai (šiuos žodžius išsiversk į MITAS, kad suprastum ką rašau) buvo sukurti lietuviškais žodžiais, o ‘mokslininkai’ nesugeba suprasti tautos paveldo be svetimžodžių.
Jau seniai pastebėjau jūsų polinkį sudievinti žodį.
Reikia kalbėti lietuviškais žodžiais, bet nereikia žodžio sudievinti.
Taip besielgdamas jūs dažnai grubiai užgaunate žmogaus širdį.
Kas iš to sudievinto žodžio, jei širdis suminta?
O be to, … galima kalbėti TIK LIETUVIŠKAIS, pačiais gelminiais žodžiais, bet nesugebėti suregzti aiškios minties:)
Kaltink save,o ne Saulę,kad Tavo Sodas nežydi.
Išlaikyk savyje Džiaugsmą Ryte vieną valandą,ir Jis laikysis Tavyje Vvisą Dieną.
Nesąmonės, Gotautai.
Sodai dažnai nežydi todėl, kad juos pakanda šalnos, ir nelabai ką mes čia galime pakeisti, nebent kantriai laukti kito pavasario:)
Dėl rytinio džiaugsmo – irgi nesąmonė. Bandžiau.
Nebūtinai išsilaiko iki vakaro, jei rytas buvo džiaugsmingas
ir nebūtinai neateina po pietų, jei rytas buvo niūrus.
Negirk dienos be vakaro:)
Sąmonė – nesąmonę – Tavo ir mano – Monė.
Kai supranti, kas jungia įvairias (iš)mones, priartėji prie Tiesos 🙂
Domiuosi viskuo, kas siejasi su mąstymu. Kalba yra mąstymo ‘įrankis’. Lietuvių kalba pakito mažiau už kitas kalbas, turime būti dėkingi tėvams, protėviams. Kalbos pokyčiai atsispindi veiklos pokyčiuose ir atvirkščiai. Praradę kai kuriuos žodžius mes negalėsime mąstyti apie atitinkamus reiškinius. Pvz., prašyk sąvokų apibrėžimus: Vėlė, Siela, Dvasia, sąmonė, protas, mintis… Žodžiai liko, sąvokas atkursime. Jei suvokiame paviršutiniškai šias sąvokas, tai negalime patenkinti atitinkamų asmens poreikių. Nepatenkinti poreikiai prasiveržia neigiamais reiškiniais visuomenėje. Neišsiplėsiu.
” Kalba yra mąstymo ‘įrankis’” – kiek daug psichiškai nesveikų žmonių, galinčių kalbėti, bet negalinčių aiškiai mąstyti, ar pastebėjote? Sąvokomis operuoja tokiomis, kad laikykis brolyti:)
Su nemedžiaginio pasaulio sąvokomis (sąmonė, siela, dvasia) išvis liūdnoka – kiekvienas autorius kuria savo terminologiją.
Ko negalime pačiupinėti, tą sunkiai pajėgiame ir pasakyti.
‘Pačiupinėti’ šiuos dalykus yra neįtikėtinai lengva, kiekvienas ras savyje, jei mokės ieškoti. Tad nenuostabu, kad lietuvių, ir, manau, visose senesnėse kalbose yra tie žodžiai. Žmonės, kurie kūrė šiuos žodžius, labai gerai suvokė reiškinius, kuriuos įvardino tais žodžiais. Raktas į šiuos dalykus būtų žodis ‘sąžinė’, kurį mes vartojame jau reikšme, kaip ‘graužatis’. Rusų ir anglų kalbose (conscience, совесть) tas žodis sukurtas vienodai, tad tų kraštų žmonės tuos reiškinius suvokė vienodai.
Na va, kaip puiku, jūs pats pripažįstate, kad pamiršus žodį, sąvoka neišnyksta. Jos reikšmę galima “atgaminti” ir pasitelkiant į pagalbą kitų tautų žodžius.
Nes kai kalbame apie dvasinius dalykus, pamatome, kiek daug bendro turi visų tautų žmonės:)
O žodis “sąžinė”, mano supratimu naudojamas ne prasme “graužatis”, o prasme “susižinoti” – gauti žinią iš savo vidaus. Graužatis gali kilti tik tuomet, kai ta žinia yra bloga:)
Malonu, pagavai
Keista – kai siela įsikūnija į žmogų, mes ją vadiname siela, kai žmogus miršta ir siela iš jo išeina – mes ją vadiname vėle
Taip visada atsiras, kurie suvoks reiškinius, bet, jei prarastas kurios nors kalbos pats žodis, žodžio neatgaminsi.
Prisimink kaip išmokai kalbėti. Kalba ‘atsirišo’ kartu su savo vardo suvokimu, t.y. su atminties atsiradimu. Kalbėti išmokai, kol dar nebuvo atminties 🙂
Atgaminsi prarastą žodį,
jei nenumarinsi to, ką vadini širdimi, dūšia,siela, esme, esatimi. Visi žodžiai gyvena ten.
Žodžiai kažkiek siejasi su Siela, bet ne su ‘širdimi’, ‘dūšia’ ir ‘esme’.
Tai kas tada jūsų manymu žmogaus esmė, dūšia, širdis?
Klausiu nuo dūšios (iš širdies)-nesišaipau
Galiu tik numanyti kokius reiškinius Žyniai įvardino šiais žodžiais. Manau, kad asmuo susideda iš ne mažiau, kaip 9 dalių. Sielą susieja po gimimo gal trečią mėn. (iki to laiko kūdikis neturėtų susitikti su ne šeimos nariais), Dvasia nuo pirmos pradėjimo akimirkos mamos įsčiose, Dūšia (?) kiek vėliau už Dvasią, Valia, kai mama pajunta pirmus judesius. Čia būtų ‘pamatinės’ asmens sąrangos dalys.
Išeitų, kad siela yra be dvasios ir be valios
Taip Tu teisi Valia, Siela, Dvasia ir dar 6 būviai neturi nieko bendro tarpusavyje – jie yra asmens sudėtinės dalys atskiros. Visa šių būvių prasmė visumoje, kai esi.
O kaip tada pvz. mirusių žmonių sielos, kurios gyvena tarp žmonių, (sielos be vietos),kartais sukeldamos poltergeistą ar kt būdais besikišdamos į gyvųjų gyvenimą – kaip jos tai gali daryti be dvasios ir be valios?
Dar suprasčiau, jei rašytum ‘Vėlė be vietos’, bet, manau, kad neįmanoma mirusiam apsireikšti gyviesiems. Yra kiti dariniai, kurie gali perimti kai kurias žinias apie asmenį (jei asmuo, prieš mirdamas, daug savęs atidavė jausmams) ir prisistatyti jo vardu.
Na va, jau komentarai pradeda “klaidžioti” matyt, pats laikas nustoti žaisti šį žaidimą 🙂
Patarškėjo, kaip užsukti, nieko nepasakydami ir tiek. Netgi į vedėjos klausimą, kodėl – elnias, briedis, o ne kas kitas, tepasakė, kad buvo didžiausias žvėris, dramblio, orangutango nebuvo… Taigi lygelis, atsiprašau, ikirenesansinis…
O porenesansiniame supratime, jei būtų pasirinktas įvaizdyje žmogus su ragais laikantis Saulę, tai būtų apšauktas velniu ?
Vargu, – greičiau tokį įvaizdį būtų laikę darželinuko kūryba…
Kodėl elnias ,briedis jau buvo kalbėta prieš metus ,ar kelius . Trumpai tik tiek ,kad tai gyvūnai mūsų krštų ,ir taip pat su išreikštu metiniu ciklu – augina ir numeta ragus kiekvienais metais .
Beje, nieko neklausiau, o tik pasakiau, kad toks jų atsakymas į vedėjos klausimą, yra primityvus, kaip yra ir manymas, kad elnias vaizduojamas ir apdainuojamas būtent dėl kasmet numetamų ragų…
Vilnai, primityviausia yra niekuom nepagrindžiant išvadinti kitų teiginius primityviais. Toks tada ir komentatoriaus lygis. O laidos dalyviai giliai bei išmintingai žvelgia į seniausius tautos išgyvenimus ir vaizdinius. Labai patiko pokalbis.