Tam, kad šalies vėliava atsidurtų ant Everesto, turi užlipti į kalną. O tam, kad ji suplevėsuotų NASA teritorijoje, turi sukonstruoti palydovą. Ir šis laiptelis Lietuvai jau įveiktas – NASA skrydžių bazėje Valopso saloje šalia JAV, Ukrainos ir Švedijos vėliavos pakilo ir lietuviška trispalvė.
Užrašas apačioje skelbia: „Valstybės, kurios šiuo metu dirba NASA Valopso skrydžių bazėje“. Taip bazės vadovybė pagerbė čia besilankiusius lietuviškų palydovų „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“ kūrėjus.
„Smagu. Palydovas dar nepakilo, bet supranti, kad jau dabar padaryta labai daug. Svarbiausia palydovo galima, galima sakyti, jo variklis – tai projekto metu susiformavusi bendraminčių komanda. Dabar belieka neleisti jam užgesti,“ – sakė vienas iš palydovo „LitSat-1“ kūrėjų Kauno technologijos universiteto profesorius Darius Gailius.
Po to, kai dėl remonto darbų Tarptautinėje kosminėje stotyje neįvyko ketvirtadienį planuotas raketos paleidimas, erdvėlaivis „Cygnus“ su palydovais „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“ sugrąžintas į raketų angarą. Nors kai kurie kroviniai reikalauja specifinių laikymo sąlygų ir bus iškrauti, lietuviški palydovai erdvėlaivyje pasiliks iki pat raketos starto. NASA skelbia, kad kitas paleidimas greičiausiai įvyks sausio viduryje.
Į atvirą kosmosą iškeltas erdvėlaivis „Cygnus“ nugabens palydovus į Tarptautinę kosminę stotį. Maždaug po dviejų mėnesių robotine ranka „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“ bus paleisti į orbitą ir joje skries apie pusę metų. Tuo metu Lietuvos mokslininkai rinks jų siunčiamus duomenis ir išbandys Lietuvoje sukurtas kosmines technologijas.
Keli lietuvai atrodo gatavi okupantui sulysti be muilo