„Estonian Air“ pranešė bendrovei „Air Lituanica“ apie tai, kad nuo šiandien, lapkričio 28 dienos, nutraukia su ja skrydžių paslaugų sutartį ir komercinę sutartį.
„Bendrovė „Air Lituanica“ kelis kartus neįvykdė savo mokėjimo įsipareigojimų bendrovei „Estonian Air“, numatytų mūsų sutartyse, – sako Jan Palmer, bendrovės „Estonian Air“ vadovas. – „Estonian Air“ buvo priversta nutraukti sutartis dėl pakartotinių jų pažeidimų iš oro bendrovės „Air Lituanica“ pusės, kurie nebuvo pašalinti nepaisant besitęsiančių derybų ir atsiskaitymo pasiūlymų, kuriuos pateikė bendrovė „Estonian Air“.
Kol kas bendrovė „Estonian Air“ tęs skrydžius maršrutu Vilnius-Amsterdamas pagal galiojantį skrydžių tvarkaraštį. Sprendimas dėl maršruto Vilnius-Berlynas bus priimtas šią savaitę ir apie tai bus pranešta.
Keleiviai, turintys bendrovės „Air Lituanica“ bilietus (prasidedančius skaičiais 431-XXXXXXX) bus priimami į bendrovės „Estonian Air“ skrydžius tik lapkričio 28 ir 29 dienomis. Pradedant nuo lapkričio 30 dienos, į bendrovės „Estonian Air“ skrydžius bus laipinami tik keleiviai, turintys „Estonian Air“ bilietus (prasidedančius skaičiais 960-XXXXXXXXX) ir partnerių oro bendrovių („KLM“, „Delta“, „Hahn Air“ ir t.t.) bilietus.
J. Palmér teigimu, bendrovei „Estonian Air“ tai buvo labai nelengvas sprendimas, tačiau jis, deja, buvo būtinas: „Bendrovė „Estonian Air“ negali palaikyti bendrovės „Air Lituanica“ daugiau nei tai numato sutartis. Mūsų pirmoji užduotis yra tarnauti savo keleiviams, ir todėl mes padarysime viską, kad įvykdytume mūsų įsipareigojimus jiems.“
Vilniaus meras Artūras Zuokas socialinio tinklo pagalba išsakė savo nuomonę.
„Per daug gerai apmokami ir samdyti iš užsienio „Estonian Air“ vadovai grubiuoju būdu nutraukė sutartį, kai tik „Air Lituanica“ per labai trumpą laiką Amsterdamo maršrutą pavertė rentabiliu. Matyt, „Estonian Air“ vadovai bijo, kad politikai pradės lyginti jų efektyvumą su lietuviška kompanija, išsigando augančio konkurento, nors siekėme ir palaikėme bendros kompanijos idėją. „Estonian Air“ yra skolingi 5,7 milijono litų, kurių „Air Lituanica“ neabejotinai pareikalaus. „Air Lituanica“ niekada nevėlavo su jokiais mokėjimais estams, atvirkščiai padėjo mažinti ,,Estonian Air’’ nuostolius. Į Amsterdamą vyksiantys keleiviai nenukentės, nebent „Estonian Air“ nesirūpins savo keleiviais. „Air Lituanica“ savo skrydžius į Berlyną, Briuselį, Miuncheną, Prahą kaip vykdė, taip ir vykdys. „Air Lituanica“ planų ir plėtros nekeičia. Lietuva turės savo oro linijas, kurios po trejų metų bus didesnės nei dabartinių vadovų valdoma „Estonian Air“. Verslo partneriai elgiasi įvairiai, deja, kartais ir taip grubiai bei nesąžiningai“ – rašoma pranešime.
„Kompanijai „Estonian Air“ perėmus vykdyti skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą, keleiviai neturėtų pajusti jokių nepatogumų, tačiau iškilus klausimams, jie visada gali kreiptis į mūsų Klientų aptarnavimo centrą. Mes esame pardavę 480 bilietų į Amsterdamo skrydžius ir visais keleiviais bus pasirūpinta, o keleiviais, kurie įsigijo bilietus per „Estonian Air“, pasirūpins Estijos kompanija t.y. garantuos jiems jų teises,“ – sako „Air Lituanica“ direktorius Erikas Zubrus. Skrydžius į Briuselį, Berlyną, Miuncheną ir Prahą vykdys „Air Lituanica“ ir visos paslaugos, kaip ir iki šiol, bus teikiamos pagal šios kompanijos tvarką. Skrydžiai bus vykdomi „Air Lituanica“ orlaiviu – 86 vietų „Embraer 175“.
E. Zubraus teigimu, komercinis bendradarbiavimas su „Estonian Air“ nutrūko po ilgų derybų dėl sutarties sąlygų, kurios netenkino abiejų šalių. „„Estonian Air“ vienašališkai nutraukus sutartį, jie liko mums – kompanijai „Air Lituanica“ – skolingi 5,7 milijonus litų už jau praskridusius keleivius ir sumokėtus depozitus. Tokie drastiški Estijos kompanijos veiksmai galėjo būti iššaukti to, kad „Air Lituanica“ per tokį trumpą laiką – 5 mėnesius – Amsterdamo reisą pavertė rentabiliu, jo užkrovimas yra 75 proc., tad šis reisas gali tapti puikiu „Estonian Air“ pajamų šaltiniu,“ – pasakoja „Air Lituanica“ direktorius. E. Zubrus priduria, kad „Air Lituanica“ reikalauja, kad skola būtų grąžinta, o jeigu ne, tai naudosis kraštutine priemone, t.y. kreipsis į Tarptautinį Arbitražą. Taip pat „Air Lituanica“ sieks Amsterdamo reisą vykdyti savarankiškai.
Pagal Skrydžių paslaugų sutartį (Flight Services Agreement, FSA), nutrauktą nuo ketvirtadienio, lapkričio 28 dienos, bendrovė „Estonian Air“ turėjo teikti skrydžių paslaugas bendrovei „Air Lituanica“, naudodama vieną 76 vietų orlaivį iki 2015 metų pabaigos. Šis orlaivis buvo skirtas skrydžiams iš Vilniaus į Amsterdamą ir Berlyną.
