Lietuvos kultūros politikos pirmenybės 2014 m. – vaikų kultūrinis švietimas ir regionai

Jau nuo lapkričio 21 d. iki gruodžio 13 d. kultūros projektų autoriai galės teikti paraiškas ir pretenduoti į LKT finansavimą. Kultūros ministras ir Lietuvos kultūros taryba (LKT) ketvirtadienį  pristatė kultūros politiką 2014 metams, kultūros finansavimo gaires ir Lietuvos kultūros tarybos darbo pirmenybes. Pasak ministro, artėjančiais metais kultūros politikos pirmenybės – vaikų kultūrinis švietimas (edukacija) ir kultūros sklaida regionuose.

„Vertinant šių dienų situaciją ir kultūros poreikį, pagrindiniai kultūros projektų finansavimo pirmenybės yra vaikų švietimas ir kultūros sklaida regionuose. Šiuo metu matau šiose srityse didelį poreikį ir tikiu, kad šių krypčių sustiprinimas kultūros politikos strategijoje atneš didelės naudos – užaugs kultūros vartotojai, stiprės tautinė tapatybė, pilietiškumas ir pagarba valstybei“, – sako kultūros ministras Š. Birutis.

Šiais metais kultūros politikos pirmenybės – vaikų kultūrinis švietimas ir kultūros sklaida regionuose. Pirmaeilių rėmimui kitąmet numatoma lėšų suma – per 49 mln. Lt. Su kultūros finansavimo gairėmis ir kvietimais kultūros projektų autoriai galės susipažinti LKT svetainėje.

Pasak ministro, pirmą kartą buvo tiek diskotuota, ginčytasi dėl Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių, o Lietuvos kultūros taryba išrinkta ypač skaidriai ir demokratiškai. Lietuvos kultūros taryba oficialiai ir faktiškai pradeda savo darbą naujoje būstinėje sostinės Naugarduko gatvėje. LKT sudaro kompozitorius Vidmantas Bartulis, poetas, vertėjas Vladas Braziūnas, menotyrininkė, dailės istorikė Rūta Janonienė, teatro kritikas Vaidotas Jauniškis, bibliotekininkė Rima Maselytė, architektas Kęstutis Pempė, dailininkas Saulius Valius, kultūros vadybininkas, muzikos edukologas Remigijus Vilys, tautinių mažumų atstovas Stanislavas Vidtmannas ir fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas. LKT pirmininkė Daina Urbanavičienė.

LKT, vadovaudamasi kultūros ir meno sričių bei teritorijų atstovavimo įvairovės principu, viešojo konkurso būdu atrinks ekspertus, kurie teikia LKT sprendimams priimti būtinas išvadas. Ekspertai skiriami ne ilgesnei kaip 2 metų kadencijai.

„Mūsų pagrindinė užduotis – profesionaliai atstovauti kultūros politikos prioritetams, sudaryti sąlygas įvairiapusei kultūros ir meno plėtrai bei sklaidai, užtikrinti racionalų ir pagrįstą skiriamų lėšų naudojimą. LKT darbe nauja tai, kad LKT analizuos kultūros ir meno procesus, darančius įtaką šalies kultūros raidai. Tai svarbus ir dar niekada nedarytas darbas“, – sako Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Daina Urbanavičienė.

LKT veikla organizuojama vadovaujantis kultūros ministro įsakymu tvirtinamu viešai skelbiamu metiniu LKT veiklos planu, kuris derinamas su Vyriausybės programa, Valstybės ilgalaikės raidos strategija, Kultūros ministerijos strateginiu veiklos planu ir kitais kultūros strateginio planavimo dokumentais. Tarybos metiniame veiklos plane kultūros ministras nustato su Lietuvos kultūros ir meno taryba suderintus Tarybos veiklos ir finansuojamų kultūros ir meno sričių pirmenybes, uždavinius ir rezultatų vertinimo kriterijus. Šiame plane taip pat nurodomi Kultūros ministerijos strateginio veiklos plano programos, kurias įgyvendinant dalyvauja Taryba, Tarybos veiklai skiriami valstybės biudžeto asignavimai ir finansavimo šaltiniai. Kaip įgyvendinamas Tarybos metinis veiklos planas, vertina Kultūros ministerija.

Pernai rugsėjį Seimas priėmė Kultūros tarybos įstatymą, kuriuo įsteigiama Kultūros taryba, atsakinga už kultūros ir meno programų, projektų ir kitokių priemonių finansavimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą. Ji taip pat administruoja Kultūros rėmimo fondo lėšas, skiria kultūros ir meno kūrėjams stipendijas ir kitokią finansinę paramą, organizuoja kultūros ir meno tyrimus, koordinuoja jų gyvendinimą.