Trečiadienis, 29 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

J.Almonaitienė. Kurio pasaulio dimensija yra verslo etika?

Junona Almonaitienė, www.alkas.lt
2013-03-27 09:35:37
6
J.Almonaitienė. Kurio pasaulio dimensija yra verslo etika?
 doc. dr. Junona Almonaitienė
doc. dr. Junona Almonaitienė

Kaip turbūt jūs jau supratote, rašyti apie tai paskatino Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko ne per seniausiai pasakyti žodžiai, esą etika ir moralė – ne finansų pasaulio dimensijos. Gal ir teisus vienas iš komentatorių sakydamas, kad tai pavargusio žmogaus samprotavimai. Bet, kaip žinia, kas galvoje, tas girtam, supykusiam, o galbūt ir pavargusiam – ant liežuvio. Ta frazė, prasprūdusi stovint priešais žurnalistų kameras, manau, yra gera dingstis atidžiau žvilgtelėti į verslo etiką, „etiką“ bei atsigręžti į save pačius – kiek esame akli ir šališki, tą „etiką“ matydami.

Reakcija į minėtą pasisakymą kilo, ir gana žymi. Tiesa, ji iš esmės – tiktai emocinė. Gera proga interneto komentaruose išsilieti su kandžia ironija, ilgainiui gęstančia iki kasdienio pabambėjimo: juk ir finansų, ir kitokiame versle taip buvo, taip ir bus, ir nieko čia nepadarysi. Daug nepasiginčysi su tokia pozicija. Problema – sena kaip pasaulis. Ir gal net įdomi labiausiai tuo, kad ji mus vis dar piktina – nepaisant to savo senumo.

Ir kaip čia neprisiminsi Imanuelio Kanto su jo nemirtinguoju posakiu: žvaigždėtas dangus virš galvos ir moralės dėsnis manyje – du neįtikėtini stebuklai… Ar apie Kanto minimą „moralės dėsnį“ iki šiol ką nors pavyko išsiaiškinti psichologams? Buvo smalsu į tai pasigilinti, ir rezultatas, galima sakyti, nenuvylė. Elgesio etikos tyrimų psichologijoje, nors ir nedaug, esama, ir jie bent jau šį tą paaiškina.

Pažvelgus psichologo akimis

Psichologai, tyrinėjantys moralę iš evoliucinės perspektyvos, teigia, kad etikos normos nėra tik „žmonių sugalvotos“ taisyklės, įdiegiamos auklėjant. Viskas prasideda nuo to, kad mes tiesiog iš prigimties turime  esminę nuostatą: viską vertinti skalėje „gerai – blogai“. Taip vertinami kvapai, skoniai, garsai ir kiti pojūčiai. Malonūs, kaip taisyklė, tie kvapai ir skoniai, kuriuos skleidžia naudingi sveikatai, tinkami maistui dalykai. Tų, kurie gali sukelti sutrikimus – nuodingi, sugedę – dažniausiai ir kvapas, ir skonis nemalonus. Tai automatiškas, emocinis vertinimas, susiformavęs evoliucijos eigoje.

Žalingas kitų žmonių elgesys lygiai taip pat intuityviai atpažįstamas ir įvertinamas neigiamai. Psichologė Leda Kosmides (Leda Cosmides) teigia, kad mes visų pirma turime „užprogramuotus“ šiuos tris gebėjimus, paaiškinančius mūsų moralinius sentimentus: atpažinti apgavikus, dykinėtojus (neprisidedančius, kai kiti bendrai dirba) ir bendradarbiaujančius, padedančius. Pastarieji, anot Deivido Mesicko (David Messick), yra „saviškiai“, visuomet vertinami teigiamiau už „kitus“, „svetimus“. Apgavikai bei norintys ką nors dykai gauti kitų sąskaita – smerkiami, nes kelia grėsmę, o kartu – baimę, pyktį.

Taigi išeina, kad žmonės yra tarsi „iš prigimties geri“. Kodėl tada taip dažnai moralės normų nesilaikoma? Regis, gana daug ką čia gali paaiškinti keli paprasti socialinės psichologijos nustatyti dėsningumai. Kad ir toks, jog savo netinkamą elgesį ar klaidas mes linkę paaiškinti išorinėmis aplinkybėmis – esą, taip pasielgti „buvome priversti“. Panašiai, kaip, anot vieno sociologo, dalis mūsų tautiečių „yra priversti“ emigruoti (dėl sąlygų, kurios kitiems atrodo visai geros). Kiti gi tuo tarpu, matyt, „yra priversti“ vogti, imti kyšius ir kitaip neteisėtai pelnytis. Taip mąstydami, gana lengvai esame linkę save pateisinti. Na, o kitų klaidos – tai, žinoma, jau jų pačių atsakomybės reikalas. Tai yra taip paplitę, kad psichologų net vadinama pagrindine atribucijos klaida. Net ir teoriškai žinodami apie tokį savo mąstymo šališkumą, mes visi vis tiek šią klaidą darome.

Koja tarpdury – dar vienas mechanizmas, paaiškinantis, kaip imama nepaisyti moralės normų. Nusmunkama dažniausiai palaipsniui, pradedant nedideliais nusižengimais. Kai durys į neetiškų sprendimų „kambarį“ jau nebėra užtrenktos, riba – daugiau pravertos durys ar mažiau – nėra apčiuopiama. Tad vieną dieną jos ima ir gana plačiai atsilapoja…

Nustatyta ir tai, kad pats žmogus, net ir įžengęs pro minėto „kambario“ duris, to dar labai ilgai nepastebi. Kas kitiems, žiūrintiems iš šono, jau seniai akivaizdu, jam tebėra nematoma. Toks motyvuotas aklumas – tai psichologinės gynybos mechanizmas, padedantis išlaikyti aukštą savęs vertinimą. „Aklumas“ tuo stipresnis, kuo labiau geidžiamas tas tikslas, vardan kurio daromi neetiški veiksmai. Dėl to labai dažnai pačiam „nematomi“ yra įvairūs interesų konfliktai.

Galiausiai lieka paminėti paprasčiausią konformizmą – teisinimąsi tuo, kad „visi kiti tą patį daro“. Na, o ilgainiui atsiranda požiūris, kad „čia gi visai nieko tokio“. Pažintinio disonanso teorija teigia: žmonės, norėdami sumažinti vidinę įtampą, prie jau padarytų veiksmų priderina ir savo nuostatas. Todėl neetišką savo elgesį žmogus pats sau vis tiek kuo nors pateisins.

Tai yra tik patys bendriausi žmogiškų silpnybių pasireiškimo dėsningumai. Konkrečiose situacijose, pavyzdžiui, versle, atsiranda ir visokių papildomų niuansų, ties kuriais dabar neapsistosiu.

Verslas  – „ne mūsų“ pasaulis?

Visgi diskusija apie moralę šįkart kilo verslo kontekste, tad ir apie jį čia irgi norisi pasakyti šį tą daugiau. Dalis žmonių galbūt galvoja, kad verslas yra verslininkų reikalas, esantis kažkur toli, ne čia, „ne mūsų“.  O jeigu taip, kas vyksta ten, yra ne mūsų reikalas. Visgi dabar kaip niekada verslas yra prie mūsų visų priartėjęs, įsiskverbęs į kone visas gyvenimo sritis. Dauguma esame jo kuriamų produktų arba paslaugų vartotojai, taip pat – darbuotojai, kiti – ir patys verslininkai. Verslas mus veikia ir per bendrą, didele dalimi jo sukurtą aplinką.

Deja, didžiosios dalies šiandieninio verslo išgyvenimo sąlyga – propaguoti save ir savo produktus vis įžūlesnėmis formomis, kad jų vartojimas vis plėstųsi. Tai duoda rezultatus: daugybė žmonių, sąmoningai ir ne pasidavę spaudimui, renkasi tą gyvenimo būdą, kuris viešumoje, dažniausiai už pinigus, masiškai rodomas kaip „vienintelis teisingas“. Toks vartotojiškos aplinkos agresyvumas lemia vis labiau plintantį tradicinių vertybių neigimą, susvetimėjimą savo aplinkos, savo šaknų ir savasties pačia plačiausia prasme atžvilgiu. Tokia aplinka taip pat palengvina neetišką elgesį: joje mes „nieko negalim padaryti“, nes „dabar toks gyvenimas“. Bet ar šiuose požiūriuose nematyti ką tik aptarto mąstymo šališkumo?

Tiesa, čia būtinai norėčiau pasakyti, kad ir verslas verslui nelygu, ir tarp verslininkų, be abejo, yra labai įvairių žmonių. Dalis jų randa būdų savo veiklą padaryti moralia, prasminga. O kai kurie, pažvelgę į save iš šalies, nemaloniai nustebę klausia: „Ką mes visi čia veikiame? Ką kuriame ir už ką esame atsakingi?“ Ir Lietuvoje apie tai kartais kalbama, tačiau tas balsas kol kas nėra labai garsus ir girdimas.

Kaip įdomų pavyzdį norėčiau čia pateikti Danos Zoha (Danah Zohar) atvejį. Ši vadybos teoretikė, kaip pati sako, dėl asmeninių priežasčių, išgyvenusi depresijos laikotarpį, pakeitė ligtolinės savo veiklos kryptį ir ėmėsi propaguoti idėjas apie šiuolaikinio grobuoniško kapitalizmo ydingumą, beprasmybę, žalą ir apie kiekvieno mūsų asmeninę poziciją kasdien vykstančioje „gėrio ir blogio kovoje“.

Nors kapitalizmo kritika Lietuvoje tikrai nėra madinga – natūralu, mes ligi šiol dar iki kaklo sotūs „brandaus socializmo“ – kai kada į ją verta įsiklausyti. Kapitalizmo sąvokos galima ir nevartoti, pasirinkti „vartotojų visuomenės“ ar kurį kitą pavadinimą nusakyti tai situacijai, kuomet ekonominė nauda visur iškeliama kaip pagrindinis vertinimo kriterijus. Perėmę nekritiškai šią naująją ideologiją, „nuogi“ ir pernelyg pažeidžiami puolėme į kitą kraštutinumą – esą pateisinama viskas, ką tik daro verslas, nes jis uždirba mums visiems taip reikalingus pinigus. Bet ar tikrai daugiau jau nieko nebereikia?

„Gili egzistencijos prasmės krizė – netikėjimas niekuo, žemi moralumo standartai, beatodairiškas egoizmas ir jo padarinys – menka savigarba, tikslų ir vertybių nebuvimas, nuobodulio jausmas – šie bruožai, būdingi Vakarų pasauliui didžiumą dvidešimtojo amžiaus, liudija, kad kapitalizmas pakeičia prioritetus. Savanaudiškumas ir materializmas, skatinami kapitalistinių vertybių ir įsitikinimų, pirmą kartą istorijoje priartino žmoniją prie netvarumo, susinaikinimo ribos. Jei prarasime ryšį arba negrįžtamai paneigsime pačią žmogiškumo šerdį – mūsų kilnesnius siekius, vertybes ir sugebėjimus, tuomet iš tikrųjų tapsime tik nuogomis beždžionėmis. Įtariu, kad tai gali labai smarkiai pakenkti pačiam verslui.“ Tai citata iš Danos Zoha drauge su vyru psichoterapeutu Janu Maršalu (Ian Marshal) parašytos knygos „Dvasinis kapitalas: gerovė, kuri gali padėti išlikti“, išleistos ir lietuviškai. Šis leidimas liudija, kad joje skelbiamos idėjos susilaukė didelio pripažinimo. Kaip, beje, ir kritikos – kaltinimo nemoksliškumu, naivumu ir atitrūkimu nuo realybės.

Verslo susvetimėjimas su svarbiomis daugeliui žmonių vertybėmis tampa ir asmenine problema. Iš psichologijos pozicijos taip pat būtų verta plačiau pasigilinti, ką reiškia asmeniui situacija, kuomet dėl darbo tenka nuolat eiti į kompromisus su savo sąžine arba darbe daryti tai, kad nedera su pažiūromis ir įsitikinimais. Tai – įtampos ir streso šaltinis, neigiamai veikiantis sveikatą, nuotaiką ir apskritai gyvenimo kokybę.

Su tokia dilema tenka susidurti ir psichologams, pavyzdžiui, dirbantiems verslo konsultavimo srityje. Vieša paslaptis, kad rinkodarinės manipuliacijos neapsieina ir be tam tikro psichologų indėlio. Žmonės tokias moralės dilemas išsprendžia įvairiai; psichologams, kaip žinia, taip pat galioja bendražmogiškieji elgesio dėsniai.

Kai kurie Vakarų psichologų atlikti verslo etikos tyrimai neseniai buvo pristatyti ir Lietuvos žiniasklaidoje. Viename iš straipsnių perpasakota istorija atskleidžia skaudžius asmeninius išgyvenimus žmogaus, nejučia įklimpusio į finansinius nusikaltimus ir gavusiam už juos atsakyti prieš įstatymus. Manau, daugelis iš mūsų nenorėtų jo vadinti tik kvailiu, kuriam nepasisekė, arba be jokio reikalo atgailaujančiu naivuoliu.

Svarbiausia, ką čia norėjosi pasakyti – tai, kad aukštesniosios vertybės daugeliui žmonių išlieka svarbios, kad ir kaip garsiai skambėtų teiginys „dabar visi taip daro“, teisinantis beatodairiškai tenkinamus egoistinius interesus. „Moralės dėsnis“ mumyse, kuris taip stebino Imanuelį Kantą, nepaliauja stebinti ir šiandien. Po kruvino, netiesos ir iškreiptų vertybių triumfo kupino dvidešimtojo amžiaus moralė jau tikrai turėjo būti mirusi, bet šitaip nenutiko. Antra vertus, kaip rodo psichologų tyrimai, „kitas pasaulis“ – be moralės – visai nejučia gali priartėti ir prie mūsų. Tad būkime tam pasiruošę. Juk galiausiai savo sprendimus kiekvienas priimame patys. Ir kainą už juos mokame – taip pat.

Autorė yra KTU Psichologijos katedros  doc. dr. Junona Almonaitienė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. P. Stonis. Etika ir moralė – ne šio pasaulio dimensijos. Atsakomybė – taip pat (video)
  2. Š.Navickis. Nesiskaitymo pradmenys
  3. Su šypsena: psichologui kelia įtarimą visi, nesinaudojantys „Facebook“
  4. R. Gudaitis. Tau, mūsų, Tėvyne

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. žygaičių himnas says:
    10 metų ago

    tarsi piktybiniai navikai
    vieši naujieji bolševikai.
    prieš darbštų, kuriamąjį pradą
    jie tešlagalvių ordas veda.

    tikroji bolševizmo sėkla –
    nužmogintų idėjų šmėkla –
    vis dar klajoja po Europą
    naujais vardais, nauja pakopa

    prislėpę klasinę doktriną
    jie “viešą interesą” gina
    paklydę savo žodžių masėj
    nežino kas tas ginamasis.

    visa jų tariama teisybė –
    tai šventabambiška liuosybė
    ir demagogijos substratas,
    Kur saugiai lindi biurokratas.

    pažink: naujieji bolševikai –
    darnos, dorovės išdavikai;
    saldžiai įžūlūs, siekią kilti
    smailom ETNOSADISTO iltim
    ***

    Atsakyti
  2. žygaitis says:
    10 metų ago

    žudikų šalti parašai
    pastūmė Europą į griūtį.
    mes norim nei daug nei mažai –
    mes norime Lietuva būti.

    pavirtome kraujo lašais,
    praėjom tremties klaikią būtį.
    mes norim nei daug nei mažai –
    mes norime Lietuva būti.

    žmogau, nesiklaupk! Pranašai
    Tautoms žada sėją ir pjūtį…
    mes norim nei daug, nei mažai –
    mes norime Lietuva būti.

    Atsakyti
  3. faktas says:
    10 metų ago

    pati nesaugiausia vieta pinigams – tai bankas.

    Atsakyti
    • Zalieska says:
      10 metų ago

      Atnešk pas manę, pasaugosiu.

      Atsakyti
  4. kjlaudijus says:
    6 metai ago

    nachui

    Atsakyti
    • klaudijus says:
      6 metai ago

      atsiprasau draugai prispaude

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pinigai | zum.lt nuotr.

Verslo paskoloms – papildomas milijardas

2023 03 29
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Vydūnas. Didis darbas

2023 03 29
Prof. Gediminas Navaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (IV)

2023 03 27
Gediminas Navaitis | Valstietis.lt nuotr.

Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)

2023 03 24
Gediminas Navaitis | respublika.lt, S. Žumbio nuotr.

Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (II)

2023 03 23
Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (I)

2023 03 22
Ar Garbačiauskaitei pavyks VU palenkti bolševikinei Kapsuko dvasiai? | Archyvinė nuotr.

D. Kuolys. Ar pavyks VU palenkti bolševikinei Kapsuko dvasiai?

2023 03 18
Ekologiškas pilono projektavimas yra įmanomas | dizrega.eu nuotr.

Ekologiškas pilono projektavimas yra įmanomas

2023 03 07
Mokslinis projektas. Startuolis STOVENDO | skaitykit.lt nuotr.

Lietuvos startuolių ateitis: kas laukia po kelerių metų?

2023 03 02
Vilnius | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

Vilniuje atsiras dar 15 viešųjų erdvių

2023 02 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukrainos prezidents V. Zelenskis apkasuose su kariais | president.gov.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos biudžetas turi būti – iki trijų dolerių žmogui/dienai

2023 03 29
Kristoferis Kavolis ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai

2023 03 29
Aukštojo mokslo studijos šiemet numatomos pagal specialistų poreikį | Švietimo ir mokslo ministerijos nuotr.
Lietuvoje

Pirmakursių studijoms – 14,1 mln. eurų

2023 03 29
Oro tarša | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Į orą išmetama vis dar daug teršalų

2023 03 29
Mokslas | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Suaugusiems siekti mokslų bus paprasčiau

2023 03 29
Pinigai | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Verslo paskoloms – papildomas milijardas

2023 03 29
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Apsilankant pas gydytoją – daugiau paslaugų

2023 03 29
Ingrida Šimonytė | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Dedamos pastangos dezinformacijos užkardymui

2023 03 29
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuoroda apie S. Buškevičius, R. Girinskas, L. Astra. Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas Vytautui Didžiajam
  • Nuoroda apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Žemyna apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • nuomonė apie Prezidentas ragino mažinti regioninę nelygybę

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos biudžetas turi būti – iki trijų dolerių žmogui/dienai
  • Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai
  • Pirmakursių studijoms – 14,1 mln. eurų
  • Į orą išmetama vis dar daug teršalų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Verslo paskoloms – papildomas milijardas

by Ditė Česėkaitė
2023 03 29
0
Pinigai | zum.lt nuotr.

Vyriausybės pasitarime pritarta Finansų ministerijos siūlymui papildyti „Naujos kartos Lietuva“ plano projektą iki 1,9 mlrd. eurų investicijomis – numatomas papildomas...

Skaityti toliau

Vydūnas. Didis darbas

by daiva
2023 03 29
1
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Kiekvienas žmogus gali didį darbą atlikti. Didis darbas nevaromas tik „pasaulio valdonų“. Jų darbai labai retai didi. Ir tik didžiais...

Skaityti toliau

Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (IV)

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 27
3
Prof. Gediminas Navaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gyvenimas be streso? Neįmanoma? Kas Jums tai sakė? Tai įmanoma. „Nepakankamos pastangos valdyti stresą daro didelį poveikį visuomenės sveikatai...“

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuoroda apie S. Buškevičius, R. Girinskas, L. Astra. Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas Vytautui Didžiajam
  • Nuoroda apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Žemyna apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • nuomonė apie Prezidentas ragino mažinti regioninę nelygybę
  • nuomonė apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
Kitas straipsnis
Rengiami patarimai mokytojams kaip tramdyti nedrausmingus mokinius

Beveik pusė mokytojų sako, kad smurtas prieš vaikus mokyklose – egzistuoja

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai