Rokiškio miškų urėdijos vyriausiajam miškininkui Juliui Adamoniui – reta sėkmė: jis rado itin retą ir saugomą grybą – korališkąjį trapiadyglį (Hercium coralloides), labai panašų į vandenų gelmėse augančius koralus.
Jis į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas 1992 metais. Mūsų šalyje žinoma tik 16 šio grybo radimviečių.
Grybą retenybę miškininkas Plunksnočių miške pastebėjo atsitiktinai – per pakartotinę kertinių miško buveinių inventorizaciją akis užkliuvo už nudžiuvusio beržo.
„Pastebėjau ant mirusio medžio kamieno keistą darinį, o priėjęs pamačiau, kad tai ne šiaip kokia kempinė, o labai retas grybas. Ir gana didelis, jį apimti būtų reikėję rieškučių“, – apie patirtą įspūdį pasakojo patyręs miško saugomų vertybių ieškotojas, o apie tai rašo „Gimtasis kraštas“.
Baltai gelsvi koralo formos vaisiakūniai yra vienmečiai, išauga rudenį. Jie gali užaugti net iki 40 cm skersmens. Paprastai šie grybai auga ant senų lapuočių medžių, stuobrių ar virtuolių, kurie dažniausiai yra stipriai suardyti kitų grybų, prisisunkę vandens ir jau atšokusia žieve.
Būdingos korališkojo trapiadyglio augavietės – drėgni lapuočių ir mišrūs miškai, kur daug negyvos medienos. Didžiausia tikimybė rasti šį grybą ant virtuolių beržų, tačiau jį galima aptikti ir ant kitų lapuočių – drebulių, klevų, guobų.
O jis valgomas?
niam niam