Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Ar susigrąžinsime valstybę? (video)

dabar jau laikas būtų lapus pradėt grąžint ir imtis jų tvarkingo peržiūrėjmo, skaičiavimo. Jei bus laukiama paskutinių dienų, bus chaosas ir lapai pasimes, pasiklys ar “pasimirš”. Organizatoriams jau reiktų imtis griežtų lapų kontrolės būdų, kad jie laiku grįžtų į Vilnių.

„Ar susigrąžinsime valstybę?“ ….Ir kaip visada žiniasklaidos boikotas, įsitikinau tai nėra jų baimė. Tačiau ne tai svarbu. Svarbiausiai, kad vėl ieškoma moralę, bei teigiamas melas apie Sąjūdžio „moralę“. Su morale negalima sugriauti amoralumą. Geras pavadinimas „Ar susigrąžinsime valstybę?“, bet kalbama apie „pažymus“, apie atskirų pareigūnų „įvaizdį“… Klausimas „Kodėl?“ jau pasidarė retoriškas. Jau net vaikui aišku – kodėl yra tas „kodėl?“ – tai yra ES direktyvos. Gaila, tačiau jau nėra konstruktyvumo …

Deja, seimo konferencijų salėje nemačiau nei vieno žurnalisto, kurie plojo katučių prie STT rūmų. Nemačiau nei vieno seimo nario ar jų patarėjų, kurie būtų tikrai galėję patekti į salę ir paklausyti Signataro. Ateiti į salę galėjo ir dar virš 100 gyvenančių signatarų. Kodėl nei vienas iš jų nedalyvavo? Kito atsakymo, kaip bijo, nerandu. Prezidentės kariaunoje yra 17 jos kompetencijai priskirtų institucijų ir jos pasirinktų jų vadovų. Konstitucinio teismo pirmininkas – R.K.Urbaitis, generalinis prokuroras – D.Valys, aukščiausiojo teismo pirmininkas – G.Kryževičius ir t.t.

Gerb. Z. Vaišvilai, Jūsų komentaras: „Savotiški Jūsų(t.y. mano) samprotavimai apie Respublikos Prezidentą.(…)“ … Supraskit, mano „samprotavimai“ pateikti dėl LR Konstitucijos taikymo. Pagrindą sudaro : „Konstitucija yra VIENTISAS ir tiesiogiai taikomas aktas.“ Tai reiškia, tam kad priimti teisingą sprendimą, reikia vadovautis ne vieno str. nuostatomis, o visais ir negali būti jokių prieštaravimu(tarp Konstitucijos str.). Aš nieko ne užmiršau: prezidentė(rašau visada iš „mažos“, kadangi nesilaiko Konstitucijos), kaip ir kiti(išskyrus : „Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais“) GALI balsuoti, „remiantis VISUOTINĖ, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir SLAPTU balsavimu“. Tačiau pasakyti, arba paviešinti už Ką ji balsavo, – NE. Ji turi būti „ visiems lygiai teisinga“, ir žulikams iš DP, ir LSDP, ir t.t. Dėl jos samprotavimu ir pasisakymu senai turėjo būti apkalta… ir ne viena ! Iš pradžios esu suskaičiavus bent 20 šiurkštų pažeidimu , o paskui nustojau… Bet kas inicijos apkaltą, jeigu net „šlovinga“ DK partija tyli. Kuo gero bijo, kad ateis visiškai „nevaldomas“ iš Briuselio, ir nutrauks jų šėrimą (per „įstatymų“ pataisymus).
Dabar – „parašų rinkimas“. Manau sutiksite, kad tai nėra balsavimas(visuotinė rinkimų teise). Tai yra politinė(valstybinė) akcija(veika), t.y. LR Konstitucijos I skirsnis „Lietuvos Valstybė“. Taigi nei Prezidentas(Valstybės vadovas), nei Prezidentūra (Valdžios įstaiga) negali pažeisti LR Konstitucijos : „Asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose(!!) iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios“. Baigiant, dar karta patvirtinsiu ne užmiršau, „kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė pernai ne tik balsavo kaip Lietuvos Respublikos pilietė LR Seimo rinkimuose“, nors konstituciškai kaip „asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu“, o ne „pilietė“. Piliečiai pas mus nesaugomi. O dėl „bet ir aktyviai kišosi ir į porinkiminį procesą“ VISIŠKAI pritariu – tai yra NUSIKALTIMAS. (jeigu kas nors nepatiko galite parašyti jwt@takas.lt )
Pagarbiai,
J. T .

Valdas Anelauskas: „Komunizmą pradėjo žydai. Ir tai – ne holokausto neigimas, o faktas“
2010-03-22 15:46

Audronė Simanonytė

Nors kartais įvykiai JAV verčia suabejoti, ar tikra žodžio laisvė šioje šalyje vis dar tebeegzistuoja, pokalbis su Oregono valstijoje gyvenančiu lietuviu, buvusios Sovietų sąjungos disidentu Valdu Anelausku kalba šio teiginio naudai. Tiek nuolat apie jį rašančios žiniasklaidos, tiek pats save vadinantis baltuoju separatistu-nacionalistu, Anelauskas neslepia savo pažiūrų. Prieš daugiau nei 20 metų už antisovietinę veiklą išvarytas iš Sovietų sąjungos ir apsigyvenęs JAV, jis buvo įsitikinęs, kad su komunizmu, totalitarizmu, informacine blokada ar ideologine prievarta atsisveikino visam laikui. Tačiau keletą metų pagyvenęs JAV lietuvis teigia supratęs, jog nemažai „ano“ pasaulio šmėklų persikraustė čia. Norėdamas demaskuoti Amerikoje esančias blogybes, 1999 m. V. Anelauskas išleido knygą „Discovering America as it is“, kurioje kalba apie politinės, ekonominės ir socialinės JAV sistemos sugedimą, atskleidžia tamsiąsias jos puses.

Socialinių ir politinių mokslų profesionalų rate knyga greitai tapo bestseleriu, o 2002 m. buvo išleista antrą kartą. 15 pastarųjų metų lietuvis su šeima gyvena Oregono valstijoje, Eugene miestelyje, kur priklauso vienai radikaliausių JAV organizacijų – Oregono universitete įsikūrusiam Pacifica forumui. Pagrindinė šio forumo idėja – absoliuti žodžio laisvė – fundamentaliausias įstatymas JAV konstitucijoje. Propaguojančiame tokias idėjas forume paskaitos gali būti skaitomos apie bet ką – svarbu jų profesionalumas bei kokybė. Pasak V. Anelausko, holokaustas, įvykiai Palestinoje, o ypač žydų vaidmuo kuriant komunizmą – vienos aštriausių ir net pavojingiausių šiandienos pasaulio temų. Todėl nenuostabu, kad tiek jis pats, tiek kiti kalbėtojai jomis gana dažnai pasisako. Būtent dėl to Pacifica forumas yra nuolatinio žiniasklaidos dėmesio centre. Jų susirinkimai retai praeina be skandalų, yra nuolat atakuojami prožydiškų organizacijų, forumą net įtraukusių į neapykantą skleidžiančių JAV organizacijų sąrašą. Tačiau, nors ir atakuojamas labai įtakingų organizacijų bei veikėjų, universitetas forumo iš savo patalpų kol kas dar neišmeta. Universiteto vadovybė pripažįsta, kad ne visada pritaria forume skleidžiamoms idėjoms, tačiau, pasak jų, tokia yra kiekvieno amerikiečio teisė. Tuo tarpu, pasak Anelausko, apie kažkokią neapykantą ar smurto propagavimą jų susirinkimuose negali būti nė kalbos. „Jei mes skleistume neapykantą ar ragintume su kuo nors susidoroti, mes čia neišbūtume nė dienos, – sakė jis. – Esame stebimi kaip per didinamąjį stiklą. Jei mūsų neišmeta, vadinasi, nėra dėl ko. Mes norime vieno: pasisakyti temomis, kurios kažkuriuo momentu pasaulyje tapo neliečiamos. O aš jau vaikystėje buvau toks: kai man kažkas sako, kad ta ar kita tema kalbėti negalima, iš karto užsidegu noru ją panagrinėti. Ne be reikalo kagėbistų pirmą kartą buvau sulaikytas, kai man buvo 14 metų“.

– Rašote knygas, skaitote paskaitas pačiais aštriausiais šiuolaikinės visuomenės klausimais – demokratijos, rasizmo, homoseksualizmo, feminizmo, holokausto. Jūsų veikla, o ypač paskutinis paskaitų ciklas apie vadinamąją Frankfurto mokyklą ir pasisakymai apie tai, kad būtent žydai pradėjo komunizmą, Jums atnešė nemažai nemalonumų. Juokaujate, kad jei su savo pažiūromis Amerikoje dar vaikštote laisvas, tai Europoje jau seniai būtumėte už grotų. Kodėl, Jūsų nuomone, žydų klausimas yra toks jautrus?

– Aš sakyčiau, kad jis yra dirbtinai sujautrintas. Žydai holokausto atminimą padarė vos ne pasaulietine religija. Viena priežasčių – jiems dabar darant nusikaltimus Palestinoje, reikia turėti priemonę apsigynimui. Patys žydai gi Palestinoje ir vykdo tikrų tikriausią holokaustą. O pabandykite tai pasakyti. Šiuo atveju žydų holokaustas tarnaus tarsi skydas. Kas nors ką nors pasakė prieš žydus ir Izraelį: viskas – holokaustas! Be to, iškraipoma labai daug faktų. Aš sutinku, kad holokaustas iš tiesų buvo baisi tragedija. Tačiau žydai ją vadina pačia baisiausia tragedija žmonijos istorijoje, pamiršdami kitas tautas ir tragedijas. O kai bandoma sakyti, jog kitų tautų išžudyta dar daugiau, tokie teiginiai paskelbiami holokausto neigimu ir tas žmogus automatiškai tampa jų priešu. Tačiau faktai rodo ką kita. 1917–1989 metais komunistai visame pasaulyje išžudė per 100 milijonų žmonių: dešimtis milijonų Kinijoje ir Sovietų Sąjungoje, beveik vieną trečdalį Kambodžos gyventojų. O kur Tibetas, kur Šiaurės Korėja? Bet kažkodėl šios tragedijos taip neeskaluojamos, nepadaromos neliečiamomis ir šventomis? Kodėl komunistas yra mažesnė blogybė nei nacis? Juk sportiniai marškinėliai su Che Guevaros portretu yra „mada“, o su Hitlerio – pabandytum panešioti! Dabar susiklosčiusi situacija yra visiškai nenormali: holokausto temos iš viso beveik neįmanoma liesti.

– Tačiau kaip paaiškinsite, kad ši tendencija šiandien pastebima visame pasaulyje, ne tik tarp žydų? Kodėl į tai įsijungė tiek Amerika, tiek Europa? Minėjote, jog neatsargiai pakalbėjus žydų klausimu Europoje galima pakliūti į kalėjimą.

– Neįmanoma trumpai atsakyti į klausimą „kodėl“. Apie tai galima parašyti didelę knygą. Dar Gebelsas sakė, kad jeigu kokį nors melą kartosi labai daug kartų, galiausiai jis ims atrodyti tiesa. Tai dabar ir vyksta. Jei visame pasaulyje nuo pat mokyklos yra teigiamos kažkokios tiesos, vaikai ir užauga tuo patikėję. Holokaustas dabar tampa lyg religija.

– Ar tuo norite pasakyti, kad dalis pasaulio yra apgauta?

– Žinoma. Tą parodo kad ir ašaringas Brazausko atsiprašymo Izraelyje faktas. Kai žydai kelia klausimą dėl jų išžudymo, jie pirmiausiai turėtų kalbėti apie tai, ne kas juos žudė, ne kaip žudė ir kiek išžudė, o „kodėl“.

– Nejaugi atsakymas į tai galėtų tarnauti pateisinimu?

– Jokiu būdu ne, bet tai galėtų daug ką paaiškinti. Dauguma žmonių, kurie kovojo prieš žydus, jiems jautė priešiškumą todėl, kad žydai pradėjo komunizmą. Ir tai – ne holokausto neigimas, tai – faktas. Pažiūrėkime į Lietuvą. Lietuvoje žydai komunizmą labai palaikė. To lietuviai nesitikėjo. Lietuvoje žydai gyveno labai gerai, čia į žydus buvo žiūrima tikrai daug geriau negu Lenkijoje ar Rusijoje. Todėl lietuviai niekaip negalėjo suprasti, kodėl kai 1940 metais įsiveržė Raudonoji armija, dauguma žydų juos pasitiko su gėlėm. Lietuviams tai buvo baisiausia išdavystė. Prieš tris metus Lietuvos dienraštyje „Kauno diena“ buvo apie mane straipsnis ir jame citavo istorikę Nijolę Maslauskienę, pasak kurios Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, Kaune komunistų partijoje buvo net 76 proc. žydų! Tai čia kalbame apie Lietuvą. O kas darėsi pačioje Rusijoje? Visi žino, kas buvo pagrindiniai komunizmo kūrėjai ir ideologai. Kaip gali kalbėti apie komunistinę revoliuciją ir nepaminėti Trockio, apie Gulagą ir nepaminėti Jagodos, apie Ukrainos Golodomorą ir nepaminėti Kaganovičiaus? Ko vertos vien Solženycino knygos – ten tiek istorinių faktų, išvardintos visos Gulagą kūrusių žmonių pavardės, sudėtos jų nuotraukos: Frenkelis, Bermanas, Rapoportas, Solcas, Koganas, Jagoda ir t.t. Tada kodėl apie lietuvius ar kitas tautas kalbama kaip apie „žydšaudžius“, pamirštant, ką darė patys žydai? Kai aš per savo paskaitas apie tai kalbu ir remiuosi tokiais šaltiniais, kaip Nobelio premijos laureatas Solženycinas, man oponuojantys žydai faktų nuneigti, aišku, negali. Todėl su manimi ir kovoja kitais metodais – stengiasi iš viso man uždrausti kalbėti.

– Pasakojote, kad domėjimasis šiais klausimais iš dalies nulemtas Jūsų šeimos skaudžios patirties.

– Mano seneliai iš tėvo pusės nepriklausomoje Lietuvoje buvo gan turtingi. 1940 m. būtent dėl žydų kaltės jie prarado visą savo turtą, paskui po karo buvo ištremti į Sibirą, kur prie Baikalo praleido beveik 20 metų. Tėvas buvo areštuotas ir Minsko KGB kalėjime jį tardė ir ypatingai žiauriai kankino žydas leitenantas Kovšas. Paskui taip vadinama „troika“ (slaptas KGB teismas, susidedantis iš trijų teisėjų) nuteisė jį mirties bausme, ir visi tie trys teisėjai buvo žydai. Laimei, mirties bausmė paskui buvo pakeista 25 metais lagerio, iš kurių beveik dešimt jis atsėdėjo. Dabar jis jau miręs, bet prieš mirtį apie savo gyvenimo patirtį dar parašė atsiminimų knygą, kuri yra išleista Lietuvoje. Taip ir vadinasi „Toks gyvenimas“. Po tokių įvykių, aš negaliu taikstytis, kai girdžiu dabar sakant, kad tik žydai Lietuvoje nukentėjo. Netiesa! Nukentėjo ir lietuviai. Mano paties šeima nukentėjo. Nuo žydų!

– Praėjo daug laiko, pasaulis pasikeitė. Kodėl tęsiate šią temą?

– Kai griuvo komunizmas, atrodė, jis niekada nebeatsigaus. Amerikoje kai kurie politologai rašė, kad jau dabar neva istorijos pabaiga, nebebus baisių ideologijų, nebebus karų ir t.t. Naivuoliai. Metai eina, o taip vadinama „naujoji pasaulio tvarka“ (new world order) kuo toliau, tuo labiau darosi panaši į komunizmą. Kartu su globalizmu ateina vadinamasis neokomunizmas. Ir tai liečia ne tik Ameriką, bet ir Europą, visą pasaulį.

– Ką vadinate neokomunizmu?

– Man neokomunizmas – tai visos neigiamos dabartinės globalizacijos pusės. Anksčiau, pamenate, sovietinėje Lietuvoje baisiausias liaudies priešas buvo buržuazinis nacionalistas. Kiek tokių buvo išvežta iš Lietuvos, mes žinome. Paskaitykite Lietuvos spaudą šiandien. Baubas ir vėl tas pats, ir vėl gąsdinama lietuviškaisiais nacionalistais. Kaip baisiausias dalykas praeitą savaitę buvo aprašoma „nacionalistiškai nusiteikusių“ jaunuolių demonstracija. Įsivaizduokite, ėjo ir skandavo „Lietuva – lietuviams!“ Ir kas čia baisaus? Kas šiandien didžiausias baubas Europoje? Nacionalistas. Pamenu, pernai skaičiau, kaip kažkoks dabartinis Lietuvos politikas pasakė, kad patriotizmas tai „kvailumo išraiška“ ir „niekšų priedanga“. Dabar patriotišką jaunimą Lietuvoje jau vadina „naciais“. Panašiai net ir čia pas mus, Amerikoje. Jeigu tik kas nors kam nors nepatinka tai iškart ir užklijuoja „nacio“, „rasisto“ arba „antisemito“ etiketę. Sovietų Sąjungoje komunistai kitaminčius būdavo vadindavo „liaudies priešais“, o dabartiniai liberalai vadina mus „naciais“. Lietuvoje žodį „buržuazinis“ numetė, o nacionalistas liko – ir jis tebėra „liaudies priešas“. Komunistinė politika norėjo sugriauti tautiškumą, tačiau nesugebėjo sugriauti jo taip, kaip kad bandoma padaryti šiandien.

Dabartinė globalizacija griauna Prancūziją, Angliją, Olandiją ir kitas Vakarų Europos šalis. Masiškai propaguojamos atskiras tautas naikinančios idėjos – kraustymasis, migracija, susiniveliavimas. Aš gyvenau „tautų katile“ Niujorke, žinau, ką tai reiškia. Todėl apie tai kalbu ir kalbėsiu. Man neegzistuoja jokios „šventos karvės“, jokie „tabu“. Mes jau gyvenome Sovietų sąjungoje, kai reikėjo laikyti liežuvį už dantų, ir jeigu viskas kartojasi, tai iš to reikia daryti kažkokias išvadas.

– Esate vadinamas baltuoju separatistu-nacionalistu. Taip pat prisipažįstate esantis ir rasistas. Net ir Amerikoje, kur Jūsų žodžiais tariant, yra daugiau žodžio laisvės nei Europoje, šie apibūdinimai gali būti pavojingi. Ar nieko nebijote, sakydamas, jog Dievas tam ir sutvėrė žmones skirtingų rasių, kad jie gyventų atskirai skirtingose vietose? T.y., kad tamsiaodžiai turėtų gyventi tik Afrikoje ar Azijoje? Tačiau liberalių pažiūrų pilietis Jums paprieštarautų, jog juodaodžiai kadaise kaip vergai buvo atvežti į Ameriką, o europiečiai patys kolonizavo Aziją, Afriką bei Ameriką.

– Dėl bijojimo, tai aš nieko nebijau. Ne veltui sakoma, bijai vilko, neik į mišką. Ši veikla yra tarsi mano gyvenimo variklis, jo prasmė. Kaip mano amžinatilsį senelis mėgdavo sakyti, man nuo to gaminasi vitaminas C. Esu tvirtai įsitikinęs, kad tautinis nacionalizmas yra būtina ir svarbiausia kiekvienos tautos išlikimo sąlyga. Jeigu ne mūsų nacionalizmas, kur mes būtume dabar po visų mūsų okupacijų? Na, o kas liečia kolonizaciją, tai aš jokiu būdu nepateisinu istorijoje šio fakto. Visa tai, suprantama, buvo labai blogai. Tačiau šiandien, kai afrikiečiai ar azijiečiai lyg bumerangas plūsta į Europą, tas irgi yra nepateisinama. Tai turėtų būti sustabdyta. Mano nuomone, skirtingos rasės yra nesuderinamos ir negali gyventi taikiai. Tai istoriškai daugybę kartų įrodytas dalykas, nors dabartiniai liberalai, kaip anksčiau komunistai, bando įrodyti priešingai.

Jeigu pasaulis, žmonija, buvo kuriami taip, kad kažkas gyvena Afrikoje, kažkas Azijoje, o kažkas Europoje, vadinasi, taip ir reikia. Pažiūrėkite, kokie dalykai vyksta dėl žmonių migracijos. Neseniai girdėjau vieno mokslininko paskaitą. Jis pateikė stulbinančius skaičius. Pasirodo, Olandijoje 92 proc. nusikaltimų padaro atvykėliai.

– Savo knygoje, taip pat paskaitose jūs labai daug kur pasisakote prieš Ameriką, tačiau joje gyvenate ir sakote, kad tik čia kol kas jaučiatės saugiai. Ar tai nėra prieštaravimas?

– Ne. Aš pripažįstu ir gerąsias šios šalies puses. O kas yra blogai – kritikuoju. Kas dėl žodžio laisvės, jos čia be jokios abejonės daug daugiau negu kur nors Lietuvoje, ar Vakarų Europoje. Lietuvoje taigi, kaip žinia, žmones dabar net ir už internete anonimiškai parašytus komentarus teisia, didžiules baudas uždeda, net kompiuterius konfiskuoja. Kas prieš 20 metų būtų galėjęs pagalvot, jog taip bus laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje!

– Knygoje „Discovering America as it is“ minite keletą įvykių, kurie, kaip pasakojate, Jus, „naivų emigrantą“, privertė praregėti ir kardinaliai pakeitė požiūrį į Ameriką.

– Nemažą įtaką man darė ir asmeniški buitiniai dalykai. Kaip pavyzdžiui, pasibaisėtina sveikatos apsaugos sistema. Tačiau jie buvo tik smulkmenos. Mane labai sukrėtė nusikalstamumas, kurį mačiau gyvendamas Niujorke, ir suvokimas, kas visa tai daro. Būtent – rasinės mažumos. Labai didelį įspūdį padarė tamsiaodžių riaušės Los Angeles bei pirmasis pasikėsinimas į Pasaulio prekybos centrą 1993 m. Tada supratau, kad Amerikos pasaulis labai nekenčia. Bet labiausiai man atsivėrė akys, kai Texase valdžia sudegino apie 70 žmonių, priklausiusių religinei sektai.

– Esate kontroversiškos organizacijos „Pacifica forum“ narys. Papasakokite apie jos veiklą bei tikslus. Kokias skleidžiate idėjas?

– Pagrindinė mūsų idėja yra žodžio laisvė. Absoliuti žodžio laisvė – tokia, kokia ji įtvirtinta JAV konstitucijoje. Mūsų nuomone, bet kokios idėjos turi teisę būti išsakytos. Pacifica forumui dažnai priekaištaujama, kad mes net nacistus pakviečiame skaityti paskaitas. Kodėl ne?

Mes ir komunistus pakviesime. Teisybės dėlei reikia pasakyti, jog nacistų pas mus dar nebuvo, mes tik filmą apie juos neseniai demonstravome ir dėl to čia kilo didžiulis triukšmas.

– Ar nemanote, kad išties tamsios idėjos, atvirai skatinančios blogį, turi būti filtruojamos net laisvoje visuomenėje?

– Nemanau. Pasisakau už absoliučią žodžio laisvę. Ir ne todėl, kad nesuprantu, jog blogos idėjos gali būti užkrečiamos ir kad jas geriau girdėtų kuo mažiau žmonių. Čia atsiranda kita problema: kas jas filtruos, kas bus tas „aukščiausias filtruotojas“, ir kur to filtravimo ribos. Štai tada ir prasideda įvairios cenzūros, kurios naudingos vienai ar kitai grupuotei. Dabar, pavyzdžiui, dedamos pastangos sustabdyti informacijos apie holokaustą sklidimą internete, o pažiūrėkite, kas darosi su pornografija. Niekas jos skleidimo internete net nemano stabdyti. Neapykantos skleidimu apkaltinamos mūsų skleidžiamos idėjos, kai mes norime pasipriešinti globalizacijai, komunizmo atgimimui. Pažiūrėkit, iki kokio absurdo priėjome Lietuvoje: jaunuoliai, kurie pasisako už nacionalizmą, yra „blogi“, homoseksualistai – „geri“.

– Ruošiatės rašyti kitą knygą. Šį kartą – apie globalizacijos procesus Europoje. Sakote, kad Europos Sąjunga yra ne tai, ką lietuviai įsivaizduoja.

– Jau seniai egzistuoja planas, kaip Europą paversti Jungtinėmis Europos valstijomis. Pažiūrėkim, argi ne tai ir vyksta? Europoje šalys vis labiau praranda suverenitetą. Kaip centralizuotai lengva valdyti JAV, taip lengva bus valdyti ir Europą. Tačiau jei jūs atidžiai paieškosite medžiagos, kas buvo pagrindiniai ES ideologai – pamatysite, kad daugelis – buvę komunistai. Čia mes ir vėl sugrįžtame prie neokomunizmo sąvokos. O jo pagrindinis ideologas – Josephas Rethingeris. Įdomus faktas. Kai kažkuri Europos valstybė bandė balsuoti prieš Europos konstituciją, jiems buvo pasakyta, kad „jei nebalsuosite, Europoje ir vėl pasikartos holokaustas“. Faktas, verčiantis susimąstyti, ar ne tiesa? Holokaustas turi labai didelę svarbą, kad būtų įgyvendinta Europos Sąjunga ir apskritai visa ta taip vadinama „naujoji pasaulio tvarka“.

– Iš to, kaip kalbate apie Europos Sąjungą, neatrodo, jog galvojate, kad ji yra išsigelbėjimas Lietuvai.

– Tikrai ne išsigelbėjimas, o tikrų tikriausia pražūtis. Tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, yra visiškas jos naikinimas. Kalbu tiek apie jėgas iš vidaus, tiek apie jėgas iš Briuselio. Tautos sąmonėje griaunama sveiko tautinio nacionalizmo sąvoka galiausiai prives prie lemtingų pasekmių. Tie veikėjai, kur šiandien Lietuvoje vadina save „žmogaus teisių gynėjais“ ir „tolerantais“ (liaudis juos, kiek žinau, kandžiai pakrikštijo „tolerastais“), yra, sakyčiau, netgi pavojingesni Lietuvai negu kad po karo buvo stribai ir šiaip visokie kolaborantai. Kiekviena atskira tauta turi jaustis šeimininkė savo tautinės valstybės pastogėje. Kai tautos sumaišomos, atsiranda tiesioginė jų išnykimo grėsmė. Pažiūrėkime, kas atsitiko su mūsų kaimynais latviais ar estais. Pas juos dabar jau štai kone pusė gyventojų yra rusai ir kitokie svetimtaučiai. O juk prieš 50 metų to nebuvo. Tai sovietinės „tautų draugystės“ prievartinio internacionalizmo palikimas. Tačiau rusai dar nelabai daug kuo skiriasi nuo latvių, estų ar lietuvių. O kas atsitiktų, jeigu pusė Lietuvos gyventojų būtų arabai ar turkai, kinai ar afrikiečiai? Ar galėtume įsivaizduoti Lietuvą, kur gyventų, sakysim, 30 procentų turkų, 30 procentų juodaodžių ir vos 40 procentų lietuvių? Bet juk Europos Sąjunga būtent į tokią ateitį Lietuvą ir veda! Vakarų Europos šalyse dabar tokie procesai ir vyksta. Jeigu tai tęsis, tai tiek Daniją, tiek Švediją ar Norvegiją po kokių 50 metų ištiks Estijos likimas. Tik svetimtaučiai gyventojai ten bus ne į skandinavus bent jau išvaizda panašūs slavai, o įvairiausių atspalvių ir kultūrų juodaodžiai. Statistika teigia, kad kasmet Europos šalyse vis išauga neeuropietiškos kilmės gyventojų procentas. Taip ir atsiranda kokioje nors Danijoje ar Švedijoje gatvės, kur viskas užrašyta vien arabiškais hieroglifais ir vaikšto moterys, užsidengę čadromis. Todėl tarsi grybai po lietaus Skandinavijoje ar Šveicarijoje dygsta musulmonų mečetės.

– Pabūkime utopistai, pasvajokime. Ką, Jūsų nuomone, reikėtų padaryti, kad Lietuvos ateitis nebūtų tokia tamsi?

– Čia lygiai tas pats, kas buvo su Sovietų Sąjunga. Reikia, kad subyrėtų Europos Sąjunga. Pati Lietuva iš jos, aišku, neišstos. Kitaip aš nieko gero ateityje nematau. Įsivaizduoju ją juodą tiek perkeltine, tiek tiesiogine – piliečių odos spalva. Pamenu, vienas dabartinės Lietuvos politikas prieš kokia dešimt metų pasakė, kad dar po kelerių metų rugsėjo 1-ąją į Lietuvos mokyklas ateis mokytis juodaodžiai vaikai, kurie drauge su mūsiškiais giedos Lietuvos himną. Naivu manyti, kad taip niekada nenutiks, nes taip jau nutiko Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje ir kitose Europos valstybėse. Ką gi, tų juodų Lietuvos himno giedotojų labai greitai gali būti tiek daug, jog lietuvis Lietuvoje taps ne tik mažuma, bet ir retenybe. O ant mūsų žemės šeimininkaus iš Afrikos ar Azijos atsikraustę „juodaodžiai lietuviai“.