Trečiadienis, 18 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

A.Trifonovas: Merių pagalba man norėjosi pakeisti pasaulį

www.patriotai.lt
2013 10 07 08:30
12
A.Trifonovas: Merių pagalba man norėjosi pakeisti pasaulį

Infocentras „Finugor“ paskelbė išskirtinį interviu su Aleksandru Trifonovu – Maskvos politologu, etnografu ir žurnalistu. Lygiai prieš dešimt metų – 2003 metų spalio 2 dieną – jis pradėjo populiarinti merių etnokultūrinio paveldo temą. Dabar jau išnykusi finougrų gentis tokiu pavadinimu iki slavų kolonizacijos gyveno vidurio Rusijoje, į šiaurės rytus nuo baltiškos rytų galindų genties ir dabartinio Maskvos miesto. Nuo A.Trifonovo straipsnių pradėjo vystytis „naujųjų merių“ judėjimas. Šiame interviu ne tik apibūdinama dabartinė judėjimo būklė, raidos perspektyvos, bet paliečiami ir gilesni klausimai: imperinės nacijos savivokos krizė, kilmės ir etninės tapatybės permąstymas ir iš to kylančios problemos bei galimybės.

Pastaraisiais metais Rusijoje vis dažniau girdime apie taip vadinamą naujųjų merių judėjimą. Prašome papasakoti, koks tai judėjimas, ar jis turi šalininkų?

Iškart apsibrėžkime – aš kalbu tik savo vardu. Ne judėjimo, nes naujųjų merių subkultūrai nepriklausau.

„Merių judėjimas“ šiandien, mano požiūriu, tai ganėtinai padriki dariniai, artimesni rekonstruktorių klubams arba bendrų interesų vienijamoms subkultūroms. Per pastaruosius trejus metus susidomėjimas meriais lokalizavosi tarp dalies buvusių slavų neopagonių, kurie suprato, jog Perunas ir kitos Makošės Rusijos centre ir šiaurėje nebuvo garbinami, o štai sinkretinis merių-stačiatikių tikėjimas ir buvo ta religija, kurią išpažino didžiarusių valstiečiai dar prieš 100 metų. Tai keletas dešimčių žmonių, gyvenančių Maskvoje, Jaroslavlyje, Kostromoje.

Susidomėjimą meriais galima stebėti ir kairiųjų bei dešiniųjų aktyvistų tarpe. Pirmieji juose mato čiabuvius, imperinės ekspansijos auką, antrieji – tikruosius vietinius gyventojus, jau daugiau kaip prieš tūkstantmetį apsistojusius šioje žemėje, tai yra, tą patį rusų pamatą, ant kurio ir laikosi rusų nacija.

Beje, abu šie požiūriai iš esmės teisingi. Meriai išties buvo čiabuviai, sudarę substratą, ant kurio iškilo šiauriniai rusai, o jų etniniai specifiniai bruožai ir kalba buvo palaužti primetamos valstybinės ir stačiatikių ideologijos. Tame nieko nei bloga, nei gera – tokia istorija.

Galiausiai, egzistuoja ganėtinai rėksminga neaiškių interneto personažų grupė, nesuprasi, kraštotyrininkų ar fantazuotojų, kurie bando išvesti merių kalbą iš erzių arba marių kalbų. Ko vertas vien pavadinimas, kurį jie sugalvojo buvusioms merių teritorijoms: Merių-Erzios Rusia. Arba kaimo „filologų“ iš Ivanovo bandymai išvesti visus merių pavadinimus iš šiuolaikinės marių kalbos. Kiek jų, pasakyti negaliu. Vargu ar daugiau nei merių „neopagonių“.

Visa tai juokinga, nes merių kalba, kaip nustatė lingvistai, artimesnė Pabaltijo, o ne Pavolgio finų kalbų grupei (atsiverskite bent jau klasikinį Oresto Tkačenkos darbą „Merių kalba“).

Dvi pirmosios grupės – tai pozityvas, o paskutinė – negatyvas. Kita vertus, ir iš jos esama naudos: jie vienaip ar kitaip propaguoja merius savo auditorijai.

Kaip ir kada prasidėjo naujųjų merių judėjimas? Kas buvo jo iniciatorius ir kodėl?

Pradiniu tašku, nuo kurio ėmė rastis susidomėjimas meriais, tapo mano straipsniai keliuose Rusijos leidiniuose nuo 2003 pabaigos iki 2009 metų. 2003 metų spalio 2 dieną interneto laikraštyje „Yтро“ pasirodė medžiaga apie merių kalbą ir kultūrinį Merios paveldą. Paskui sekė kiti mano straipsniai.

Nuo 2003 iki 2008 metų aš vienas kėliau šią temą žiniasklaidoje ir tinklaraščiuose. Man buvo aišku, jog dabar būtina vystyti temą internete: kaip tik tenai pasirodydavo jauni, aktyvūs ir ideologiškai neangažuoti Maskvos gyventojai. Tie, kuriuose mačiau savo sąjungininkus.

Kam tai buvo reikalinga Jums?

Įdomus klausimas. Man norėjosi pakeisti pasaulį. Šiek tiek jį pajudinti man pavyko: diskusija apie meriškas rusų šaknis prasidėjo. Nuo 2009 metų ėmė pasirodyti nedidelės merių šalininkų grupelės. Pirmąjį mano darbo etapą – informavimą, sukuriant susidomėjimą meriais – galima buvo laikyti baigtu.

Neslepiu, jog be žurnalistikos užsiėmiau ir ryšių su visuomene technologijomis bei politinėmis technologijomis. Stengiausi taikyti šių mokslo sričių metodus, kad veiksmingiau propaguočiau merius. Ne tiesiog rašyti, tačiau kurti informacinius pretekstus, intriguoti merių paslaptingumu, provokuoti konfliktui „slavų šalininkų“ grupes internete. Tokios veiklos rezultatą vertinu kaip teigiamą.

Kuo užsiima šiuolaikiniai meristai? Kiek tai įdomu kitiems rusams?

Užsiima daugiausia vaidmenų žaidimais. Kitiems rusams tai neįdomu, nes jiems vaidmenų žaidimai nėra artimi. Tai normali situacija.

Kokias idėjas laikote ateičiai? Norite atgaivinti merių kalbą ir merių etniškumą (kaip? ar tai išvis įmanoma?)? O gal naujasis meriškumas Jums – tai kažkoks etnokultūrinis, istorinis-kraštotyrinis, mokslo populiarinimo projektas?

Nesu lingvistas, kad gaivinčiau kalbą. Tai rimtas dalykas, ir tuo turėtų užsiimti tiktai profesionalai. Visus likusius varyti šunims šėko pjauti, kaip darė žydai gaivindami ivritą. Ir jie laimėjo.

Merių etniškumas – produktyvesnė tema. Iš esmės, tradicinis šiaurinio ruso pasaulio suvokimas artimas tam, ką galėtume pavadinti merišku, čiudišku etniškumu. O tame persipina: landšaftas, žemės valdymas ir resursų išsaugojimas, prisitaikymas prie aplinkos.

Ką norėtumėte pasakyti kitoms finougrų tautoms, kurios oficialiai pripažintos gyvomis?

Naujųjų merių istorija nėra istorija apie oficialias finougrų tautas. Naujieji meriai – tai rusai, kurie nori įgyti tam tikrą naują kokybę, pareikšdami savo kilmę iš finų. Matau, jog nei viena iš oficialių finougrų struktūrų nepasiruošusi priimti merių kaip savo giminaičių. Ir tai teisinga.

Ir atvirkščiai, regioniniai elitai iš rusiškų teritorijų, kuriose kadaise gyveno meriai, nusiteikę naujųjų merių atžvilgiu teigiamai. Štai su jais ir reikia kurti santykius naujiesiems meriams, sudaryti blokus.

Vietiniai valdininkai ir turizmu užsiimantys verslininkai jau suuodė, jog meriai gali būti žaidimo figūra, prekės ženklu, regiono turistinio patrauklumo kėlimo priemone maskviečiams. Normalus temos vystymas vartotojų visuomenėje. Problema tik ta, jog būtent vartotojų visuomenė atveda mus į aklavietę.

Štai, ką dar reiktų pasakyti finougrams: rusų tautos istorija rodo, jog mums jokie broliai arba sąjungininkai nereikalingi. Mes – milžiniška nacija. Apsieisime be udmurtų arba karelų pagalbos. Padėkite pirmiausia sau.

Taip, neabejotinai matau tam tikrą susidomėjimą merių tema iš marių ir mordvių pusės. Kuriamos įvairios teorijos apie giminystę su meriais. Suprantama, jog tai tam tikras socialinis žaidimas, tačiau nepasakyčiau, jog visiškai nepavojingas.

Pirmiausia, merių kalba, kaip nustatė kalbininkai, priklausė Pabaltijo finų kalbų grupei. Bandymai parodyti merius „pavolgiečiais“ – klaidingas kelias. Meriai buvo Vladimiro-Suzdalės kunigaikštystės ir vėliau Maskvos carystės branduolio gyventojai. Pavolgis jiems tebuvo periferija, užkampis. Pavyzdžiui, aš – vietinis maskvietis, man Pavolgio žemės atrodo tolima ir visiškai ne sava erdvė.

Antra, suartėjimas su naujaisiais meriais – tai automatinė rusifikacija. Juk jūs suartėjate su rusais. Negaliu suprasti, kam to reikia. Nebent, kad pagreitintumėte ištirpimą rusų etnose.

Mano kreipimasis dėl Merios nuo pat pradžių buvo adresuotas rusams ir tiktai rusams.

Rusai išgirdo Jūsų kreipimąsi?

Iki galo nežinau. Mano kreipimasis buvo globalus. Meriai – paskutinis šansas rusų nacijai ateityje.

Tiktai priklausomybė meriams leidžia rusų daugumai pasijausti vietine tauta, o ne užkariautojais, ne bešakniais Imperijos kareiviais, leidžia prisiimti atsakomybę už savo žemę. O tai reiškia, jog pirmiausia reikia sudėlioti naują ideologiją.

Joje turi būti ir politinė, ir ekonominė, ir socialinė programos: atsisakymas ekspluatuoti gamtos resursus, perėjimas prie postindustrinės sanklodos, tradicine žinija paremtos naujos ekotechnologijos, vietinės savivaldos ir horizontalių ryšių vystymas, suburbanizacija.

Dabartiniai „naujieji meriai“ pastaruosius porą metų kiek užstrigo gilindamiesi ir garbindami praeitį, įvairiuose XXI amžiuje menką reikšmę turinčiuose dalykuose: šventieji akmenys, kostiumo rekonstrukcija ir kt. Tuo galima užsiimti, tačiau ne tai yra svarbiausia.

Man susidaro įspūdis, jog ateinanti rusų miestiečių karta imlesnė mano idėjoms. Kuomet kalbu apie naują energiją taupančią medinę architektūrą globalių megapolių priemiesčiuose arba neekonomiško centralizuoto karšto vandens tiekimo atsisakymą pereinant prie individualių vandens šildytuvų, mane daugiausia supranta jaunesni nei 25 metų žmonės. Jie ir turėtų tapti vystymosi agentais. Taip prasidės kitas merių gaivinimo etapas. Velniop praeitį, žmonija turi tik ateitį!

etnosfera.blogspot.com

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V.Turčinavičius. Gerbkime praeitį, dirbkime ateičiai
  2. Č.Iškauskas. Ar reikia referendumo dėl grįžimo į SSRS?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. lyvis says:
    9 m. ago

    Teisingas ėjimas į ateitį per praeitį. Tik kas pasirūpins jotvingiais, kuršiais, sėliais ir kitais Lietuvoje? lyvis

    Atsakyti
    • Žygeivis says:
      9 m. ago

      Giminingų genčių susiliejimas į vieną bendrą tautą yra pasaulinis istorinis dėsnis – taip buvo visur, kur artimos giminės ir gentys jungėsi į tautas.

      Deja, bet labai daug pasaulio genčių išnyko, “suvalgytos” visai joms negiminingų genčių bei tautų. Būtent taip atsitiko su daugeliu finų genčių ir netgi tautų.

      Meriai, meščerai, muromai ir daugybė kitų finų genčių bei tautų buvo surusintos Rusijos imperijoje, tai yra tapo dalimi tautos, kuri kalbiniu požiūriu yra labai toli nuo finų kalbų šeimos.

      Kuršiai įsiliejo į jiems labai artimų genčių besiformuojančius “konglomeratus” ir tapo dalimi šiuolaikinių lietuvių bei latvių tautų.

      Sėlių dauguma taip pat tapo lietuvių ir latvių tautų dalimi. Ir tik maža dalis buvo suslavinti ir dabar jų palikuonys yra baltarusiai, rusai ar netgi save laiko lenkais.

      Nepasisekė tik jotvingiams, kurių dauguma buvo suslavinti (sulenkinti, subaltarusinti, suukrainietinti), ir tik maža dalis (Dainavos žemė) įsiliejo į jotvingiams artimai giminingų genčių sąjungą, vėliau į Lietuvos Valstybę ir lietuvių tautą.

      Tačiau blogiausia dalia teko prūsams, pietvakarių ir šiaurės rytų galindams, kriviams, ventams, radimiams, dreguviams ir dar daugeliui senųjų baltų genčių, kurių net ir vardai dabar mums nėra žinomi… 🙁

      Visi jie buvo nutautinti atėjūnų germanų ir slavų.

      Atsakyti
  2. lyvis says:
    9 m. ago

    Dar norėčiau Žygeivi, pridėti vyresnis brolis lietuvis sumenkino kuršius, sėlius, žemgalius ir kt apie tai mes nenorime prisiimti kaltės sau nors šiandien mes tam turime galimybę jas gaivinti. Na taip pat norėčiau pakeisti paties nuomonę apie lietuvių raštą. Lietuviai jį turėjo galėčiau pačiam tai patvirtinti. lyvis

    Atsakyti
    • Žygeivis says:
      9 m. ago

      Lietuvių (tiksliau – leičių) gentis buvo tik viena iš daugybės to meto baltiškų genčių. Tai, jog būtent šiuo vardu (tiksliau iš jo kilusiu) pasivadino dvi dabartinės baltų tautos: lietuviai ir latviai, tėra istorinis atsitiktinumas, nes galėjo įsitvirtinti ir visai kiti pavadinimai.

      Kuršių, jotvingių (kurie, beje, patys save taip niekada nevadino 🙂 ), sėlių (tiksliau, matyt, juos reiktų vadinti “saliais” – tai yra “miškuose iškirstose salose” gyvenusiais”), žiemgalių kalbinis ir kultūrinis palikimas išliko dabartinėse lietuvių ir latvių tautų tarmėse (taip pat ir bendrinėse kalbose) bei kultūriniuose įvairių regionų ypatumuose. Štai juos tikrai būtina saugoti bei puoselėti.

      Atsakyti
    • Žygeivis says:
      9 m. ago

      Dėl lietuvių turėto rašto (ikikrikščioniško)

      Jei turi realių artefaktų ar informacijos apie juos, tai kodėl jų nepaskelbi?

      P.S. Esu surinkęs įvairius man žinomus artefaktus temose:

      Runos – Vaidevutis, rašmenys (runos) “Vaidevučio vėliavoje”, vardo kilmė
      http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=98&t=1627

      Įvairūs kalendoriai, runos, rašmenys, matų sistemos
      http://lndp.lt/diskusijos/viewforum.php?f=98

      Ženklai ir užrašai ant akmenų, kaulų, puodų šukių ir kt. Dubeniuoti akmenys.
      http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=139

      Tamgos – nuosavybės ir giminės ženklai
      http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=138

      Deja, jie nepateikia nenuginčijamų įrodymų, jog kuri nors senovės baltų gentis turėjo savo ikikrikščionišką raštą.

      Taip pat siūlau paskaityti temą:

      Žygeivis – Apie galimus seniausius rytų baltų (lietuvių ir latvių protėvių) rašytinius šaltinius jų spėjamoje protėvynėje
      http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=130&t=4929

      Atsakyti
      • Žygeivis says:
        9 m. ago

        Taip pat temą:

        Valdis Celms. Baltų raštai ir ženklai
        http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=98&t=4625

        Atsakyti
        • lyvis says:
          9 m. ago

          Žygeivi, pats mintys reiški kaip Avinauskas atlietuvinant ( t y prorusiškas istorikas Baranauskas). Pamini praeities vingrius bet jokios šviesos tunelio gale tai sakyk kas tave sieja su Avinausku. Labai panašus kaip dvyniai. lyvis

          Atsakyti
        • lyvis says:
          9 m. ago

          Štai kad ir tai paties pateikta “Deja, jie nepateikia nenuginčijamų įrodymų, jog kuri nors senovės baltų gentis turėjo savo ikikrikščionišką raštą.” Neužtenka vien to kad pats kaupi šaltinius kaip sandėlininkas, šitiems šaltiniams reikia taikyti dėsnius ir jie atsiskleidžia ir kas įdomiausia kad tai atspindi baltų dėsnius. Pirmas patarimas būtų atsisakyti indoeuropiečių prokalbės nes trukdo pasinerti ir lukštenti paslapties lobius. Lyginamoji kalbotyra taip pat išsisėmė, iš jos šiandien mažai naudos. Na o toliau reikia ilgai betarpiškai bendrauti. Senasis dvasingumas šiandien yra užgrobęs kremlius per vietinius klapčiukus. Prie jų prisidedi ir pats savo svetainėje. tai tiek tam kartui. lyvis

          Atsakyti
          • Sėlis says:
            9 m. ago

            Tai kad regis pats esate kremlininku kiemsargis, netepkite kitu, kuo pats kvepiate. As tikiu, kad baltai turejo koki nors savo rasta, ne vien zodziu buvo bendraujama, bet deja, to ju rasto niekas neatrado (o gal atrado gerb. lyvis?). Greiciausiai viska sunaikino krikscionys. O kadangi taip lojate, kremline, tai parodykite tuos senoves baltu rastus.

  3. lyvis says:
    9 m. ago

    Tiek Sėlis, tiek Žygeivis yra kairiujų prorusiškų jėgų pusėje. Žygeivis atvirai tuo nesigėdija, kuo napasakysi apie Sėli, kuris taip ir nerodo savo tikrojo veido. lyvis

    Atsakyti
    • Artūras Gotautas says:
      9 m. ago

      Vytautai,o kurioje vietoje,tavo supratimu yra Žmogus ?
      Be Jėgų – Su Jėgomis – Jėgoje ..
      Švytuoklėje ..

      Atsakyti
      • lyvis says:
        9 m. ago

        Kol kas klausimas Artūrai, tik tau pačiam suprantamas. Prašom plačiau. lyvis

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

2022 05 17
urovizijos“ 2022 nugalėtojai „Kalush Orchestra“ iš Ukrainos | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12

2022 05 15
Sveiki atvykę į rusišką pasaulį Mariupolyje | rengėjų nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 13 13:55

2022 05 13
Praeitais metais Lietuva skyrė beveik 50 milijonų eurų besivystančioms šalims

Karo pabėgėlių apgyvendinimui – 500 tūkst. eurų

2022 05 13
Rusijos karas Ukrainoje | Alkas.lt koliažas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 10 14:33

2022 05 10
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Lietuvai karo pasekmės bus sunkios

2022 05 09
Rusų žvaigždės šipuliai | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 09 12:15

2022 05 09
Nuo 1939-jų Dancigo iki 2014-ųjų Donecko | Alkas.lt asociatyvi nuotr.

L. Kasčiūnas. Tokios Rusijos nereikia

2022 05 09
proza.ru nuotr.

K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai

2022 05 09
Vladimiras Putinas | pixabay.com, Klimkino nuotr.

M. Kundrotas. Kur ta Rusijos opozicija?

2022 05 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Susidomėjimą specialybe dažniausiai lemia galimybė prie jos prisiliesti
Gamta ir žmogus

Susidomėjimą specialybe dažniausiai lemia galimybė prie jos prisiliesti

2022 05 18
Pristatoma kilnojamoji fotografijos paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“
Kultūra

Pristatoma kilnojamoji fotografijos paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“

2022 05 18
Paskelbtos Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių varžytuvės
Kultūra

Paskelbtos Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių varžytuvės

2022 05 18
Prasidėjo 74-oji Kanų kino šventė: joje vėl įsikūrė lietuviško kino stendas
Kultūra

Lietuva Kanų kino šventėje – išskirtiniai filmų pristatymai (video)

2022 05 18
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

2022 05 17
Lietuvos Raudonasis Kryžius padėjo 50 tūkst. ukrainiečių
Lietuvoje

Lietuvos Raudonasis Kryžius padėjo 50 tūkst. ukrainiečių

2022 05 17
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas vyks į Armėniją ir Azerbaidžaną

2022 05 17
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Svarstoma dėl tiesioginio valdymo Kalvarijoje

2022 05 17


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Vyriausybė pritarė renovacijos spartinimui
  • ALEKSANDRAS apie V. Valiūnas. Dėl sovietinių okupantų padarytos žalos Lietuvai
  • Renovuos apie Vyriausybė pritarė renovacijos spartinimui
  • ,,Verslo partneris" apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • V. Justickis. Vydūno idejos V. Falkenhano novėlėse apie aisčius (V)
  • Susidomėjimą specialybe dažniausiai lemia galimybė prie jos prisiliesti
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Pristatoma kilnojamoji fotografijos paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 479; komentarų: 24
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 470; komentarų: 8
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 461; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 441; komentarų: 11
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 378; komentarų: 4
  • Rusijos ambasadoriui Varšuvoje primintas ukrainiečių kraujas peržiūrėta: 364; komentarų: 18

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 17
1
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17

Politinis strateginis lygmuo ES užsienio reikalų ministrų susitikimas baigėsi nesėkme: Vengrija neatšaukia savo veto rusiškos naftos embargui. Lietuva pareiškė, kad...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 15
3
urovizijos“ 2022 nugalėtojai „Kalush Orchestra“ iš Ukrainos | Alkas.lt nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Putinas Suomijos prezidentui Sauliui Nynistio (Sauli Niinistö) telefonu pareiškė, kad Suomijai neutraliteto atsisakymas būtų klaida. Mes niekaip...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 13 13:55

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 13
2
Sveiki atvykę į rusišką pasaulį Mariupolyje | rengėjų nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Putino planas sustabdyti NATO plėtrą į Rytus žlugo. Suomija stoja į NATO ir taps dar viena NATO...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Pajūrietis apie Vyriausybė pritarė renovacijos spartinimui
  • ALEKSANDRAS apie V. Valiūnas. Dėl sovietinių okupantų padarytos žalos Lietuvai
  • Renovuos apie Vyriausybė pritarė renovacijos spartinimui
  • ,,Verslo partneris" apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 17 12:17
  • Priešingas teiginys apie S. Skvernelis dėl lenkiškų rašmenų Lietuvos piliečių pasuose pasirengęs sugriauti valdančiąją koaliciją? (video)

Kitas straipsnis
Naujame spektaklyje „Tarmių stalas“ atgyjantys medžio drožėjo V.Šiekštelės kūriniai

Naujame spektaklyje „Tarmių stalas“ atgyjantys medžio drožėjo V.Šiekštelės kūriniai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai