
Spalio 3 d., 17 val., Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3) vyks LMA nario, akademiko prof. Zigmo Zinkevičiaus naujos knygos „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“ pristatymas.
Renginyje dalyvaus knygos autorius prof. Zigmas Zinkevičius, LMA narys prof. Algirdas Sabaliauskas, LMA tikrasis narys prof. Bonifacas Stundžia, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro Mokslinių leidinių redakcijos vedėja Irena Stankevičienė.
Koncertuos Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos kanklininkė Aušrinė Ulevičiūtė.
Renginį ves LMA tikrasis narys prof. Eugenijus Jovaiša.
Bus galima pabendrauti su autoriumi, įsigyti jo knygų, gauti autografą.
Knygoje „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“ išsamiai aptariama pirmykštė Lietuva, davusi būsimajai valstybei pavadinimą, kitos rašytiniuose šaltiniuose minimos lietuvių žemės: Deltuva, Nalšia, Upytė, Šiauliai, Karšuva, Knituva, geografiniai žemaičių ir aukštaičių pavadinimai, aiškinama, kodėl lietuviai buvio pakrikštyti paskutiniai. Kadaise buvusioje didžiulėje daugiatautėje senosios Lietuvos valstybėje gyveno labai gausi lietuvių tauta, sugebėjusi išlaikyti savo valdžioje didelę teritoriją ir būti teisinga visiems jos gyventojams. Visa tai atskleidžiama remiantis kalbos, mokslo, archeologijos, etnologijos ir antropologijos tyrimų duomenimis.
Knygoje “Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas” kalbama apie Liublino uniją ir paskutinį Abiejų Tautų Respublikos laikotarpį, trukdymą sukurti tautinę valstybę ir sostinės užgrobimą, Vilnijos sulenkinimą, Sovietų Sąjungos žlugimą.
Daug vietos skiriama Mažajai Lietuvai, kuri daugiau kaip septynis šimtmečius valdyta vokiečių. Aprašomas Antrasis pasaulinis karas, pokario trėmimai į Sibirą, priverstinė kolektyvizacija, sugriovusi klestėjusią krašto ekonomiką ir nuskurdinusi kaimą, Stalijo sukurtos blogio imperijos žlugimas, Michailo Gorbačiovo pastangos ją reformuoti, viešumo ir pertvarkos idėjos, pagreitinusios jos pabaigą.
Gal kas žinote ar įėjimas į šį pristatymą tik su pakvietimais ar laisvas ?
Įėjimas į renginį laisvas, pasitikslinome MA sekretoriate.
Kur transliacija?
Gal bent įrašas bus?
Deja, MA nusprendė netransliuoti. Po darbo valandų matyt, dėl to. Atsiprašome už nepateisintas viltis. Bandysime gauti įrašą.
kieno idėja knygos pavadinimas?
Manyčiau, kad komercinio intereso…
Ko čia “važiuojat ant autoriaus”, patys tiek nuveikit kalbotyroje ir leidyboje, tuomet kritikuokit.
Zigmas Zinkevičius už savo ‘darbą’ gaudavo atlygį ir naudojosi visos visuomenės kuriamu gerbūviu. Zinkevičiaus ‘darbo’ kokybę atspindi gausūs svetimžodžiai jo kalboje ir raštuose. Tokio lygio kalbininko ‘klaidos’ kalboje yra išdavystė. Palyginčiau, jei gydytojas neplautomis rankomis liestų ligonių žaizdas – neatleistina.
Manau, kad žemaičiai ir aukštaičiai galėtų būti labai paprasti pasaulėžiūrinės kilmės vardai. Nuo atskiros vietos (centro, dvaro), kurioje esama, gyvenama, į tą pusę, iš kurios saulė kyla, aukštėja buvo vadinami aukštaičiais, o pusėje, kurioje saulė leidžiasi, žemėja – žemaičiais.
Akivaizdu, kad gentiškai, etniškai, tautiškai, valstybiškai bendrų teritorijų, pagal šį principą pavadintų aukštaičiais ir žemaičiais, apimtys istoriškai kito, tarkim, nuo dvaro iki valstybės teritorinio bendrumo dydžio. Todėl pagal mažesnės apimties, tarkim, gentinį bendrumą turintį teritorinį darinį vadinti aukštaičiais atsiradus didesniam, tarkim, tautiniam dariniui dalis jų galėjo tapti vadinamais žemaičiais arba atvirkščiai.
Tokie aiškinimai net darželinuko kurso neatlaiko. lyvis
Nežinai, nesupranti lietuvių (baltų) pasaulėžiūros, konkrečiai joje išreikšto Saulės, laiko fazių, jo skaičiavimo vaidmens bendruomenės, tautos gyvenime, tai kokios tada gali būti paties kalbos – aišku darželinukinės…, – vaikiškai priešgyniauti.
Kažkokios tai neštumo būsenos kliedesiai. Ar pats Kažin supranta ką sapalioja. Išvers į žmonių suprantamą kalbą. lyvis
Pirma, parašyta lietuviškai, tai, kad, galbūt, lietuvių kalbos nelaikote žmonių kalba -paties problema.
Antra, senovės žmonių saulės laikrodžių įsirengimas laikui skaičiuoti – yra žinomas iš mokyklos laikų. Tai, kad pagal Saulės padėtį danguje turime laiko pavadinimus – rytas, diena, vakaras ir t.t., kad gentys pagal tai turi pavadinimus, pvz., ostgotai, vestgotai, Baltija germanų vadinta Rytų jūra ir t.t. ir pan. taip pat dažnam neturėtų būti paslaptis.
Tad tai nežinoti gali tik būdamas visiškas mėgėjas tokiuose dalykuose arba nesuprasti parašyto, kaip nelaibai paskaitantis lietuviškai.
Paties įsivardinimas “lyvis”, tarsi, ir patvirtintų pastarąjį atvejį.
Pats labai maloniai atsakei. Nuoširdžiausiai dėkoju, gal tik norėjau patikslinti: “Tai, kad pagal Saulės padėtį danguje turime laiko pavadinimus – rytas, diena, vakaras ir t.t., kad gentys pagal tai turi pavadinimus, pvz., ostgotai, vestgotai,”
Taigi ostgotai ir vestgotai pavadinimus gavo ne iš saulės padėties, o nuo Veneros. Dar karta buvo labai malonu. lyvis
LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“
Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis
Beje, kalbos pavadinimas “po prostu” rašytinas kaip vienas žodis “poprostu”. Taip jį užrašė žymūs mokslininkai dialektologai (Ivanovas, Toporovas), berods, 1952 metais dialektologinių tyrimų ekspedicijos metu Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Taigi jį užrašė ne pagal slavišką gramatiką “po prostu”. Todėl šį žodį slavinti, rašant “po prostu”, nėra jokio pagrindo, be to, taip rašant būtų jaukiami kalbos istoriniai faktai.
Raip pat minėti mokslininkai, tyrę šio užrašyto žodžio istoriją, nustatė, kad “poprostu” kalba buvo pirmąja LDK kaceliarine kalba ir ji buvo vadinama tuo pačiu “poprostu” pavadinimu, taigi akivaizdu, kad ne slavišku žodžiu. Kadangi ši kalba buvo naudojama ir bažnyčioje, tai moksininkai vėliau jai davė vardą – senoji slavų bažnytinė kalba.
Todėl žodis “poprostu” laikytinas sudurtinės darybos baltų kalbos žodžiu, reiškusiu “popų raštų” kalbą. Mat, pagal baltų pasaulėžiūrą su Dievais buvo bendraujama tik sakytine kalba. Krikščioniškas bendravimas raštų kalba pagonims baltams buvo svetimas, įtartinas, netgi keliantis jų pasipiktinimą. Dėl šių priežasčių ir dėl to, kad ją naudojo popai, vykdydami baltų bizantiškąją evevengelizaciją, slavėjančių baltų buvo pavadinta “poprašte” kalba.
Tokiu atveju tai yra ir istorinis faktas, paliudijanti, kad baltai buvo suslavinti skleidžiant Rytų krikščionybę.