Vėlų rugsėjo 19 d. vakarą Liublianos „Stožice“ sporto salėje vykstančiame 2013 metų Europos krepšinio čempionato ketvirtfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė po įtemptos kovos santykiu 81:77 (22:15, 18:24, 17:19, 24:19) įveikė Italijos rinktinę ir žengė į čempionato pusfinalį, kuriame rugsėjo 20 d. 18.45 val. kalavijus sukryžiuos su Kroatijos krepšininkais, kurie 84:72 nugalėjo Ukrainos rinktinę.
Kitas pusfinalio rungtynes dėl vietos finale žais praėjusio Europos čempionato finalininkės Prancūzija ir Ispanija (22.00 val.). Ispanai ketvirtfinalyje 90:60 sutriuškino Serbijos krepšininkus, o prancūzai 72:62 nugalėjo šio čempionato šeimininkus slovėnus.
Šįkart iššovė Doncė.
Tuo tarpu pritrūko Jono Valančiūno ir Kleizos indėlio, be to, treneriai lošė ne visu sąstatu, kas, kaip kartais atrodė, nedavė mūsiškiams atskleisti savo komandos tikro pajėgumo.
Gal būt treneriai tikėjosi, kad branduolys geriau susiloš ir atlaikys – kas ir įvyko, bet, turint tiek daug pajėgių gračų ant suolo, reikėtų pamąstyti kaip juos išnaudoti prieš krvatus.
Jau rytoj – vėl kova.
Sėkmės mūsų vyrams!
Už Lietuvą, vyrai! 🙂
Atrodo ir Vytį atkovojo tribūnose, valio. Gerai, kad pradeda čia dėt naujienas apie krepšinį, nusibodo delfį skaityt. 🙂 Gaila, kad labai mažai pailsėt duoda prieš pusfinalį, bet mes nugalėsim, reikia susikaupt.
Tik gaila, kad per TV3 varžybas komentuoja ne lietuviai, bet esperantininkai iš Maču Pikču.
Ką mes galim nugalėti krepšinyje? Čia dabar naujos kryžiuočių kovos kaip prie Žaliųgiriųvaldos dėl valdžios ir garbės paaukojant ant alko aukuro ugnies tukstančius lietuvių suskirstytų į dvi bandas galabijančias vienas kitą.
Tai geri šou su tomis kovomis! Dabar nugalėjom čiut ne Svietos Romos imperiją, tad galim džiaugtis ir girtis visam svietui kokie galingi tapom ir kokius turtus susikrovėme ant alko tiek dvasinius, tiek materealius? Alkas, čia nuo alkašas, kur sirgaliai gali savo sielas paaukoti ir turtus sukrauti krepšinio biznieriams ir susijusioms asmenybėm, kurie pavergę tautas, iškirto šventas girias ir jų gynėjus? Beliko tik garbingi gynėjai koliziejuose bliaunančius slovinančius šukius, o kad apginti Gimtą Žemę Josios Gyvata, beliko vienas kitas, kurį nušauti galima kaip pasiutusį šunį ir toliau netrukdomai naikinti Gimtinės Kūną mus nešiojanti, maitinanti ir girdanti
Gyvenimas žaidimas, tai loškim sąžiningai, ar nebeliko kas grajys su tiesoje ir šviesoje? Ką vien bailiai ir melagiai gimtoj žemėj paliko? Juk puikiai daugkas jaučia, nujaučia ar žino, kad visatai kaupiasi ir pratruksta galų gale, kur gamtos valia visas svietas išgryninamas, o ką jau bekalbėti apie asmenines atsakomybes, kai po asmenybės kauke nebeišeis pasislėpti, kaip ir už didžiausių altorių, ganytojai alkąturiai.
Ką vartoji,aulabadijau,grybų ilgais kotais ir mažom galvelėm mėšlyne prisirinkai ir užvalgei ?
Šaunu, labai teisingas buvo parinktas žaidimo planas ir taktika, viską lėmė balkaniškosios (bosnių, makedonų) gynybos panaudojimas ketvirtame kėlinyje. Žaidžiant greitu tempu, intensyvų krepšinį labai pravertė Motiejūno judrumas, kurio, matosi, stinga Valančiūnui, prisiauginusiam raumenų, kurie europietiškame krepšinyje, kaip matome, nėra jau tokie reikšmingi.
Nepamirškime, kad šiandien žaisdami su kroatais vėl susidursime su balkaniška gynyba, kurios žaidžiant su bosniais ir serbais taip ir nepavyko įveikti… Gal šiandien geriau seksis Kuzmickui, Valančiūnui, be to, Kuzmickas yra individualios improvizacijos braižo žaidėjas, taigi gal bus panaudoti šie jo gebėjimai.
Tad kaunamės iki galo, tikėdamiesl jo tokio, kaip buvo vakarykštis su italais.
Visiškai nusišnekėjai: komentuoja labai riktingai.
Pats ar tik ne Žagarės čigonas būsi? 🙂