Vasaros pabaigoje – rudenį, migruodami ar ieškodami tinkamų žiemaviečių, šikšnosparniai neretai įskrenda į biurus, gyvenamuosius kambarius, bendrus pastatų koridorius. Geriausias būdas „išprašyti“ gyvūnėlį iš namų – leisti jam pačiam susirasti kelią lauk. Nepanikuokite, žinokite, kad šikšnosparnis išsigandęs dar labiau nei jūs. Gyvūno baidymas ar mojavimas rankomis tik paskatins jį dar labiau blaškytis po kambarį. Pateikiame keletą patarimų, kaip tinkamai elgtis su šiuo svečiu.
Nors šikšnosparniai yra vienas iš gausiausių žinduolių būrių, jų gausa Europoje ir visame pasaulyje mažėja. Šiuo metu iš 14 Lietuvoje aptinkamų šikšnosparnių rūšių į Lietuvos raudonąją knygą yra įrašyta 11 šikšnosparnių rūšių, tačiau aplinkosaugos teisės aktais yra numatyta visų Lietuvoje gyvenančių šikšnosparnių apsauga.
Prie šikšnosparnių apsaugos galime prisidėti ir kiekvienas mūsų: leiskime jiems netrikdomiems gyventi mūsų kaimynystėje, iškelkime specialius inkilus, netrikdykime jų žiemavietėse žiemos įmygio (hibernacijos) metu, padėkime saugiai palikti uždarą patalpą, netyčia į ją patenkus. Pasak Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialisto Remigijaus Karpuškos, aptikę ant sienos kabantį ar po kambarį skraidantį šikšnosparnį daugelis žmonių išsigąsta ir nežino, kaip teisingai, nesukeliant pavojaus gyvūnui, išleisti jį iš patalpos. Į uždarą erdvę patekęs šikšnosparnis dažniausiai sukasi ratais ieškodamas vietos, pro kurią galėtų išskristi. Kartais pavargęs šikšnosparnis nutupia pailsėti ant užuolaidos ar sienos ir atgavęs jėgas vėl pakyla. Šikšnosparniui įskridus į kambarį reikėtų elgtis taip:
- Pirmiausia uždarykite visas duris, vedančias į kitus kambarius.
- Atidarykite langus ir/ar į lauką vedančias duris, kad šikšnosparnis galėtų išskristi.
- Iš kambario išveskite visus naminius gyvūnus, ypač kates ir šunis (naminiai gyvūnai gali pradėti blaškytis, gaudyti šikšnosparnį ir taip apsunkinti šikšnosparnio „laisvinimo operaciją“).
- Išjunkite šviesas ir išeikite iš kambario.
- Nebandykite nukreipti šikšnosparnio lango link, tiesiog leiskite jam pačiam susiorientuoti aplinkoje.
- Per kelias minutes šikšnosparnis turėtų nurimti, apsiprasti, nustatyti durų ar lango buvimo vietą ir išskristi laukan.
Jei šikšnosparnis neskrenda lauk, o tupi ant užuolaidos ar sienos, tuomet imkitės kito veiksmų plano:
- Užsimaukite pakankamai storas pirštines (šikšnosparnių ar bet kokių kitų laukinių gyvūnų negalima imti rankomis be pirštinių!);
- Besiilsintį šikšnosparnį uždenkite didesniu indu, pavyzdžiui, plastikiniu dubeniu ar dėžute nuo batų. Tuo metu gyvūnas būna pavargęs ir pasimetęs, todėl jums besiartinant nepradės skristi.
- Tarp indo ar dėžutės ir sienos įstumkite tvirto kartono lapą gyvūnui sulaikyti. Stumti kartoną reikia neskubant, labai atsargiai, kad nesužeistumėte šikšnosparnio kojų. Neišsigąskite, jeigu šikšnosparnis pradės garsiai cypti – taip jis bando jus išgąsdinti.
- Tvirtai laikykite prispaudę kartoną ant indo ar dėžutės, kartu atitraukite nuo sienos ir išneškite į lauką.
- Indą ar dėžutę nukreipkite nuo savęs, apverskite, kad šikšnosparnis liktų ant kartono ir žvėrelį padėkite saugioje vietoje virš žemės – ant atbrailos, tvorelės ar medžio. Šikšnosparnis ne iš karto išskris, todėl svarbu, kad jis būtų virš žemės. Taip gyvūną apsaugosite nuo plėšrūnų, kol šis apsipras ir susiorientuos. Be to, skirtingai nei paukščiai, dauguma šikšnosparnių prieš pakildami skristi turi pasileisti nuo pakylos ir įsibėgėti.
- Jeigu aptikote šikšnosparnį dienos metu miegantį ant sienos, nuimkite jį, orui laidžia medžiaga uždenkite dėžutėje ir palaukite iki vakaro. Vakare šikšnosparnis taps aktyvus ir galės skristi.
Kadangi šikšnosparniai nepaiso sienų, gyvena ir migruoja nepriklausomai nuo valstybių ribų, Europos Sąjungos valstybės narės yra pasirašiusios Berno ir Bonos konvencijas bei Buveinių direktyvą, kuriomis įsipareigoja saugoti šikšnosparnius nacionaliniu ir Europos lygiu. Dauguma Europos Sąjungos šalių, tarp jų ir Lietuva, Europos šikšnosparnių populiacijų apsaugą užtikrinti įsipareigojo pasirašydamos Sutartį dėl šikšnosparnių apsaugos Europoje (dar žinomą kaip Eurobats).
Mitų apgaubti šikšnosparniai iš tiesų yra žmogui naudingi gyvūnai ir labai svarbi mūsų gamtos dalis. Lietuvoje gyvenančių smulkių rūšių šikšnosparniai, tokie kaip šikšniukas mažylis (Pipistrellus pygmaeus) ar Natuzijaus šikšniukas (Pipistrellus nathusii), per naktį pastveria po 3-5 tūkstančius uodų. Šikšnosparnių patelės apsigyvena kolonijomis, kurios kartais siekia ir 100 gyvūnėlių. Įsivaizduokite, kiek kraujasiurbių vabzdžių tokia kolonija sunaikina kiekvieną naktį! Stambesni šikšnosparniai – rudasis nakviša (Nyctalus noctula) ar vėlyvasis šikšnys (Eptesicus serotinus) – pavasarį sugauna nemažai stambių vabzdžių kenkėjų – grambuolių (Melolonta melolonta), vienas gyvūnėlis per naktį sutriauškia daugiau nei 20 grambuolių. Lietuvoje nėra didelių šikšnosparnių sankaupų, todėl sudėtinga realiais skaičiais įvardinti jų indėlį apsaugant mus nuo kraujasiurbių vabzdžių ir miškų kenkėjų. Mokslininkai yra paskaičiavę, kad garsiojoje Brakeno oloje (Teksaso valstija, JAV) gyvenantys braziliški laisvauodegiai šikšnosparniai (Tadarida brasiliensis), kurių čia suskaičiuojama apie 20 milijonų, per naktį nutveria 200 tonų vabzdžių, o maliarinio uodo paplitimo židiniuose gyvenantys šikšnosparniai kasmet nuo maliarijos užkrato apsaugo mažiausiai 2 milijonus žmonių. Tad įsivaizduokite kas atsitiktų, jei šikšnosparnių neliktų!
Jei jums reikia patarimo dėl tinkamo elgesio su neprašytu svečiu – šikšnosparniu, susisiekite su šikšnosparnių apsaugos specialistu Deividu Makavičiumi (tel. +370 620 30707). O jei šikšnosparnis nutūpęs sunkiai pasiekiamoje vietoje ar paniškai bijote gyvūno, kreipkitės į Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistą Remigijų Karpušką (tel. +370 684 63709). Lietuvos gamtos fondas, įgyvendindamas Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Susipažinkite – šikšnosparniai“ įsipareigoja 2013 metais esant būtinybei atvykti pas visus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje gyvenančius gyventojus ir pasirūpinti į gyvenamąsias, darbo patalpas įskridusiais ar netinkamai žiemavietę pasirinkusiais šikšnosparniais.
Lietuvos gamtos fondo pranešimas
