Rugsėjo 5–8 dienomis Ispanijos saloje Tenerifėje vykusiame festivalyje Režisierės Oksanos Burajos filmas „Liza, namo!“ pelnė pagrindinį apdovanojimą.
Dėl geriausio filmo apdovanojimo ir publikos prizo varžėsi su dviem dešimtimis dokumentinių, animacinių, vaidybinių trumpametražių filmų iš viso pasaulio.
Tai jau trečias filmo „Liza, namo!” apdovanojimas, pelnytas užsienio festivaliuose. Šįmet juosta „Liza, namo!“ buvo apdovanota Geriausio Europos trumpametražio filmo prizu tarptautiniame moterų filmų festivalyje Prancūzijoje ir Specialiuoju žiuri prizu 36-ame Norvegijos trumpametražių filmų festivalyje Grimstade.
Lietuvoje juosta pelnė du apdovanojimus – geriausiu lietuvišku trumpametražiu dokumentiniu filmu jis buvo pripažintas pernykščio Europos šalių kino forumo „Scanorama“ programoje „Naujasis Baltijos kinas“ ir „Sidabrinės gervės 2013“ apdovanojimuose.
Septintas režisierės O. Burajos dokumentinis filmas „Liza, namo!“ kalba apie atotrūkį tarp vaiko ir suaugusiųjų pasaulių. Filmo herojė Liza dažnai pabėga iš namų, konfliktuoja su mama.
Vaiko siela nenori taikstytis su supančia aplinka. Filmo autoriams pavyko nufilmuoti dalį nuolatinių konfliktų, kylančių dėl Lizos pabėgimų iš namų. „Kodėl tu nuolat pabėgi? Ko tau trūksta?“ – tuos klausimus mažoji mergaitė girdi nepaliaujamai. Bet kaip paaiškinti tai, kas aišku tik jos sielai – neapsakomai trapiai vaikiško pasaulio būtyje? Pasaulio, supamo grubios ir brutalios realybės… Kiek dar vaikas pajėgs priešintis tai aplinkai ir išsaugoti savo svajonę?
„Mėginome užfiksuoti tai, kas atspindi vaiko ir suaugusiųjų pasaulio atotrūkį mažos mergaitės Lizos šeimoje”, – sako režisierė Oksana Buraja.
