Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad šių metų rugpjūčio 12 d. Kauno apskrityje užregistruotas retas susirgimas – tuliaremija. Manoma, kad Kauno rajono gyventoja šia liga užsikrėtė, įkandus infekuotoms sparvoms. Kauno apskrityje registruojami tik pavieniai šios ligos atvejai: per pastaruosius 10 metų buvo užregistruotas vienas tuliaremijos atvejis 2008 m. ir 2 atvejai 2012 m.
Tuliaremija yra ūmi gamtinė židininė zoonozė, kurią sukelia bakterija Francisella tularensis. Sukėlėjas yra atsparus išoriniams aplinkos veiksniams: bakterijos ištveria net -30 °C šaltį, lede išsilaiko gyvos iki 10 mėn., šaldytoje mėsoje – iki 3 mėn., upės vandenyje – iki 9 mėn., dirvožemyje – iki 4 mėn., šiene – iki 6 mėn., kritusių gyvūnų organuose – iki 3 mėn., nudirtoje gyvūno odoje – iki 40 dienų. Tačiau saulės spinduliai, aukšta temperatūra ir dezinfekcinės medžiagos tuliaremijos sukėlėjus veikia pražūtingai: tiesioginiuose saulės spinduliuose bakterijos žūva per pusvalandį, +60 °C temperatūroje – per 5–10 min., esant +100 °C – per 1–2 min., chloro preparatai nužudo bakterijas per 5 minutes.
Infekcijos rezervuarą sudaro daugiau nei šimtas rūšių gyvūnų, paukščių, roplių ir nariuotakojų. Epidemiologijai ypač svarbūs yra graužikai: vandens žiurkės, laukinės ir naminės pelės, ondatros, kiškiai, starai ir kt. Su graužikų šlapimu bakterijos gali pakliūti bet kur: į vandenį, ant maisto produktų, šieno, grūdų ir kt. Tuliaremija gali užsikrėsti avys, kiaulės, arkliai, šunys, katės, taip pat naminiai žiurkėnai, triušiai ir kt.
Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Irina Bulsienė teigia, kad žmogus gali užsikrėsti per tiesioginį kontaktą su graužikais ir jų išskyromis arba per užkrėstą aplinką (šieną, šiaudus, grūdus, dirvožemį, atvirus vandens šaltinius), įkvepiant ar nuryjant bakterijų, rečiau – įkandus erkėms, uodams, sparvoms ir kitiems kraujasiurbiams nariuotakojams.
Inkubacinis ligos periodas trunka 3–5 dienas. Dažniausiai susirgimas prasideda ūmiai: krečia šaltis, temperatūra pakyla iki 38–40 °C, skauda galvą, raumenis, nugarą, juosmens sritį, sutrinka miegas (atsiranda mieguistumas arba nemiga), sumažėja apetitas, vargina gausus prakaitavimas, silpnumas ir t.t. Ligos požymius lemia užsikrėtimo būdas: jei žmogus užsikrėtė per pažeistą odą ar gleivines, pažeidimo vietoje atsiranda sunkiai gyjanti opelė, padidėja sritiniai limfmazgiai; jei sukėlėjai pakliuvo per kvėpavimo takus – ligonį vargins dusulys, kosulys, krūtinės skausmas; jei užkratas pakliuvo su maistu ar vandeniu – vargins gerklės skausmas, pasireikš infekcinio viduriavimo požymiai ir t.t. Maždaug penktadaliui susirgusiųjų gali atsirasti bėrimų, kurie po 8–12 dienų pradeda pleiskanoti, palikdami hiperpigmentuotos odos plotelius. Tuliaremija gali komplikuotis osteomielitu, meningitu, perikarditu, peritonitu, plaučių uždegimu.
Persirgus tuliaremija, susiformuoja ilgalaikis imunitetas, tačiau aprašyti ir pakartotinės infekcijos atvejai.
