Legendinis „Antinas“ Kaušpėdas neeilinį gimtadienį švęs su savo naujagime – „Antiška“ (video)

Rugpjūčio 12 d. neeilinį gimtadienį pasitinka legendinės roko grupės „Antis“  įkūrėjas,  architektas ir aktyvus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikėjas Algirdas Kaušpėdas.

Atgimimo priešaušryje ir Sąjūdžio laikais lietuvių, ypač jaunimo, dvasią budinusi ir įkvėpusi legendinė „Antis“  gyvavo nuo 1985 iki 1990 m. 2007 m. ji vėl atnaujino savo veiklą ir kitąmet ketina atšvęsti savo 30-mečio sukaktuves.

1987 m. po didžiulę sėkmę pelniusio vieno pirmųjų roko grupės „Antis“ koncerto „Kažkas atsitiko“ A.Kaušpėdui kilo mintis surengti lietuvių Tautą žadinantį „Roko Maršą“. „Roko maršo per Lietuvą“ koncertai kuriuose dalyvavo žymiausios to meto muzikos grupės buvo surengti įvairiuose Lietuvos miestuose. Taip iš sovietinio pogrindžio buvo iškelta iki tol drausta roko muzika. Taip ją viešai išgirdo tūkstančiai žmonių.  1987-taisiais visuomeniniai renginiai ir susibūrimai buvo akylai stebimi ir kontroliuojami.

Pasak Rimo Bružo, net ir nekeldamas jokių politinių tikslų ar lozungų „Roko maršas per Lietuvą“ 1987-aisiais buvo svarbus vien tuo, jog sutelkė žmones ir kūrė vadinamojo šventinio patriotizmo precedentą, tapusį didžiųjų Sąjūdžio mitingų repeticija:

httpv://youtu.be/F0kjdRbtV9g

Maestro A.Kaušpėdo gimtadienio dienos šviesoje turi pasirodyti (o gal, kol rašome, jau ir pasirodė) jo paties parašytą pirmoji knyga – „Antiška“. Šioje knygoje sudėti ne tik „Anties“ dainų žodžiai, bet ir eseistika, nuotraukos…

1990 m. prisnūdusi „Antis“ 2007 m. atsibudo neatsitiktinai. Nepriklausomybės užliūliuota Lietuva vėl suka prisitaikymo keliu dabar jau ne sovietiniu o europiniu  politkorektiškumo ir konformizmo vieškeliu. Tad „Anties“ žodis, aštri visokio plauko prisitaikėlius pjaunanti metafora mums vėl be galo reikalingi vaistai nuo sugrįžtančios beprotystės.

„Antis“ dėl to ir yra „Antis“, kad kalba dviprasmiškai, visais laikais niekam nepataikavo, nebuvo iki galo priimtina ir dėl to lieka (ir liks) už oficialiosios kultūros ribų. Bet mums nesvarbu nei pripažinimas, nei šlovė. Dar daugiau – mes nesidomime kitų nuomone apie save. Ir tai ne arogancija, o meninis laisvės ir nepriklausomybės principas“, – portalui 15min.lt savo jubiliejaus išvakarėse teigė A.Kaušpėdas.

A.Kaušpėdas stebina dabartinio Lietuvos jaunimo noras tapatintis su globalistizmo formomis pamirštant turinius kuriuos jos pridengia:

„Mane stebina jaunų roko grupių noras dainuoti anglų kalba. Kas tai? Globalaus pripažinimo siekis? Lietuviai nori lietuviškos kalbos, lietuviškų minčių ir intonacijų. Suprantame, kad iki šiol esame didžiausių Lietuvos koncertų, festivalių headlineriai todėl, kad dainuojame lietuviškai ir todėl, kad trūksta jaunų grupių dainuojančių lietuviškai. Tik išsigandę, pasimetę žmonės gali atsisakyti savo tapatybės, lietuvybės ir dainuoti tautiečiams tik angliškai. Globalizacija tėra tik forma, o tautiškumas, kalba ir šaknys yra turinys. Būkime savimi be kompleksų ir reveransų anglakalbiškai kultūrai. Kai kalbėdami savo kalba užkariausite lietuviškas auditorijas, neabejoju, tapsite įdomūs ir kitiems…“– 15min.lt sakė A.Kaušpėdas.

„Antis“ 1988 m. koncertuoja Leningrado (dabar Peterburgas) jaunimo rūmuose:

httpv://youtu.be/pgkyxbFalJo

A.Kaušpėdas gimė 1953 m. rugpjūčio 12 d. Vilniuje. Mokėsi Vilniaus 23-iojoje vidurinėje mokykloje, studijavo Vilniaus inžinieriniame institute (VISI), Architektūros fakultete. 1976–1984 m. dirbo Kauno Miestų statybos projektavimo instituto architektu. 1984–1990 m. ėjo Kauno architektų sąjungos atsakingojo sekretoriaus pareigas, o 1990–1992 m. jam teko padirbėti ir LTV direktoriumi.

1988–1990 m. A.Kaušpėdas aktyviai dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) veikloje. Buvo LPS iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio tarybos narys, Kauno iniciatyvinės grupės narys, tarybos narys.

Apie A.Kaušpėdo, „Anties“ ir „Roko maršų per Lietuvą“ vaidmenį Sąjūdžio kelyje režisierė Giedrė Žickytė yra sukurusi dokumentinį filmą „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Filme panaudoti unikalūs kadrai iš asmeninių archyvų, rodomi muzikiniai intarpai iš Roko maršų, skandalingo ir nepamirštamo roko grupės „Anties“ pasirodymo vaizdai Sovietų Sąjungos centrinės televizijos tiesioginiame eteryje. Filmas tikina, kad „dainuojančią revoliuciją“ išjudino būtent dainuojanti „Antis“!

G.Žickytės filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ anonsas:

httpv://youtu.be/x0VWssRNXOc

„Antis“ 1988 m. koncertuoja Leningrado (dabar Peterburgas) jaunimo rūmuose. Dainos „Mafija“, „Funkcionieriai“, „Liudesys“:

Nuo A.Kaušpėdas yra 1993 m. UAB „Jungtinės pajėgos“ direktoriumi. A.Kuašpėdas pastatė gyvenamųjų namų Lietuvoje, Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje. Sukūrė taip vadinamą kartotinių gyvenamųjų namų projektų pardavimo sistemą „Jungtinių pajėgų namai“. Išleido keletą kartotinių gyvenamųjų namų projektų katalogų. Įkūrė modulinių namų projektavimo ir statybos įmonę UAB „JP Haus“.

A.Kaušpėdas išleido muzikines plokšteles: „Antis“ (1987 m.), „Anties dovanėlė“, „Ančių dainos“ (2007 m.), „Zuikis Pleibojus“ (2009 m.). Sukurtas videofilmas „Kažkas atsitiko“ (1987 m.), DVD filmas „Gyva antis“ (2005 m.), koncertinis DVD „Rugpjūčio 33“ (2008 m.), muzikinės utopijos „Zuikis Pleibojus“ albumas (2009 m.).  A.Kaušpėdas koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – Rusijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje, JAV.

A.Kaušpėdas ir „Antis“ – „Kažkas atsitiko“ (Katedros aikštėje, Vilnius – 2008 m.):

httpv://youtu.be/kr63aSAop7U

Rugpjūčio  12 d. A.Kaušpėdą jubiliejaus proga pasveikino ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė:

„Vieni Jus pažįsta kaip darbštų architektą, kiti – kaip mūsų istorijos ir kultūros reiškiniu tapusios grupės „Antis“ lyderį, tretiems galbūt labiausiai įsiminė Jūsų drąsus balsas Sąjūdžio metais ir ryžtingos pastangos kovojant dėl mūsų visų Nepriklausomybės“, – sakė valstybės vadovė.

Tačiau, pasak Prezidentės, ir vieni, ir kiti turbūt pabrėžtų svarbiausią, kad A.Kaušpėdas visada buvo laisvas ir kūrybingas žmogus, trokštantis laisvos ir kūrybingos Lietuvos, žmogus „kuriantis šalį, kurioje išgirstumėme ir suprastumėme vieni kitų balsus – skirtingus, bet dainuojančius tą pačią, mums visiems taip reikalingą Laisvę“.

„Ėjote priekyje, ėjote nesidairydamas, tikėdamas savo pašaukimu, o paskui Jus ėjo tiesos ir gyvybės išsiilgusi Lietuva. Tai – didžiulis Jūsų nuopelnas savo Tėvynei. Didžiulė pastanga, sujungusi mūsų visų balsus į vieningą skambesį – į Lietuvą“, – pabrėžė šalies vadovė.

Prezidentė A.Kaušpėdui palinkėjo visada išlikti laisvu žmogumi, į kurį lygiuotųsi jaunoji karta, norinti maištauti, stebinti, tačiau trokštanti ne griauti, o kurti.