Rugpjūčio 10 d. vyko tradicinis pirmojo Lietuvos Prezidento, Vasario 16-osios akto signataro Antano Smetonos (1874-1944) 139-ųjų gimimo metinių paminėjimas istorinės Prezidentūros kiemelyje Kaune. Minėjimą organizavo Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba, A. Smetonos klubas bei Kovo 11-osios gatvės bendrija.
Minėjimo pradžioje buvo sugiedotas Lietuvos himnas, smuikuojant Aldonai Onai Baltrunienei minėjimo dalyviai sudainavo mylimą prezidento A. Smetonos dainą „Ar aš tau sese nesakiau…“.
LR Seimo narys Rytas Kupčinskas sveikino renginio dalyvius prisimindamas Lietuvos valstybei svarbius istorinius įvykius 1940 m. birželio mėn. Kovo 11-osios akto signataras Leonas Milčius perskaitė sukurtą eilėraštį apie A. Smetoną.
A. Smetonos brolio Motiejaus vaikaitė Sigutė Smetonaitė-Petrauskienė dalinosi artimųjų prisiminimais. Kauno A. Smetonos gimnazijos direktorės pavaduotojas Žilvinas Damijonaitis džiaugėsi gimnazistais, kalbėjo apie pariotinio auklėjimo svarbą ir kvietė apsilankyti gimnazijos muziejuje.
A. Smetonos klubo steigėjai – karo lakūnas, ats. plk. Zenonas Vegelevičius lygino tarpukario ir šiandieninės Lietuvos pasiekimus ūkio, miesto plėtros srityse, o Ramūnas Kazakevičius pristatė klubo tikslus bei galimą jo veiklos planą.
Lietuvos šaulių sąjungos Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės 3-osios kuopos Vėliavos būrio skyriaus vadas Alvydas Semaška priminė prezidento A. Smetonos šaulišką praeitį. Jaunimo organizacijų atstovas Povilas Rėklaitis kalbėjo apie patriotinių vertybių svarbą šiandienos gyvenime.
Renginio iniciatorius Raimundas Kaminskas siūlė palyginti neigiamų stereotipų apie A. Smetoną didelius leidinių tiražus sovietmečiu ir dabartinius nedidelius leidinių tiražus, kurie aprašo jo teigiamą vaidmenį Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenime. R. Kaminskas priminė, kad 1934 m. švenčiant Antano Smetonos 60-metį, Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjunga (kuriai šiemet sukanka 80 metų) išleido biografinį leidinį „Antanas Smetona“, taip patvirtindama žydų gerus santykius su prezidentu. Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas išsakė mintį, kad holokausto Lietuvoje galėjo ir nebūti jei A. Smetona būtų buvęs Lietuvos Prezidentu valdžioje ir kad anksčiau ar vėliau A. Smetonos palaikai grįš į Lietuvą, galbūt net ir į Kauną.
Renginio pabaigoje jo dalyviai – LSMU ir VDU dėstytojai, Kauno A. Smetonos gimnazijos mokiniai, įvairių NVO atstovai bei kauniečiai padėjo gėlių prie A. Smetonos paminklo.
Žymus pasaulio ir lietuvių intelektualas semiotikas A. J. Greimas rašė: „O kam iš viso Lietuvoje buvo reikalingas Antanas Smetona? – Tam, kad visi, dar net iki šiol, galėtų jį neigti, ir kad jisai, savo pastovumu, galėtų teigti Lietuvos nepriklausomybę“.
“Jaunimo organizacijų atstovas Povilas Rėklaitis kalbėjo apie patriotinių vertybių svarbą šiandienos gyvenime.”
Rėklaitis yra Tautininkų sąjungos Kauno pramonės skyriaus vicepirmininkas.
Mariau,
Kodėl tau lietuviški žodžiai nepatinka?
Ar ,,Tautininkų sąjungos Kauno pramonės skyriuje” visiems nepatinka LIETUVIŠKI ŽODŽIAI ???
http://www.kaunotautininkas.lt/index.php/straipsniai/3048-tylusis-genocidas.html
Kembly, gražu kalbą švarinti, bet paties priekabumas jau panašus į maniją (įdomu, kuo šitą žodį Tamsta pakeistum – į apsėdimą?). Prieškariu daug juoko kėlė siūlymas kaliošus vadinti purvabridžiais. Gal iš tiesų mokydamas mus lietuviškai lygia greta galėtum parašyti vienareikšmį lietuvišką tarptautinio žodžio atitikmenį, kurio daryba būtų nepriekaištinga, o prasmė tapati svetimžodžiui. Jei jau mokyti, tai mokyti, o ne tik bambėti! Lauksime naujadarų, nes kartais jie iš tiesų būna vykę ir prigyja.
Sveika, Amelija,
Tau, FILOLOGEI, parūpo mano liguistas potraukis švarinti lietuvių kalbą? 😀 😀 😀
Gal prieš 20 metų skaičiau knygelę ,,Kūlgrinda”. Joje savo išmintį apie gamtosaugą dėstė visi,kas netingi. Vienas straipsnis, rašytas šviesios atminties Tado Ivanausko, išsiskyrė iš kitų savo brandumu ir ypatingai švaria lietuvių kalba. Kiek aš žinau, Tadas Ivanauskas išgirdo pirmą lietuvišką žodį būdamas 14 metų.
Man laaabai keista, kad romuviai bando atkurti protėvių pasaulėžiūrą pamindami lietuvių kalbą.
Man laaabai keista, kad TAUTININKAMS lietuvių kalba tapo svetimžodžių spjaudykle. Paskui inkščia po eilinių pralaimėtų rinkimų – kas supras jų vapaliones?
Man laaabai keista, kad FILOLOGAI pakenčia kalbų maišymą. Matematikai niekada nesumaišytų dešimtainių, dvejetainių ar romėniškų skaičių tarpusavyje.
Beje, kalbos grynumu susirūpinau suvokęs kalbą, kaip vieną iš mąstymo priemonių.
Taisyk mano klaidas, būsiu dėkingas. Tau dėkingas už suteiktą progą dar kartą užkabinti tuos pašlemėkus.
Papildysiu. Kartais, kai prašo išversti kieno nors vartotus svetimžodžius į lietuviškus, aš išverčiu taip kaip suprantu pagal rašto mintį. Parodau, kad mintis galima reikšti ir lietuviškais žodžiais. Dabar tuščiukai įprato svetimžodžiais dengti savo nenusimanymą. Svetimžodžiai jiems laaabai parankūs – jie daugiareikšmiai. Žmonės reiškia mintis norėdami, kad kiti suprastų, o tuščiukai nori būti nesuprasti iki galo ir tuo pasirodyti esą protingesni. O, jei Tau tikrai įdomu kuo galima pakeisti, pvz., žodį ‘projektas’, tai tiktų ‘parengtinis sumanymas’. Manau, mažai minčių, kurių neįmanoma būtų išreikšti lietuviškais žodžiais; stebėtina, kad toms mintims išreikšti tinka lygiaverčiai svetimų kialbų žodžiai, pvz.,prietaiso ‘skalė’ – ‘kopėčios’ 🙂
Racijos yra, nesiginčiju, tarkim, dėl projekto pervardinimo. Prieš gerus dvidešimt metų Vokietija valstybės lygmeniu nustojo versti į savo kalbą žodžius (jie išsivertė televizija, telefonas ir kt.), perimdama daugiausiai angliškus daiktų pavadinimus. Tačiau tai buvo daroma valstybės, platinama – žiniasklaidos, reklamos. Dabar vokiečių kalba pilna svetimybių. Lietuvoje kontrolės esama – nevartojame juk video-, audio- ir pan. junginių, net driftui rastas žodis šonaslydis. Tačiau kompiuterinėje terminologijoje niekaip neprigijo vaizduoklis vietoj monitoriaus, byla vietoj failo – nors tu ką…
Tamstos pastangos gražios, tik gal kiek įkyrokos, antra vertus, daugelį komentatorių reikėtų pasiųsti į antrą klasę rašybos pasimokyti, nekalbant jau apie gramatiką.
P. S. Kodėl gerbiamasis FILOLOGĘ rašai didžiosiomis? Kokia čia čia stiliaus priemonė? Jei ironija, tai be reikalo.
Tu kažkokia ‘užsiliepsnojanti’, gerbiamoji lingviste 🙂
Ačiū organizatoriams už pirmojo Lietuvos Prezidento pagerbimo šventę. Nuostabus laikas pabūti su tikrais mūsų tautos patriotais ir atiduoti pagarbą žmogui, savo gyvenimą atidavusiam Nepriklausomos Lietuvos kūrimui. Sveikinu naujai įsteigtą Prezidento Antano Smetonos klubą Kaune ir linkiu jam pasiekti pagrindinį savo tikslą – pargabenti Prezidento palaikus iš JAV į Kauną. To laukia Kaunas ir visa Lietuvos tauta.
si savaitgali vyko ir Prezidento teviskeje (Lene/Uzulenyje) skirtas 139-osioms Antano Smetonos gimimo metinems pamineti, tik kazkodel net Akkas apie tai neuzsimena 🙁