Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2012–2013 m. gripo sezonas pasižymėjo ankstesniam sezonui nebūdingomis ypatybėmis: registruotas didelis sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), į ligonines buvo paguldyta itin daug žmonių, neišvengta epidemijų, užfiksuota mirties atvejų.
Susirgimų pikas – sausio gale
Tarp aplinkoje praėjusį gripo sezoną cirkuliavusių gripo virusų, didžiausią dalį sudarė A(H1)v ir tik apie ketvirtadalį (23,6 proc.) – B tipo gripo virusas.
Sergamumo gripu ir ŪVKTI pikas buvo stebėtas 5-ąją šių metų savaitę (sausio 28 – vasario 3 d.), kai sergamumas siekė 170,2 atv./10 tūkst. gyventojų. Šią savaitę buvo daugiausiai hospitalizuotų asmenų (611).
Iš viso 2012–2013 m. gripo sezono metu į ligoninę buvo paguldyti 3573 asmenys (2011–2012 m. – 333), iš jų – 1699 vaikai. Intensyvios terapijos skyriuose dėl gripo ar jo sukeltų komplikacijų buvo gydomi 154 asmenys. Į gydymo įstaigas buvo paguldytos 29 nėščiosios.
Nuo gripo mirė 7 moterys ir 1 vyras. Visi mirusieji buvo neskiepyti sezoninio gripo vakcina. Pastarąjį gripo sezoną daugiausiai mirusiųjų registruota 50–59 m. amžiaus grupėje
Gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius penkių gripo sezonų metu (absoliutūs skaičiai)
| Metai Infekcija |
2008/2009 | 2009/2010 | 2010/2011 | 2011/2012 | 2012/2013 |
| Gripas | 6 876 | 58 264 | 41 849 | 2 603 | 49 058 |
| ŪVKTI | 213 100 | 216 347 | 563 295 | 450 485 | 569 421 |
Ilgiausiai epidemija kaustė Prienus
Gripo sezono metu 47 šalies administracinėse teritorijose buvo paskelbta gripo epidemija. Didžiausias sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas Telšių ir Prienų r. bei Kauno miesto administracinėse teritorijose, atitinkamai 304,3; 273,9 ir 235,3 atv./10 tūkst. gyventojų. Ilgiausiai gripo epidemija truko Prienų r.
Gripo epidemijos pavyko išvengti 13-oje administracinių teritorijų (Palangos, Neringos, Birštono, Druskininkų miestuose ir Skuodo, Šilalės, Tauragės, Pagėgių, Kupiškio, Zarasų, Utenos r., Vilniaus r., Šalčininkų r.).
Nuo gripo skiepijosi aktyviau
2012–2013 m. gripo sezono metu buvo paskiepyti 6,85 proc. Lietuvos gyventojų. Savo lėšomis nuo gripo pasiskiepijusiųjų daugiausia buvo Kauno (29,1 proc.), Vilniaus (28,2 proc.) ir Panevėžio (10,3 proc.) apskrityse.
Nemokamomis gripo vakcinomis 2012-2013 m. gripo sezoną paskiepyti 95 136 (97,9 proc.) rizikos grupės asmenys, iš kurių: 69,9 proc. yra asmenys sergantys lėtinėmis širdies – kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis ir lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais; 13,6 proc. – sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai; 9,1 proc. – socialinės globos ir slaugos įstaigose gyvenantys asmenys; 7,3 proc. – 65 m. ir vyresni asmenys (nepriklausantys kitoms rizikos grupėms); 0,07 proc. – nėščiosios.
Stebint pastarųjų metų gripo sezonų vakcinacijos tendencijas matoma, kad 2012-2013 m. gripo sezono metu paskiepyta daugiau rizikos grupėms priklausančių asmenų.
Gyventojų aktyvesnę vakcinaciją nuo gripo galėjo paskatinti didesnis sergamumas gripu, registruoti mirties atvejai bei gripo epidemijos.
Koordinuoja epidemiologinę priežiūrą
Lietuvoje epidemiologinė gripo ir ŪVKTI priežiūra vykdoma gripo sezono metu (įprastai nuo 40-osios iki kitų metų 20-osios kalendorinės savaitės). Tai būtina siekiant įvertinti sergamumą gripu ir ŪVKTI, sergamumo dinamiką, nustatyti vyraujančius ir genetiškai naujus gripo virusus, laiku pritaikyti profilaktikos ir kontrolės priemones.
Gripo ir ŪVKTI epidemiologinę priežiūrą koordinuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras ir Sveikatos apsaugos ministerija, vykdo asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos.
