Žalieji protestavo prie Seimo prieš miškų naikinimą (nuotraukos, video)

Šiandien, birželio 11 d. nuo 10 val. žaliųjų ir aplinkosauginės organizacijos surengė protesto akciją šalia Seimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje numatomo tvirtinti Miškų įstatymo pakeitimo, papildant jį galimybe keisti miško žemės paskirtį savivaldybių inicijuojamiems gyvenviečių plėtros ir gamtos išteklių naudojimo projektams.

Akcijos dalyviai išplatins Seimo nariams pareiškimą, reikalaujantį nepritarti siūlomam įstatymo projektui, atversiančiam galimybę neribotam miškų naikinimui.

Žalieji susirūpinę dėl gražiausių ir miškingiausių šalies kampelių – Druskininkų, Trakų, Švenčionių, Varėnos, Kazlų Rūdos numatomo miškų niokojimo, pagrindžiant faktu, kad išimtinės sąlygos plėsti gyvenvietes miestuose suteikiamos savivaldybėms, kuriose miškingumas didesnis nei 50 proc. Taip pat baiminasi dėl neriboto miškų naikinimo naudingųjų išteklių naudojimo tikslais.

„Toks beatodairiškas, greitas ir nuolat forsuojamas miško žemės paskirties atvejų papildymas naujomis galimybėmis akivaizdžiai veda prie neribojamos miško urbanizacijos, miškų plotų mažinimo taip padarant nepataisomą žalą gamtai ir visuomenei. Akivaizdu, kad toks išlygų išplėtimas padarys miško žemės paskirties keitimo ribojimą beprasmišku ir sudarys puikias sąlygas piktnaudžiauti. Nerimą kelia ne vien miškų plotų mažėjimo grėsmė ir kraštovaizdžio niokojimas, bet ir akivaizdūs nuostoliai šalies biudžetui. Juk turizmu garsėjančioms savivaldybėms didžiausią patrauklumą ir finansinę naudą neša būtent unikalus, miškais turtingas, kraštovaizdis.“ – teigia Susivienijimo Žali.lt koordinatorė Virginija Vingrienė.

Žaliųjų nuomone, tokios įstatymo pataisos galimai prieštarauja net ir Konstitucijos nuostatoms, įgalinančioms valstybę rūpintis gamtos ir jos vertybių apsauga, saikingu gamtos išteklių naudojimu, jų atkūrimu bei gausinimu. Todėl miško žemės paskirtį leidžiama keisti tik išimtinais atvejais, susijusiais su visuomenės intereso tenkinimu.

Anot Žaliųjų judėjimo tarybos nario Andrejaus Gaidamavičiaus, leidimas kasti naudingąsias iškasenas, esančias po miškais, ne tik suteiks galimybę naikinti miškus, bet ir užterš šalies aplinką, pažeis šalies ekologinę pusiausvyrą, sukels eilę stichinių nelaimių. Nereikėtų pamiršti, kad po Varėnos miškais slūgso dideli geležies rūdos klodai, kuriuos leidus eksploatuoti, prasidės nestabdomas miškų ir gamtos naikinimas, o išeksploatavus paskutinius durpynus, išlikusius po totalinės melioracijos, vykusios sovietmečiu, kils potvynių grėsmė, nes neliks kam sukaupti perteklinį kritulių vandenį. Būtent dėl to šiuo metu nuo potvynių kenčia visa Centrinė Europa.

Kaip teigia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas, — pagal miškų apsaugos lygį šiandien akivaizdžiai pirmaudami ES, ką pripažįsta ekspertai, dėl tokio netoliaregiško sprendimo labai greitai prarasime ir šį trapų šalies pranašumą. Lietuva jau pavargo nuo siaurai tik savo sritį matančių politikų ir biurokratų sprendimų, juo labiau, neatsakingų pažadų numatyti saugiklius šiems sprendimams, akivaizdžiai neužkirsiantiems kelio piktnaudžiauti.”

„Siūlomo sprendimo kontekste žaliuosius labai neramina galimas valstybinių šalies miškų užvaldymo ir privatizavimo procesas, gautinai atimant galimybę visuomenei juose laisvai lankytis“, – sako T.Tomilinas.

Žalieji ir kitos aplinkosauginės organizacijos tikisi, kad Seimo nariai atsitokės ir nepritars šiam visuomenės interesus pažeidžiančiam ir gamtai žalingam projektui. Protestą šiam projektui reiškia Lietuvos žaliųjų judėjimas, Susivienijimas „Žali.lt“, Lietuvos gamtos fondas, Judėjimas „Už gamtą“, Ekologinis klubas „Žvejonė“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Viešoji įstaiga „Rūpi“, Viešoji įstaiga „Darnios plėtros institutas“ ir Viešoji įstaiga „Žalioji Lietuva“.

httpv://youtu.be/4EUdEW8lGYw