
„Mažo ūgio“ – tai ir mažasvoriai visuomenėje, ir nepilnamečiai, nepilnabalsiai. O štai dideli įvykiai, sulaukią didelio, nors ir laikino, viešojo rezonanso, vis grįžta ir grįžta spaudon. Kartais rimtai, kartais atsainiai. Kai atsainiai, tada matai ir feljetoniškų paradoksų arba savaiminio, nė neketinto, juodojo humoro.
Nėra jokio humoro, kai skaitai, pavyzdžiui, žinomo Lietuvos politiko Nikolajaus Medvedevo dvidešimt metų slėptą liudijimą apie Medininkų žudynes. Humoristinę (?!) prokurorinio tyrimo išvadą, kad Vytautas Pociūnas niekaip negalėjo pats iškristi pro langą, tačiau iškrito pats, toliau stebėsime taip pat be humoro, nes kažkas teisėtvarkoje jo visai nejuto, o ir Lietuvos gaila.
Mečys Laurinkus („Lietuvos rytas“, 2013-05-11) rezonansiškai prisiminė Juro Abromavičiaus nužudymą prieš 16 metų, kartu ir negirdėtą, nors tuomet neva „peršamą“ gandą apie Rusijos žvalgybų darbą; tačiau toliau išvien su prokurorais ignoruoja pakartotinai skelbiamus duomenis apie galbūt labai nešvarius J.Abromavičiaus byloje Valstybės saugumo departamento (VSD) Kauno skyriaus kontrabandinius pirštus. Anot šio nesyk protingai mąstančio apžvalgininko, V.Pociūno gyvenime ir Gardinas, ir Brestas – atsitiktiniai epizodai, o kunigo Ričardo Mikutavičiaus mirties istorijoje teslypi apiplėšimas, lyg vėliau nebūtų buvę nusikalstamo dangstymo, vietos prokurorams neva neatpažįstant Nemuno skenduolio ir laidojant, kur niekas nesurastų.
Vis dar prisimenamas ir Kauno marių skenduolis violetiniais marškiniais, kuris paskendo atsigulęs ant kranto. Regis, tai nebuvo baletas „Ant marių kranto“, nebuvo tai nė filmo „Niekas nenorėjo mirti“ tęsinys, nes mažiausiai keturi dalyviai tvarkingai mirė vienas paskui kitą. Humoras čia liko nesuvoktas nė prokurorams išaiškinus, kad būtent trečiasis mirusiųjų turėjo itin lakią vaizduotę ir įtikėjo, ką juodai prasimanęs. Apsvaigo nuo savo paties pedofilinės kūrybos ir nutarė kiek pažudyti pakeleivių. Paskui prigulė ir užmigo amžiams. Galų gale, galai į marių vandenį. O gyvenimo jūra vis dar išmeta margų kriauklelių. Antai dėl Medininkų, nuo ko pradėjau.
Iš kai kurių buvau susidėstęs vaizdelį „Nuo pasienio vagonėlio iki marių meldo“, bet iškart nepasiūliau infopriemonėms. Draugai sakė, kad tekstas nesuprantamas. Et, galų gale nutariau rizikuoti. Tebus lyg juokais parašyta, tuo teisinsiuos.
Sakydavosi buvęs kariškiu. Ir Seimo narys.
Tačiau neišdrįso įžengti į vagonėlį ir pažvelgti, gal dar yra gyvų. (Juk kaip tik buvo.)
Nepaskambino nė iškart, nė vėliau, kad atvyktų pareigūnai ir medikai, kurie būtų išdrįsę.
Elgesio paaiškinimų nėra, nebent šiedu – skaityk toliau.
Pirmas – tikros ir baisios asmeninės uodegos.
Antras – teroras. Prasitarsi – rytoj negyvensi. Pats matai. Todėl tyla bemaž 22-iems metams, kol galbūt sąžinė privertė, gal naujos aplinkybės. Ir tada griūva prokurorų statytas kortų namelis, kad tik per jį stumtume ir nustumtume pėdsakus į Rygą.
Dabar nueikim prie Kauno marių.
Vienas lavonas iš serijos, kurį laiką neatpažintas. Paskui taip. Tartum tirtas, ištirtas.
Skrandyje arba stemplėje – žolė. Po to tiksliau – meldas. Ir vėl ten telieka vanduo arba „turinys“. Patekęs į trachėją, į plaučius. Nuo to mirė. Bet meldas buvo minėtas. Todėl tebėra klausimų.
Tad vis dėlto: žolės lapas ar meldas?
Stemplėje ar trachėjoje?
O jei meldas, tai ar tuščiaviduris?
Mat jei tuščiaviduris, tai būtų toks, pro kurį galima panirus kvėpuoti arba išnirus užsipilti. Tiksliau: būti prievarta užpiltam, kol užspringsi.
Papildomas klausimas: ar gali senokai miręs dar vieną nužudyti?
Seime štai mirusieji skaičiuojami kaip nariai, tik nebalsavę. Tuo būdu, mirusiųjų nedalyvavusiųjų balsais, mėginta atmesti Konstitucijos pataisą dėl šeimos institucijos.
Kai kurie sako: atmesta! Todėl, kad mirusieji Seimo nariai nutarė už pataisą nebalsuoti.
Tokių stebuklų Generalinė prokuratūra netiria. Seimas juolab nereikalauja. Ir ko jis galėtų reikalauti…
Tiesos? Baikit.
Taip ir eina gyvenimas: nuo Čiurlionio iki pedofilo. Naudos savotiškos būta, nes sužinojau kad panaudojus meldą (jis nebūna tuščiaviduris) galima nuskandinti žmogų. Tą ritualą vertėjo gal detaliau, nes spėliok dabar kaip ten tai buvo daroma. Tipo du prokurorai Kedį laikė, o saugumietis pylė vandenį į gerklę? Bet juk tai baisu. Už ką reiks balsuoti per rinkimus jau visai nebežinau…
Dar ir kaip zinai, uz ka gi daugiau, uz tuos pacius ! Ir tau tikrai nebaisu… Tik kam tas sarkazmas? Juk pats pripazisti, kad “, nes speliok dabar kaip ten tai buvo daroma”.Juk bus gyvenime akimirku ir ne viena, kai akistata suves su paciu savimi, tada nereikes maivytis ir izeidineti…..
Kai Andriukaitis, komunistu partijos virsuniu pavedimu padare skandalinga veiksma,turejusi isgasdinti Auksciausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininka ir priversti ji skirti ministru pirmininku priestai is baimes atsisakiusi juo buti Brazauska – Andriukaitis Vyriausybes pirmininko skyrimo posedyje,kuriame niekas neturejo teises be AT Pirmininko mineti jokiu kandidatu,iskviestam i klausimus apie vizita Maskvoje atsakyti Brazauskui,komunistu virsunes pavedimu,uzdave klausima-“Ar sutiktumete buti Pirmininku,jei jums pasiulytu” -tai absoliuciai skandalingas klausimas,i kuri Brazauskas atsake teigiamai,o prie tv ekranu prigludusi Lietuva tai girdejo,Landsbergis turejo buti paveiktas. To neivyko.Taciau….Kai buvo paruostos to posedzio stenogramos,Androukaicio pavardes jose neliko, stenogramoje mineta klausima uzduoda tas pats …. Nikolajus MEDVEDEVAS, kuris to posedzio metu buvo Maskvoje. Tiesiai paklaustas,kodel jo pavarde yra panaudota,maskuojant Andriukaiti,jis neatrode nustebes,tik nusisaipe.
Cituoju, pasikartodamas.
“Po kovo 11-osios, turbūt balandžio kažkur vidurį, buvo pirmą kartą
siūloma keisti laikiną pagrindinį įstatymą ir leisti pirkti žemę
užsieniečiams.”
“Šitą pasiūlymą išnešė į posėdį tuometinis aukščiausiosios
tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis.”
Signataras Rolandas Paulauskas
Šie metai Lietuvai yra lemtingi, jei nebus atstatytas partinių gaujų brutaliai sudarkytas konstitucijos 47 straipsnis.
Apie meldus postringauja, svarbiausias Lietuvos bėdas dengdamas.
Labai blogai.
Ką daryt Valdai? Turiu Pasvalio krašte 25 ha dirbamos žemės.Pats jos nedirbau o visą laiką nuomavau.Atejo laikas išdalint vaikams ir anukams.Vietiniai duoda po 6000 už ha, tai butu 150000 tūkst.,o jei pavyktu parduoti po kokį 40000 už ha . Tai tikrai Alką paremčiau.Aš tikrai jos neparduočiau ruskiui ar lenkui , bet vietinai nupirke po pigam tikrai galetu uždirbti parduodami bet kam, o man kas , barankos vidus.Aš pardavęs kokiam vokiečiui tikrai nuvažiuočiau pažiūrėt būvusios savo Žemės ar jis bestiją jos neišvežė, ar nesimato giliai toj vietoj Kinijos. O Landsbergis teisus, tik manau šaukštai po pietu.Manau, kad pamatysiu dar kartą širdimi įšsvajotos, kurtos, tiketos, teisingos Lietuvos mirtį.
Mulki, nuvažiavęs pažiūrėti rastum lentelę, draudžiančią koją įkelti. Palestiniečiai ir gi pardavė žemės sklypą vienam garsiam atėjūnui žydui Abraomui tik Sarą pasilaidoti- niekur neišsinešti. O šiandien dar likusioje teritotijoje jie gyvena aptverti 18 metrų aukščio betonine tvora.
Ui, ženkle, o jeigu man Žemę vel atims kaip tai buvo padare po karo, tai nei Žemės nei pinigų.Kaip tautiečiui parduosiu po 35000 už ha. Sukertam rankom ir galėsi augint runkelius.
Gerbiamasis “Z”, pasidomėkit Olandijos žemės įstatymais, pagal juos savinikas ne bet kuriam sūnui gali testamentu palikti žemę, o tik tam ,kuris ją dirbs ir turi atinkamą išsilavinimą. Rašėte: “manau, kad pamatysiu dar kartą širdimi išsvajotos, kurtos, tikėtos, teisingos Lietuvos mirtį”. Tikrai pamatysite, jei Lietuvos žemę pardavinėsit užsieniečiams. – Kur šiandien mūsų prūsiškos gentys, pardavę po krikšto katalikams iš vakarų Europos savo žemes?
Gerbiamasis “ Ženkle”, pasidomėkit Olandijos Konstituciją(?), kad galima butu lyginti žemės įstatymus. :-))
Ką daryt Valdai?… Kada prasideda komercija, baigėsi patriotizmas. Svarbus tikslas – „Parduoti, o ne gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje“, bet parduoti su pelno ir su „patriotizmų“ – neparduočiau ruskiui ar lenkui. Vaikiškai mąstote.
Kada prasideda komercija, privaloma išsaugoti žmogiškumą. Tai yra kiekvieno iš mūsų pareiga.
Ką tai reiškia?
Tai reiškia, kad mes žmoniškai privalome gerbti pokario partizanus ir visus visus mūsų protėvius kritusius Žalgirio Saulės Durbės ir kituose mūšiuose. Jie kovojo su agresyviais okupantais, vardan šviesios mūsų bendruomenės ateities. Jie kovojo ir išsaugojo mums Lietuvą. Tą patį privalom padaryti ir mes.
Šis nepolitiko atsakymas nepolitikui.
Na, sumaigytas tas „Šis nepolitiko atsakymas nepolitikui.“ Kaip supratau parduosim „tėvų ir protėvių žemę“ kartu su partizanais, išsaugodami žmogiškumą – „žmoniškai privalome gerbti pokario partizanus ir visus visus mūsų protėvius kritusius Žalgirio Saulės Durbės ir kituose mūšiuose.“ Jeigu žemę užgrobia(atima) tai tada kovokim – „Jie kovojo ir išsaugojo mums Lietuvą. Tą patį privalom padaryti ir mes.“, bet jeigu supirkinėjo tai tada parduokim, nes „prasideda komercija, privaloma išsaugoti žmogiškumą“
O Jūs mąstykit paprastai: jei parduosiu, anksčiau ar vėliau pinigus pravalgysiu – nei žemės, nei pinigų. Atrodo, už nuomą gauni mažai, o už pardavimą – daug, bet už nuomą pinigus gauni NERIBOTĄ laiką (tiek, kiek nuomoji), ir žemė lieka tavo, o už pardavimą gauni VIENKARTINĘ sumą, ir žemės jau nebeturi – turi tik saują popierių. Toks ir skirtumas. O vaikams ir anūkams žemę perleiskit su ta pačia sąlyga – nuomoti, bet neparduoti: žemės kaina tikrai nemažės, minuso nebus. O jei ateity anūkai ar proanūkiai užsimanys žemės ūkiu užsiimti? Valgyti norinčių daugėja, maisto produktų paklausa auga – tikrai neprapuls.
Pasikartosiu tai kas buvo ištrinta.
Po signataro Rolando Paulausko tokio pasakymo …
Vytautas Landsbergis yra TS-KDP partinės gaujos bemaž pats svarbiausias
Lietuvos pardavėjas, Lietuvos naikintojas.
P.S. Alko redakcijos prašau neliesti netrinti tai kas parašyta.
Pagarbiai
Rolandai, gal prisimeni “Kas geresnio, premjere?” Šlykštesnės subinlaižystės laidos Lietuvos žurnalistikoje nebuvo nei iki tol, nei po to… O dabar dar vienas priminimas – V. Landsbergio namai Kaune, Donelaičio gatvėje, 1989 ruduo. Atsimeni, kaip buvai pagatavas profesoriui į užpakalį sulįsti? Liudininkų gal keturiasdešimt yra. Ir kas Tamsta esi šiandien? Apolitiškas politikas? Tokiems proto bokštams reikėtų šlovingus atsiminimus pasakoti anūkams, o ne lįsti į viešumą, kurioje, deja, nemažai žmonių tebeturi atmintį…
Amelija, ar tik tu ne su ūsais? Ir stovėjai lendančiųjų eilėje trečia už Rolando?
Ne su ūsais, kadangi esu moteris, palyginti graži pagal savo amžių, kasmet atnaujinanti garderobą ir makiažą… Ir jokiose eilėse nestovėjau, nes tą piemenį pažįstu nuo jo aktyvaus ardymosi Kauno sąjūdyje, noro pasirodyti, veiklos imitavimo. Mes, kauniečiai, turime savo nuomonę apie šitą politinį nykštuką.
Lietuviai, išdrįskime pasipriešinti Lietuvos sunaikinimui.
http://www.youtube.com/watch?v=Kmvgn5kLFVY&feature=youtu.be
tai apie ką tas Medvedevas nusprendė po 20 metų paliudyti? Taip ir nesupratau.
Atrodote nustebęs 🙂 Be reikalo – greičiausiai mes tiesiog kitoj realybėj, negu komentaro autorė 🙂
Antra vertus, galbūt ir klystu – errare humanum est, tskant 😉
Minint Baltijos kelio 20 metų sukaktį,Vilniuje Šventaragio slėnyje buvo pakylos pakylėtas renginys,kuriame dainavo žymesni Lietuvos atlikėjai ir kiti Lietuvos veikėjai …
Sudainavo ir Vytautas Landsbergis iškart išėjęs po dainos “Atmostas Baltija, Bunda Jau Baltija, Ärgake Baltimaad”,
Dainavo jis visą minutę,tik žodžiai iš jo buvo tokie: “žūsta jau Baltija – žūsta jau Baltija” …
Taigi jei pats Dirigentas tokias natas brėžia,tai ir visas choras tomis pačiomis natomis groja ir dainuoja ..
Vaizdo medžiaga pagrįstumui yra,Dirigentas atsisako pasiaiškinti,kaip ir į daugelį kitų aukštesnio Jo Dirigavimo pasekmių prašymus pasiaiškinti,tiek žodžiu,tiek raštu 🙂
O rašliavas toliau sau ramiai raito žydiškai vis palepintas žydų – žydiškai – žiedo – žiede …
„Nėra jokio humoro“- saliamoniškas pasakymas. Bet ar ne jus, p. Landsbergi pardėjot tą „Humoristinę“ Lietuvos istoriją? Jeigu įteisinam okupacinį režimą(su profesoriais, prokurorais ir t.t.), tai kodėl negalima prokuratūrai ir teismam įteisinti savo „protingumu“ pagristą teisingumą? Jog gėjų, pedofilų, kontrabandininkų ir t.t. protingumas skiręsi nuo paprasto piliečio. O paskui tvirtinam, kad jau tai „Nėra jokio humoro“! Koks čia humoras, jeigu iš 30 Garliavos nukentėjusiųjų, protingumo pagrindu pasidaro(?!) 30 „nusikaltėlių“, o iš jų dar bandoma „surasti“ ir „žudikų“(„Laisvas laikraštis“). O jeigu sąžiningai, tai pradėti reikia nuo savęs ir „savų“ kolegų… ir nuo 1987 m. – visą tiesą(o ne teisybę).
Dėmesio: Pateiktas įstatymo projektas(Seimo narys Bronius Bradauskas) : „4. Kiekvieną tokį reikalavimą gali pasirašyti rinkimų teisę turintis pilietis. Piliečių parašų skaičius neribojamas, tačiau jų turi būti ne mažiau kaip 300 tūkstančių. Pilietis savo duomenis patvirtina savo parašu. Jeigu pilietis dėl fizinio trūkumo negali pats pasirašyti, jo prašymu tą padaro kitas pilietis. Šis faktas turi būti pažymimas atitinkamu įrašu piliečių parašų rinkimų lape bei patvirtinamas piliečių parašus rinkusio piliečio parašu.“3. 11 straipsnio 5 dalyje vietoj skaičiaus „3“ įrašyti skaičių „4“ ir šią dalį išdėstyti taip: „5. Piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti nustatomas 4 mėnesių terminas. Jis skaičiuojamas nuo piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos.“ Taigi pakeitimas yra būtinas, tačiau vietoje „referendumą įgyvendinti nustatomas 3 mėnesių terminas“(dabar yra taip), nustatomas vėl sutrupintas – „4 mėnesių terminas“. Referendumo terminas turi būti netrumpesnis, kaip 6 mėnesių, ir skaičiuojamas, praėjus ne mažiau, kaip 14 dienų nuo „lapų išdavimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos“. Kodėl? Todėl kad lapus reikia paskirstyti, pristatyti į rajonus ir t.t., t.y. atlikti paruošiamosios darbus. Antra, atsižvelgiant į teisingumą ir proporcingumą, paliginant su parašų rinkimo laiku(pvz. kandidatui į prezidentus – 20 tūkst. parašų/2 mėn.) terminas negali būti trumpesnis kaip šeši mėnesiai , kitaip referendumas niekada neįvyks. Atrodo visos partijos ir judėjimai turi galimybę palaikyti pakeitimus, tačiau vėl tai nutylama nuo visuomenės. Gal Alkas sujudins patriotus?
Jau gal gana to humoro, sarkazmo, poteksčių… Jau gal kalbėkime rimtai ir jautriai, atvirai…
Nebuo liustracijos, ji taip ir numulkinta, numarinta. O kaip gali būti švari valstybė, jei joje tebegyvena, net ją valdo senuose, dar sovietiniuose, ir naujuose, jau lietuviškuose, purvynuose išsivolioję ir nenusivalę, nenusiprausę? Sąžiningi dar vis “ne madoj”…
Kas rastų drąsos apsivalyti? Bent gyvenimo saulelei pakrypus vakarop… gal ir kitiems būtų drąsiau. Juk negresia nei kalėjimai, nei sibirai, nei sušaudymai. Gal kainuotų aukštesnį postą, sumažėtų pajamos, bet ką tai reiškia prieš švarią sąžinę, kai žinai, kad vis tiek neišvengiamai teks stoti į akistatą su Aukščiausiuoju Teisėju?
Bet ačiū ponui Landsbergiui, kad bent taip, bent tiek kalba.
Jis čia sau kalba, gal čia jo tokie eilėraščiai. Susukta kalba, darbai susukti, pvz., Lenkijai dėl kišimosi į Lietuvos vidaus reikalus jokio net susukto žodelio nepasako…
Geriau jau nekalbėtų susukta kalba…
Kam reikia tas supranta, ir labai gerai supranta, o runkeliams kokia nori kalba aiškink – beprasmiška..
Anava koks “išmandrėjimas”, o runkeliai iki šiol buvo įsitikinę, kad jis jiems rašo…
Aš jūsų nuomonės nepakeisiu, jūs – mano.. Plaukit pro šalį..
„Aš jūsų nuomonės nepakeisiu“(nieko nesuprantu ir nežinau), jūs – mano(kadangi aš jos neturiu).. (Pasakė karosas) ir nuplaukė pro šalį.., kur vėliau lydeka jį ir ……..
Pasidomekite,kuo dirbo Paulauskas pries pat nepriklausomybe ir paklauskite jo kolegu,kokiai organizaicijai jie mane ji priklausant. Jo nevaldomas pavydas Landsbergiui,kuris parsiverzdavo bjauriausiom apkalbom ir kaltinimais kgbizmu (kuo pats kvepi,tuo kita tepi) buvo aiskiai matomas,jis islieka r dabar.O gal ir ne pavydas tai buvo,o uzduotis,kuri vykdoma iki siol.Sajudzio frakcija skalde butent “arbatos klubas” kuriame dirigav Paulauskas. Vargsas,kenciantis nuo Napoleono komplekso.
KP CK? Lssr prokūratūroje? KGB? Marksizmą-leninizmą dėstė?
Gal malonėtumėte kokią nuorodėlę, kad galėtume pasižiūrėti, kur gi dirbo tas Paulauskas? Kurio jo kolegos klausti? Nijolės nuo LKP CK?
Kai rusai išvedė kariuomenę iš Lietuvos, kartu neišvažiavo apie 50000 kgb’biukų – jie liko, kaip suderinta jėga. Visų jų neišaiškinsime, o, ir išaiškinus, jie nesuvoks, kad jų veikla tsrs laikais buvo beprasmė – veltui iššvaistytas gyvenimas. Neliko tsrs, neliko marksizmo-leninizmo – patys komunistai atsisakė savo pasaulėžiūros, TAPO KAPITALISTAIS, bet iš įpročio vis dar dirba rusui 🙂 .
Kaip rusai išvedė kariuomenę iš Lietuvos, kartu neišvažiavo apie 50000 kgb’biukų – jie liko, nes Lietuva yra jų Gimtinė. Tai sudarė inteligentijos branduolį (tarp darbininkų kgb’biukų nebuvo). Kada didžioji dalys Lietuvos šventė Pergalę, jie jau surado sau naujus Ponus, kurie atsidėkoja dosniau, nei kgb’biukų vadovybė(pinigus veždavo maišais). Neatsižvelgiant(tiesiog ignoruojant) į 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinį įstatymą “Dėl Lietuvos valstybės”(referendumą), jau 1993 m. gegužė 11 d. Lietuva tapo Europos Tarybos nare. O jie įrodė naujam Ponui, kad yra „suderinta“ jėga. Visų jų neišaiškinsime, kadangi pastoviai keičiasi, nekinta tik integracijos idealas. O ir išaiškinus, jie puikia suvokia, kad jų veikla tsrs laikais ir dabar nėra beprasmė – veltui iššvaistytas gyvenimas, kadangi tada jie įgijo „tarnavimo“ patirtį, kuri atnešė jiems šimtus milijonus . Neliko tsrs, neliko marksizmo-leninizmo – patys komunistai atsisakė savo pasaulėžiūros, TAPO KAPITALISTAIS, bet iš įpročio vis dar dirba Briuseliui, kadangi krenta milijardai…Atrodo patriotai gali pakeisti situaciją(peticijos, mitingai ir t.t.) – privesti priimti naujus LIETUVOS RESPUBLIKOS REFERENDUMO ĮSTATYMO pakeitimus(kurios pasiūlė Seimo narys Bronius Bradauskas), žinomai gaila, kad tai daro ne DK, tautininkai ir panašiai. O nustačius, „Piliečių parašų skaičius neribojamas, tačiau jų turi būti ne mažiau kaip 300 tūkstančių“, bei „Piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti nustatomas 6 mėnesių terminas“, galima realiai ir demokratiškai valdyti SAVO šalį. Tačiau tai patriotinius judėjimus tai nesudomino(jiems nereikia). Jiems realiai užtenka organizuoti spektaklius ir juose vaidinti „patriotizmą“.
Man atrodo, kad profesorius, vienos iš Lietuvą valdžiusių partijų įkūrėjas, turėtų ir pats prisiimti bent dalelytę atsakomybės už sunkiai susargdintą Lietuvą, o ne stovėti prie leisgyvės valstybės ligos patalo ir kikenti į barzdelę.
Labai teisingai ! 🙂
Lietuvos Sąjūdžio sukaktis mums visiems teprimena apie didžiąją brolybę. Tai buvo, ją patyrėme. Todėl šių dienų pasauliui, draskomam godulio ir pykčio, mes tvirtai liudijame: galima gyventi kitaip.(Tai kokio velnio vėl įkišai mus į didžiąją brolybę – ES, NATO?) Jei netikėsim, kad yra brolybės viltis, pasaulis pavirs į neapykantos puotą žmogėdrų urve.(Na, kaip netikėti, jeigu jau tame urve 23 m. mirštam.) Apaštalas: jei meilės neturėsiu, būsiu niekas. (Tas Apaštalas „biški“ … , jai meilės neturėsiu, busiu VALDŽIA) Anuomet tikėjome ir karštai norėjome, ir neįmanomi dalykai tapo įmanomi. O dabar susirinkim Vilniuje, Seime ir prie Seimo, šių metų birželio pirmąją dieną. (Pasakė Didysis Vadas iš Briuselio, gyvendamas iš „urvinių“ kraujo) Vytautas Landsbergis(ir Aš)