Šiemet gegužės 3 d. dvidešimtą kartą minima Pasaulinė spaudos laisvės diena, paskelbta Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 1993 metais.
Gegužės 3-ioji pasirinkta įprasminant istorinę Vindhuko deklaraciją, kurią 1991-ųjų gegužės 3 dieną priėmė į Namibiją UNESCO sukviesti Afrikos žurnalistai. Joje deklaruojama, kad spaudos laisvė yra galima tik laisvos, nepriklausomos ir pliuralistinės žiniasklaidos aplinkoje. Tai sudaro sąlygas ir žurnalistų saugumui.
Atkreipdama dėmesį į žurnalistų fizinį ir psichologinį saugumą, kovą su nebaudžiamumu už nusikaltimus prieš žodžio ir išraiškos laisvę, laisvo ir atviro interneto bei saugumo jame svarbą, šiais metais UNESCO paskelbė Pasaulinės spaudos laisvės dienos minėjimo temą „Saugiai kalbėti: užtikrinti išraiškos laisvę žiniasklaidoje“.
Tuo primenama, kad pasaulyje yra šalių, kuriose spaudos laisvė ribojama: cenzūruojami leidiniai, persekiojami, sulaikomi ir net nužudomi žurnalistai, redaktoriai ir leidėjai. Per pastarąjį dešimtmetį pasaulio mastu buvo nužudyta daugiau kaip 600 žiniasklaidos atstovų, t. y. vidutiniškai kas savaitę nužudomas savo profesinę pareigą atliekantis žurnalistas.
„Beveik prieš dvidešimt metų – 1993-ųjų spalio 12 dieną – Lietuvos žurnalistų bendruomenę ir visuomenę sukrėtė žurnalisto Vito Lingio nužudymas. V. Lingys, būdamas „Respublikos“ laikraščio vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, kuravo teisėtvarkos temomis rašantį žurnalistų skyrių. Pats daug rašė apie nusikalstamų struktūrų susivienijimo – grupuotės „Vilniaus brigada“ – stambaus masto nusikaltimus. Didelį rezonansą visuomenėje turėjo nužudymą užsakiusio „Vilniaus brigados“ vadeivos Boriso Dekanidzės nuteisimas mirties bausme ir žudiko Igorio Achremovo pasmerkimas kalėti iki gyvos galvos. Tai buvo paskata drąsiau naudotis žodžio laisve žurnalistams, kurie rašė apie to meto kriminalinius nusikaltimus, daromus Lietuvoje.“ – prisimena Aldona Žemaitytė-Petrauskienė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narė, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininko pavaduotoja.
Pastaruosius du dešimtmečius žiniasklaida labai sparčiai kito, keičiantis valstybių santvarkoms ir išgyvenant visuomenės technologinę pažangą. Laikraštinės žurnalistikos veidą sparčiai keičia vis daugiau vietos išsikovojanti internetinė žurnalistika. Todėl atsiranda naujų iššūkių, saugant pagrindines žodžio ir minties laisves ir ugdant pagarbą joms. Nors pažanga akivaizdi, skaitmenizuotoje informacinėje visuomenėje kyla naujų grėsmių žodžio laisvei ir informacijos saugumui.
Pasaulinė spaudos laisvės diena – proga skatinti ir plėtoti iniciatyvas už spaudos laisvę, įvertinti jos būklę, apmąstyti žurnalistų darbą metodų ir profesinės etikos aspektu.
„Pastebima tendencijų spaudos arba – platesniu terminu – žiniasklaidos laisvę panaudoti savanaudiškiems užsakovų tikslams. Labai aktuali ir jautri yra profesinės etikos tema. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas įpareigoja žurnalistus laikytis moralios žurnalistikos, tačiau dėl tam tikrų atvejų verta iš naujo apsvarstyti Kodekso ir Visuomenės informavimo įstatymo straipsnių efektyvumą,“ – sako A. Žemaitytė-Petrauskienė.
Minint Pasaulinę spaudos laisvės dieną, nuo 1997 metų kasmet teikiamas UNESCO – Giljermo Kano pasaulio spaudos laisvės apdovanojimas (UNESCO / Guillermo Cano World Press Freedom Prize). Prizas įsteigtas pagerbiant Kolumbijos žurnalistą Giljermą Kaną Isazą (Guillermo Cano Isaza), kuris 1986 metais žuvo atlikdamas savo profesinę pareigą.
Šiemet apdovanojimas bus įteiktas kalinčiai Etiopijos žurnalistei Reeyot Alemu.
Daugiau informacijos apie Pasaulinę spaudos laisvės dieną rasite čia.
