Kovo 19 d. Kultūros ministras Šarūnas Birutis Seimui pristatė Muziejų įstatymo pataisų projektą (Nr. XIP-4724). šiomis pataisomis numatoma keisti nacionalinių ir respublikinių muziejų vadovų skyrimo tvarką. Pagal siūlomas pataisas nacionalinių ir respublikinių muziejų vadovai būtų skiriami konkurso būdu penkerių metų kadencijai, tačiau nebūtų apribotas muziejaus vadovo kadencijų skaičius.
Teikiamomis pataisomis taip pat siekiama gerinti viešųjų paslaugų, kurias teikia valstybinės reikšmės muziejai, valdymo kokybę, kultūros politikos strateginių tikslų įgyvendinimą bei užtikrinti efektyvesnį valstybinių kolekcijų valdymą. „Tai leis savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms ne tik efektyviau vykdyti valstybinių muziejų veiklos priežiūrą, bet ir stiprins muziejų vadovų atsakomybę už įstaigos tikslų įgyvendinimą, motyvuos juos siekti geresnių muziejaus veiklos rezultatų bei teikiamų paslaugų kokybės“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Naujomis Muziejų įstatymo nuostatomis numatoma suvienodinti veiklos planų bei veiklos ataskaitų teikimo Kultūros ministerijai reikalavimus muziejams. Be to, planuojama įtvirtinti nuostatą nacionaliniuose ir respublikiniuose muziejuose turėti vyriausiojo fondų saugotojo, vadovaujančio muziejaus rinkinių apsaugai, apskaitai ir saugojimui, pareigybę, kurią iki šiol reglamentavo kultūros ministro įsakymu patvirtinta Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcija.
Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 9, susilaikė 19 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose. Numatyta svarstymo Seimo posėdyje data – balandžio 16 d.
Kultūros ministro Šarūno Biručio nuomone, daugumai Lietuvos muziejų reikia naujų idėjų ir lėšų, todėl pakeitus Muziejų įstatymą, tikimasi sulaukti ir naujų programų muziejams ir didesnio lankytojų susidomėjimo, o 2014 -2020 metų ES finansinę paramą ministras laiko paskutine Lietuvos galimybe paversti Lietuvos muziejus traukos centrais.
Ministro teigimu, vienas svarbiausių pakeitimų įstatyme – įvesti 5 metų kadencijas valstybinės reikšmės muziejų vadovams, neribojant jų kadencijų skaičiaus.
Š.Biručio nuomone, įvedant muziejų vadovų skyrimo konkurso būdu 5 metų kadencijai nuostatą tikimasi sustiprinti muziejų vadovų atsakomybę už įstaigos tikslų įgyvendinimą, motyvuoti muziejų vadovus siekti geresnių veiklos rezultatų ir gerinti muziejų teikiamų paslaugų kokybę, efektyviau vykdyti valstybinės reikšmės muziejų veiklos priežiūrą.
„Tai sudarys sąlygas kultūros sektoriaus specialistų konkurencijai, skatins juos ugdyti savo kompetencijas ir kelti kvalifikaciją bei siekti karjeros, o nenustatant muziejaus vadovo kadencijų skaičiaus, bus sudaromos prielaidos gerai dirbantiems vadovams eiti pareigas neribotą kadencijų skaičių“, – sako kultūros ministras.
Taip pat svarbus pakeitimas įstatyme – įtvirtinti Muziejų taryb, kuris vadovauja rinkinių apsaugai, apskaitai ir saugojimui, pareigybę.
„Tai yra labai svarbi pareigybė muziejuose – muziejaus vadovo pavaduotojo, atsakingo už Lietuvos muziejuose saugomų vertingiausių, t.y. nacionalinio lobyno, muziejinių vertybių tinkamo saugojimo ir priežiūros organizavimą. Iki tol ši pareigybė ir jai priskiriama atsakomybė nebuvo įteisinta“, – sako ministras.
Kituose muziejuose, t.y. savivaldybių, žinybiniuose ar viešosiose įstaigose sprendimą dėl vyr. fondų saugotojo pareigybės steigimo priima steigėjas.
Pasak ministro, įstatyme taip pat numatoma pareiga nacionaliniams muziejams teikti metinius veiklos planus ir metines ataskaitas Kultūros ministerijai, tokiu būdu suvienodinami reikalavimai visiems muziejams teikti planus ir ataskaitas ministerijai, nes anksčiau nacionaliniams muziejams teikti šias ataskaitas nebuvo pareigos.
„Taip pat patikslintas Muziejų tarybos kaip patariamojo balso teisę turinčios kolegialios institucijos, veikiančios prie Kultūros ministerijos, statusas, nes anksčiau nebuvo nurodyta prie ko veikia ir kokios jos funkcijos“, – sako ministras.
Pasak ministro, 2007 metais pradėta vystyti Muziejų modernizavimo programa neužtikrina tinkamo muziejų finansavimo.
„Mūsų paskaičiavimais, ši programa patenkina tik ketvirtadalį viso muziejų poreikio, todėl turime galvoti apie kitus finansinius mechanizmus, kurie padėtų muziejams virsti traukos centrais. Mūsų kaimynai lenkai puikiai išnaudojo ES siūlomas struktūrinių fondų lėšas ir šiandien jie gali pasigirti turėdami vienus moderniausių muziejų Europoje – Šopeno, Koperniko, Žydų muziejus, kuriuose virte verda kultūrinis edukacinis gyvenimas. Mums taip pat svarbu, kad Lietuvos kultūros laukas užsitikrintų ES 2014 – 2020 metų struktūrinę paramą. Tai laikome savo artimiausio laikotarpio prioritetu, todėl būtina, kad visi – tiek kolegos politikai, tiek visuomenė palaikytų šio finansavimo būtinybę. Patys muziejai tai supranta ir jau gavome ne vieną jų prašymą dėl ES paramos, nes 2014-2020 metų ES finansinė parama – mūsų paskutinė galimybė suteikti reikiamus finansus kultūrai“, – sako Š. Birutis.
Ministro nuomone, šiandien taip pat labai svarbu stiprinti bendradarbiavimą su švietimo įstaigomis, kurios organizuotų pamokas muziejuose, dalyvautų įvairiose muziejų edukacinėse programose.
„Tai būtina daryti, nes auganti karta turi pažinti mūsų muziejuose saugomas vertybes ir istoriją. Taip pat muziejai turi atitinkamai pasitempti ir pasiūlyti vaikams patrauklius užsiėmimus“, – sako Š.Birutis.
Kultūros ministerijai priklauso 16 muziejų – 4 nacionaliniai ir 12 respublikinių. 2013 metų pradžioje apie savo veiklą ministeriją informavo 101 muziejus. Lietuvos muziejuose saugoma 6 678 300 eksponatų. 2012 –aisiais, muziejų metais, muziejuose apsilankė 3 179 086 lankytojų.
