Kovo 10 dieną, 15 val., Raudondvario dvaro rūmuose (Kauno raj.) visuomenei bus pristatytas garsaus dailininko Jano Mateikos paveikslas „Steponas Batoras prie Pskovo“. Įspūdingo dydžio drobė taps vienu reikšmingiausiu dvaro akcentų.
2012 m. kovo 13 dieną Varšuvos Karališkojoje pilyje įvyko Kauno rajono atstovų susitikimas su pilies administracija dėl galimybės kopijuoti Jano Mateikos nutapytą drobę „Steponas Batoras prie Pskovo“. Varšuvos Karališkosios pilies administracija sutiko leistis fotografuoti ir kopijuoti šį žinomą meno kūrinį, o jo kopiją parvežti į Lietuvą ir nuolatos ją eksponuoti Raudondvario dvaro rūmuose.
Kovo 10 dieną įspūdingo dydžio paveikslas bus pristatytas visuomenei.
Aliejumi tapyta „Steponas Batoras prie Pskovo“ drobė yra 322 × 545 cm dydžio, todėl ją galėjo nukopijuoti tik labai patyręs dailininkas. Karo lauko stovyklą vaizduojanti scena gausi portretų, prabangių audinių ir papuošalų. Buvo labai svarbu išmanyti ir jausti to laikmečio aliejinės tapybos ant drobės techniką. Šio darbo ėmėsi tapytojas Virginijus Stančikas.
Jano Mateikos „Steponas Batoras prie Pskovo“ (lenk. Jan Matejko. Stefan Batory pod Pskowem) – viena reikšmingų, Raudondvario pilies dvaro inventoriuje aprašytų meno vertybių.
Kada tiksliai 1872 metais nutapytas paveikslas buvo atvežtas į Raudondvario pilies dvarą, sunku pasakyti. Dar 1878 metais jis buvo Benedikto Henriko Tiškevičiaus rinkinyje Paryžiuje, tačiau rašytiniai šaltiniai liudija, kad vėliau jis buvo eksponuojamas Raudondvario rūmų pirmojo aukšto didžiojoje salėje. Tai patvirtina B. H. Tiškevičiaus daryta nuotrauka (Urbanski A. „Podzwonne na zgliszczach Litwy i Rosji“. Warszawa. 1928. S. 135) ir dvaro rūmų inventoriaus aprašai.
Paveikslas atspindi Lenkijos ir Maskvos karą, vykusį 1578 – 1582 Livonijoje. Jame pavaizduotas Rusijos caro Ivano IV Rūsčiojo apsilankymas pas Lenkijos karalių Steponą Batorą prašyti taikos. Drobėje nutapyta baigiamoji taikos sudarymo derybų scena. Karo stovykla išpuošta paauksuotais, raudonais, bronziniais ir sidabriniais audiniais. Tik popiežiaus legatas jėzuitas Antonio Possevino stovi sustingęs, kaip nepajudinama juoda figūra.
Šiam paveikslui pozavo Lenkijos armėnas Jozefas Haso-Agopovičius (Józefas Hasso-Agopowiczius). Sustingęs Stepono Batoro veidas kupinas didingumo, o truputį pakeltas vienas antakis primena rusų tapytoją Ilją Repiną.
Po paveikslo parodymo Prahoje įvykusioje parodoje, J.Mateika sulaukė didelio dėmesio ir buvo apdovanotas Meno medaliu Vienoje, o Prancūzų akademija išrinko jį užsienio Garbės nariu.
Drobė stipriai nukentėjo II-ojo Pasaulinio karo metais. Ją pasiėmė vokiečiai ir kurį laiką saugojo Lvove. 1944 metais ji buvo sulankstyta į 18 dalių ir išgabenta. Kai profesorius Stanisławas Lorencas drobę aptiko Pšesiekos kaime netoli Jelenia Guros, ji buvo tokio būklės, kad jos restauravimo darbai užtruko tris metus.
Ne mažesnė vertybė – paauksuotas paveikslo rėmas. Plataus reljefinio rėmo kampuose puikuojasi keturi herbai, viename jų pavaizduota Vytis. Rašytiniai šaltiniai teigia, kad grafas B. H. Tiškevičius tapytojui už rėmo sukūrimą sumokėjo tiek pat, kiek ir už paveikslą.
Atsakingo darbo – paauksuoto paveikslo rėmą – pagamino UAB „Kauno restauratorius“
Išmeskit Jūs tuos Jano Mateikos paveikslus į šiūkšlyną. Pažiūrėkit atidžiaus jie visi yra antilietuviški t y meniškai šaiposi iš Lietuvos didžiūnų. lyvis
Aprašyme laikomasi Lenkijos istoriografijos terminijos. Iš tikrųjų tai buvo jau Abiejų Tautų Respublikos karas su Maskva, o ne vien Lenkijos. Iki 1569 m. kare dėl Livonijos (livoniečių prašymu) dalyvavo tik Lietuva, už ką jai 1561 m. buvo atiduota administruoti Latgala, Vidžemė ir Pietų Estija. Lenkija į karą įsitraukė tik po Liublino unijos, kurią Lietuva buvo priversta pasirašyti dar ir dėl to, kad gautų kare sąjungininkę Lenkiją.