Vasario 23 d. šeštąjį kartą rašytas Nacionalinis diktantas, kurį skaitė LRT televizijos žinių vedėjas Marijus Žiedas. Diktantui pasirinktas Vytauto V. Landsbergio tekstas „Senelio laiškas“. Diktantas buvo rašomas visose Lietuvos savivaldybėse ir Lietuvos ambasadose užsienyje. Pateikiame Nacionalinio diktanto tekstą.
Senelio laiškas
Mielas Mykolai.(!/,)
T(T/t)urbūt pas jus*(,)(–) ten(,)(–) Airijoje(,)(–) jau želia žolynai(,) ir sprogsta pumpurai. O Lietuvoj sniegą drebia lyg iš gausybės rago, niūrus šiaurys šiaušiasi, piktžodžiauja. Klausi, ką veikiu.(?) Ryte (–) pamokos, popiet taisau mokinių darbus, skaitau. Šiuosyk ant mano stalo Justino Marcinkevičiaus knyga, nutariau jos ištraukėlę nusiųsti ir t(T)au:(.)
**„Žinau, kur baigiasi ateitis:(–/,) [S10] ten, kur prasideda abejingumas t(T)autos istorijai, kultūrai, kalbai. Čia nukrenta skrendantis paukštis, čia išdžiūsta tekanti upė. Žmogus čia žiūri tik į savo kėdę ir į savo pilvą. Jis net nežino, kad paukštis jau nukrito, kad upė jau išdžiūvo. Jam ramu ir gera. Taip, kaip gera mašinai ar kompiuteriui.“
Paskaitinėjęs kėblinu iki piliakalnio. Ten rymodamas bandau įsivaizduoti, kas šiose apylinkėse vyko senų senovėj. Ką ten stypsodamas patiriu,(,–) sugrįžęs užrašau. Šįvakar prikeverzojau štai ką:(.)
**„Pilėnai nemiega,(–) patykomis ruošiasi mūšiui. Kas rąstigalius ridena, kas dervą verda, kas(,) atokiau prisėdęs(,) paskubom užkandžiauja. Prakaitas žliaugia vyrų kaktomis, kuomet į statų pylimą tenka tempti naščius su teliūškuojančiais dervos kibirais…(.) Arba spėriai užsiropšt į kuorą(,) po pažastimi pastvėrus apystambį akmenį. Įskaudintiems kariūnams rankos tiesiog nižte nyžta, akys degte dega noru atkeršyti kryžeiviams, [S14] pernai nusiaubusiems jų gyvenvietę. Tąsyk iš kaimo teliko nuodegos, svilėsiai ir trūnėsiai.
Vyrai puikiai prisimena, nuo ko viskas prasidėjo. Prieš porąmet atsitrenkė saldžiabalsis misionierius(,) vardu Jeronimas. Jis bastėsi po apylinkes(,) slapčia medžiodamas žalčius. Paskui juos degino, kankino. Vėliau(,) išgriovęs aukurą, iškirtęs ąžuolus šventus(,) nusidangino Žemaitijos link. Tuosyk būrys nusiminusių moterų nuvyko pas Vytautą Didįjį ir pasiskundė, jog dievams atimta būstinė, kur pasimeldę žmonės gaudavę lietų ir gerą orą. Sujaudintas k(K)aralius įsakęs Jeronimui kuo skubiausiai dingti iš šio krašto.“
Šįkart tiek…(.) Mokykis, anūkėli, sportuok, skaityk knygas, kad užaugęs ir t(T)u galėtum t(T)ėvynės gynėjas būti.
Senelis
