Skarlatiną sukelia bakterija – A grupės beta hemolizinis streptokokas. Dažniausiai šia liga serga 2–10 metų vaikai, kartais paaugliai ir suaugusieji. Vaikai iki 1 metų serga retai, nes juos dar tebesaugo iš motinos nėštumo metu gautas imunitetas (jei motina sirgo šia liga).
Skarlatina užsikrečiama lašiniu būdu per orą nuo kalbančio, kosinčio ar čiaudinčio infekuoto žmogaus. Galima užsikrėsti sąlyčio būdu per užkrėstus daiktus nuo sergančio asmens (per rankšluosčius, rūbus, patalynę, žaislus ir kt.). Taip pat galima užsikrėsti ir nuo sveiko žmogaus, kuris yra streptokoko nešiotojas. Dažniausiai sergama rudenį ir žiemą.
Ligos simptomai: staiga iki 39–40 °C pakyla temperatūra, vaikui skauda gerklę, galvą, pilvą, pykina, kartais jis vemia. Parausta, paburksta tonzilės, ant jų atsiranda apnašų, padidėja limfmazgiai. Ant liežuvio atsiranda gelsvai baltų apnašų. Po 2-jų dienų liežuvis nusivalo, išryškėja speneliai, jis darosi panašus į avietę. Praėjus 12–24 valandoms nuo ligos pradžios, visą kūną išberia smulkiomis raudonomis susiliejančiomis dėmelėmis. Ryškiausi bėrimai būna ten, kur susidaro odos raukšlės: kaklo, pažastų, kirkšnių srityje, pakinklio raukšlėse. Veidas pasidaro ryškiai raudonas, pabalusi lieka tik oda ties nosimi ir smakras (vadinamas skarlatinos trikampis).
Pirmi ligos požymiai pasirodo po 1–7 (kartais 12) dienų nuo užsikrėtimo. Maždaug po 6 dienų bėrimai pradeda blankti ir luptis. Vieną kartą susirgus skarlatina, dažniausiai ji nebesikartoja.
Specifinės skarlatinos profilaktikos nėra. Sergantis vaikas turi būti izoliuojamas nuo sveikųjų ne mažiau kaip 7-ioms dienoms. Vaiką reikėtų paguldyti atskirame kambaryje, vėdinti ne rečiau kaip du kartus per dieną. Drėgnu skuduru valyti dulkes, plauti grindis. Ligonio indus, drabužius, rankšluosčius, nosines laikyti atskirai nuo sveikų žmonių daiktų, virinti, dezinfekuoti. Slaugantis asmuo turi dažnai plautis rankas su muilu.
