Lapkričio 15–16 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, minėdamas Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) 150 gimimo sukaktį, bendradarbiaudamas su Vytauto Didžiojo universitetu, rengia lietuvių nacionaliniam poetui skirtą tarptautinę mokslinę konferenciją „Maironis ir jo epocha“.
Konferencijos pranešėjai siekia aktualizuoti poeto kūrybinį palikimą, aptarti Maironio kūrybos ir asmenybės vaidmenį lietuvių kultūros ir literatūros raidoje, literatūros kanono kristalizavimosi procese. XIX a. pabaiga–XX a. pradžia – tai lietuvių kultūros lūžio metas, kai iš daugiakultūrio paveldo pradėjo formuotis savarankiškas lietuvių literatūros laukas, literatūra diferencijavosi savo raiška bei stilistika, išryškėjo svarbios ideologinės ir estetinės nuostatos. Tuo metu Vakarų ir Vidurio Europoje klestėjo modernizmo kultūra, o nacionalinės literatūros įtvirtino savo kanonus.
Šis laikotarpis daugeliui lietuvių buvo „be ryto naktis“, spaudos draudimo ir tautinės inteligentijos persekiojimo laikai. Nelegalios lietuvių kultūrinės veiklos sąlygomis išleistas Maironio eilėraščių rinkinys Pavasario balsai (1895) tapo poleminiu atspirties tašku, į kurį atsižvelgiant buvo kuriamas ir reformuojamas literatūros kanonas. Maironio poezija iškilo ir kaip įtakinga lietuvių tautinio atgimimo jėga, formavusi tautinę tapatybę. Greta grožinės kūrybos svarbi ir visuomeninė, teologinė, administracinė Jono Mačiulio-Maironio veikla, kurios gvildens konferencijos dalyviai. Ne vienas pranešimas privers susimąstyti, kad Maironis, ko gero, yra radikaliausias lietuvių literatūros modernistas ir atnaujintojas.
Konferencija vyks lapkričio 15 d. Vilniuje, Arsenalo rūmuose (Taikomosios dailės muziejuje) ir 16 d. Kaune, VDU Katalikų teologijos fakultete. Konferencijos organizacinis komitetas: dr. Ramunė Bleizgienė (LLTI), prof. dr. Irena Buckley (VDU), dr. Mindaugas Kvietkauskas (LLTI), doc. dr. Dalia Kuizinienė (VDU), dr. Alma Lapinskienė (LLTI), dr. Brigita Speičytė (VU, LLTI), dr. Eugenijus Žmuida (LLTI), dr. Manfredas Žvirgždas (LLTI).
Konferencijoje savo įžvalgomis dalinsis žymūs lietuvių literatūros tyrinėtojai: prof. Viktorija-Daujotytė-Pakerienė, prof. Kęstutis Nastopka, prof. Egidijus Aleksandravičius, prof. Marijus Šidlauskas ir daug kitų.
Taip pat dalyvaus Maironio tyrinėtojai iš užsienio, tarp kurių paminėtini prof. Stefanas Kesleris (Stephan Kessler) (Greifsvaldas) ir prof. Radoslavas Okulič-Kozarynas (Radosław Okulicz-Kozaryn) (Poznanė).
Konferencijos programa
Maironis yra vienas puikiausių pavyzdžių,koks turi būti taikusis nacionalistas,tiksliau nacionalistas ne nekenčiantis svetimų tautų,bet karštai mylintis savąją tautą,tautos kultūrą ir jos garbingą istorinę praeitį.Dar daugiau,Maironis yra vienas geriausių pavyzdžių,į kurį turi orentuotis šiuolaikiniai profesionalieji lietuvių kultūros kūrėjai.Jeigu atsirastų bent vienas šiuolaikinis Maironis,būtų labai didelis lietuviškojo patriotizmo laimėjimas.