
Spalio 26 d. Kauno miesto savivaldybėje rinkosi politikai, vietos valdžios atstovai, verslo įmonės ir jas atstovaujančios organizacijos – buvo skaitomi pranešimai ir vyko diskusija, kaip Kauno mieste ir regione vystyti darnią energetiką. Renginio organizatorius Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos institutas (APINI) kartu su partneriais – Kauno miesto savivaldybe ir Lietuvos energetikos institutu – tikisi, kad po kelių tokių susitikimų bus pasiekta teigiamų rezultatų siekiant darnios Kauno regiono energetikos sektoriaus plėtros: skatinant atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir efektyvų energijos vartojimą.
APINI šioje srityje jau turi nemažai patirties, dalyvavęs ne viename tarptautiniame projekte. „Viename iš tokių europinių projektų buvo varžomasi, kaip įmonių administraciniuose pastatuose sumažinti energijos suvartojimą pasyviomis priemonėmis, t. y. neinvestuojant nei cento. Smagu, kad šiame konkurse trečiąją vietą užėmė UAB „Dzūkijos statyba“, sumažinusi energijos suvartojimą 30 proc. Pagrindiniai laimėtojai sumažino dar daugiau – 37 proc. Vadinasi, kiekvienas iš mūsų – tiek įmonė, tiek gyventojas, gali sutaupyti 30 proc. išlaidų už energijos suvartojimą. Tereikia turėti žinių ir stengtis tai padaryti“, – sakė APINI direktorius prof. Jurgis Staniškis.
Savo pranešime APINI direktorius pristatė pagrindinius pokyčius, kurie turėtų įvykti po šių metų vasarą suorganizuotos viršūnių susitikimo Rio+20. Kaip teigė profesorius, pasauliniu mastu įtvirtinant darniąją plėtotę iki šiol didelė problema buvo prastas koordinavimas ir valdymas – kiekviena šalis patvirtintą strategiją interpretavo savaip. Tačiau po šių metų vasarą vykusios Rio+20 konferencijos joje dalyvavusios šalys įsipareigojo, kad už darnaus vystymosi principų diegimą visose valstybėse bus atsakingas pirmasis asmuo. „Iki šiol darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimu Lietuvoje rūpinosi Aplinkos ministerija, jai buvo per sunki tokia našta, tikimasi, kad Lietuvos vadovui bus lengviau viską pakreipti reikiama kryptimi“, – sakė prof. J.Staniškis.
Jungtinės Tautos sukūrė ir vasarą pristatė naują strategiją – žalioji ekonomika. Tai tokia ekonomika, kai procesai ir gaminiai atitinka pagrindinius darnios plėtotės principus – daro minimalų poveikį aplinkai, naudoja mažiausiai energijos ir medžiagų, daro teigiamą socialinį poveikį. Šia kryptimi anksčiau ar vėliau turės pasukti ir Lietuva.
Renginyje buvo kalbėta ir apie Merų paktą – ambicingą iniciatyvą, kuria Europos miestai ir miesteliai traukiami į kovą prieš klimato kaitą. Pasirašiusieji Paktą įsipareigoja siekti ES tikslų aplinkosaugos ir energetikos srityse – iki 2020 m. sumažinti CO2 išlakas bent 20 proc. Kauno regioninės energetikos agentūros direktorius dr. Feliksas Zinevičius, apžvelgdamas Merų paktą, jį įvardijo kaip ES priemonę, kuri leidžia realiai įgyvendinti darnios regiono plėtros galimybes Kauno regione (Merų paktą iš viso yra pasirašę 4390 regionų). Kaune Merų pakto įgyvendinti pradėtas nuo 2008 m., o Kauno mero pasirašyta 2009 m. Ataskaitos Briuseliui siunčiamos kas dveji metai.
Kauno miesto savivaldybėje pranešimai buvo skaitomi ir diskusija vyko projekto „RENERGY“ („Regioninės strategijos bendruomenėms, sąmoningai sprendžiančioms energetikos klausimus“) iniciatyva. Šio projekto tikslas – kurti strategijas, kurios skatintų atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą ir efektyvų energijos vartojimą. Šiam tikslui įgyvendinti būtinas visų suinteresuotų pusių bendradarbiavimas, kuris gali būti įgyvendinamas taikant naują Gyvųjų laboratorijų (angl. Living Lab) koncepciją. Spalio 26 d. Kaune ir vyko pirmoji Gyvoji energetikos laboratorija (angl. Energy Lab).
Antroji Gyvoji energetikos laboratorija planuojam 2013 m. gegužės – birželio mėnesį, kuomet bus pristatomi gerosios praktikos pavyzdžiai iš kitų RENERGY projekto partnerių regionų ir diskutuojama, kuriuos iš pavyzdžių būtų galima perkelti į Kauno miesto regioną. Trečiasis renginys bus skirtas apžvelgti sudarytą Kauno regiono darnios energetikos plėtros planą ir jo įgyvendinimo gaires, tolimesnius darbus.
Pranešimai ir diskusijos buvo papildytos konkurso ,,Mano EKOnamai“ vaizdine medžiaga – paroda, kur vaizduojami sukurtų energetiškai efektyvių namų projektai ir jų techninės specifikacijos.
Nuo darnios iki durnios: “riba” be kabučių?
…apskliautus
(strategijos įgyvendinimu Lietuvoje rūpinosi Aplinkos ministerija,
jai buvo per sunki tokia našta,
tikimasi, kad Lietuvos vadovui bus lengviau).
Atsakymas siūlosi lengvas ir platus – tačiau pakeliamas 🙂
Mada. Pasaulis. Fliašmobizmas (rinktis). Tuštybė. Rimtybė.
Sritys. Žinios. Siekiai. Pastangos. ambici-inici (merų paktas)
Kova. Planas. Planas.
(RENERGY projekto partnerių regionų ir diskutuojama).
PER SUNKI į BUS LENGVIAU, –
bet kokią temą, bet kokį reikalą išvilk iš demokratijos (ministerijos)
ir vilk diktatūron = Vadovas viską paveš;
taip ir būdavo (buvo) sukuriama terpė fašizmui. Siekiant “d/a/u’rniuos plėtros”…
projekto tikslas – kurti strategijas, kurios skatintų…plėtrą…vartojimą (9-ta eil. nuo galo).
Ar bent pinktintumėmės? Ne. Tik, užjausti save galim, kad ir Sąjūdžio valia, “žaliu”
geranoriškumo siekiu nusirentame iki tokio snobiško zombizmo.
Kas yra DARNA,
ir kodėl.
Į kaimą – prie žemės, į namus grįžti metas!!!
Nekomentuosiu da/urnios Kauno miesto savivaldybės, rinkėjų valia nuo Tarybos patapusios
(veiklos ir veiksmų). Tik užjausiu kauniečius. Užjausiu po pokalbio su buv. LEI direktoriumi
p. Vilemu, AMB 80-mečio sueigoje; (AŠ JOKIŲ GALIŲ KĄ NORS TINKAMO IR PAŽANGAUS
LIETUVOJE ĮDIEGTI N E T U R Ė J A U) ir tai žodžiai, – atsiprašymas ir teisinimasis po to, kai
Sąjūdžio prašymu prieš 10-metį LEI buvo verčiamas, įtikinėjamas, net maldaujamas pa-spar-
tinti vandenilinių jėgainių projektavimo-tyrimo ir pritaikymo rinkai barų veiklą (C2 taršai mažint).
Gal būsim suklydę: šįsyk. Galbūt šis fliašmobistinio viešųjų ryšių ambici-inici padažuose
besimurkdantis “gyvasis” siekis bus ir GYVŲJŲ, t.y. gyvybingai-gyvybiškai gebančių
IR ĮGYVENDINTI siekis. Sieks ar?
– Ar bus vėl tik “projekcinis” AMBICI-INICI 🙂
Tuščias???
Lai rengėjai, o gal net jų “stogintojai” šeimininkai atsako.