Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje įrengtas naujas amžinosios ugnies aukuras. Senasis, iš masyvaus granito luito pagamintas aukuras tarnavo 22 metus.
Darbus bendrovė „Lietuvos dujos“ atliko savo lėšomis. Šiemet ši bendrovė mini Kauno dujofikavimo 50-metį. „Lietuvos dujos“ visus šiuos metus prižiūrėjo aukuro dujotiekį ir nemokamai tiekė aukuro liepsnai reikalingas dujas.
„Amžinosios ugnies aukuras keičiamas dėl avarinės būklės. Senojo aukuro viršus nuo karščio buvo suskilinėjęs, todėl nuspręsta nelaukti gresiančios nelaimės. Taip pat buvo sutvarkytas rūdyti pradėjęs dujų vamzdis, pasenusio senojo degiklio vietoje sumontuotas naujas“, – pasakojo Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys.
Naujajame aukure sumontuotas naujas, kur kas modernesnis dujų degiklis. Tikimasi, jog ugnį bus sudėtingiau užgesinti chuliganams, be to, dujos degs kur kas efektyviau. Naujasis aukuras – tiksli senojo kopija, jis pagamintas iš masyvaus granito luito.
Amžinosios ugnies aukuras prie paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę buvo pastatytas 1923-iųjų metų lapkričio 23-iąją dieną. Tuo metu ugnis buvo uždegama tik iškilmių bei švenčių proga.
LIETUVOS KRIKŠTO METAI – 1253,
VAGIAMA LIETUVOS ISTORIJA:
Romos popiežius, Klemensas IV, vienoje savo bulių 1268 metais karalių Mindaugą, žuvusį 1263 metais, pavadino „šviesios atminties valdovu“. Tai yra reikšmingas faktas, įrodantis, kad amžinų Lietuvos priešų klastinga versija apie karaliaus Mindaugo apostazę (atsimetimas nuo krikščionybės) 1261 metais yra pikti, klastingi pramanai. Įpiršta lietuviams niekšinga versija apie Lietuvos krikštą Lenkijos karaliaus Jogailos valdymo laikotarpiu yra akivaizdus noras pažeminti lietuvius. Lietuvius, karalių tautą, niekšai vadina pagonimis, laukiniais. Prie šių piktų pramanų prisideda ir tragiškas lietuvių istorikų naivumas, neveiksnumas. Karaliaus Mindaugo pašventintas karūnavimas 1253 yra Lietuvos valstybės krikšto metai. Tokia yra Europos tradicija. Akivaizdu, oficialiai įmontuotas „istorijon“ lenkų karaliaus Jogailos „atliktas“ Lietuvos krikštas yra menkavertis politinis anekdotas, nes faktas klastingai vėlavo 137 metus, kas leido Lietuvoje dominuoti lenkiškoms bažnytinėms struktūroms.
Lietuvos krikšto data yra karaliaus Mindaugo pašventinto karūnavimo 1253 metais data. Lietuvos valdžios vyrai valstybės dienos proga galėtų Lietuvos krikšto datą įtvirtinti atitinkamu įstatymu. Ar dar ilgai teks laukti? Lietuvos istorijos vagystės vyksta lietuvių tautinio abejingumo aplinkoje, nes save gerbianti tauta neturėtų leisti save taip ilgai ir atkakliai mulkinti.
Arvydas Damijonaitis