„Iš istorijos žinome, kad kova ne visada laimima, nors ir kovojama už teisų reikalą. Taip šį kartą atsitiko ir su ginkluotaja Lietuvos partizanų jėga. Tauriausieji Lietuvos sūnūs ir dukros žuvo vienas po kito kovodami su nepalyginamai gausesniu priešu, bet jam nepasidavė. <…> Mes tiek metų laikėmės kovoje tik jos sveikojo kamieno dvasiškai ir medžiagiškai remiami. Mes gyvenome ir kovojome vadovaudamiesi visos tautos kilniais idealais. Tie idealai nežuvo ir tautoje tebėra gyvi.“ – prieš daugiau kaip penkiasdešimt metų savo atsiminimuose rašė Lietuvos partizanų vadas, Lietuvos laisvės Kovos sąjūdžio (LLKS) gynybos pajėgų vadas, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras, Vyčio kryžiaus II ir I laipsnių ordinų kavalierius generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
Praėjusį penktadienį, spalio 12 d. Kaune vykęs iškilmingas Lietuvos partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago ir jo žmonos, partizanės, Vyčio kryžiaus kavalierės Birutės Mažeikaitės-Ramanauskienės arešto 56-ųjų bei partizanų vado sušaudymo 55-ųjų metinių minėjimas tarytum patvirtino partizanų vado žodžius, jog tautos laisvės, tiesos, pasiaukojimo idealai nėra pamiršti…
Šia proga partizanų suėmimo vietoje, Kaune, Žaliakalnyje, prie Kampo ir Kalniečių gatvių sankryžos esančiame skverelyje buvo atidengtas ir pašventintas paminklas (autorius – skulptorius Stasys Žirgulis), šv. Archangelo Mykolo Įgulos bažnyčioje aukotos šv. Mišios, vėliau Kauno karininkų ramovėje vyko minėjimo renginys.
Pagerbti Lietuvos partizanų atminimo į minėjimo renginius atvyko Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, kariuomenės atstovai, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos ateitininkai, Generolo P. Plechavičiaus jaunojo kario mokyklos, Kauno Antano Smetonos gimnazijos, Kauno „Vyturio“ katalikiškos mokyklos mokytojai ir moksleiviai, atsikūrusio Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio nariai, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos nariai, buvę partizanai, politiniai kaliniai, tremtiniai, miestiečiai ir laikinosios sostinės svečiai.
Atidengimo ceremonijoje dalyvavusi Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ragino jaunąją kartą domėtis mūsų tautos istorija ir paklausti savęs ar tautai lemtingomis akimirkomis išdrįstume paaukoti asmeninę gerovę arba net gyvybę ir pasirinkti kovos už laisvę kelią. „Minėdami Lietuvos partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago ir jo žmonos, partizanės Birutės Mažeikaitės arešto 56-ąsias bei partizanų vado sušaudymo 55-ąsias metines dar kartą apmąstykime laisvės prasmę ir nepriklausomybės esmę, prisiminkime didžiuosius mūsų tautos vyrus, kovojusius sunkiais laikais dėl Lietuvos laisvės ir savo krauju tą laisvę atpirkusius“, – kvietė ministrė.
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas kalbėdamas renginyje pabrėžė, kad antrosios rusų okupacijos pradžioje visos okupanto jėgos buvo sutelktos palaužti lietuvių tautą dvasiškai, bet dėl tokių šviesių asmenybių kaip Adolfas Ramanauskas-Vanagas, šis siekis buvo sunkiai įgyvendinamas. A. Kupčinskas sakė: „Tautos kova dėl laisvės yra amžina vertybė ir ji buvo pagrindinė A.Ramanausko-Vanago ir jo žmonos Birutės gyvenime. Prisimindami partizanų auką, nepamirškime, kokia brangi mums – lietuviams – yra laisvės kaina.“
Minėjime kalbėjusi Seimo narė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė padėkojo visiems, kurie dirbo, kad būtų pastatytas paminklas. Parlamentarė sakė: „Tėvelių suėmimą prisimenu kaip juodžiausią savo gyvenimo etapą. Visada žinojau, kad jų svajonė – matyti Lietuvą laisvą. Nors ir labai skaudi netektis prarasti tėvus, tačiau žinau, kad jų auka prisidėjo prie laisvės atgavimo, tegul ir po šitiek daug metų. Atminimo žymuo apie tai primins visiems.“
Renginio dalyvius sveikino Kariuomenės vadas gen. ltn. Arvydas Pocius, paminklo autorius Stasys Žirgulis, atsikūrusio Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio atstovas Vytautas Balsys.
Paminklą „Lietuvos partizanui – generolui Adolfui Ramanauskui-Vanagui atminti“ atidengė Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Arvydas Pocius, Kauno miesto savivaldybės meras Andrius Kupčinskas ir Seimo narė, šioje vietoje areštuotų partizanų dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Paminklą pašventino Kauno miesto dekanas, Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius.
Pasibaigus šventinimo ceremonijai, prie paminklo buvo pasodinti šeši ąžuoliukai. Renginio metu Garbės sargyboje budėjo Generolo P.Plechavičiaus jaunojo kario mokyklos mokiniai. Meninę programą atliko Kauno Antano Smetonos gimnazijos ir Kauno „Vyturio“ katalikiškos mokyklos moksleiviai.
Antroji minėjimo dalis vyko Kauno šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Čia šv. Mišias už Lietuvos partizanus A. Ramanauską-Vanagą ir partizanę, jo žmoną B. Mažeikaitę-Ramanauskienę aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, bažnyčios rektorius, Karo ir policijos kapelionas kunigas Tomas Karklys, kun. relig. šviet. mgr., teol. lic. Artūras Kazlauskas.
Pasibaigus šv. Mišioms, bažnyčios skliautus užliejo vargoninkės, muzikologės, Jungtinių Tautų organizacijos asociacijos Lietuvoje direktorės Jūratės Landsbergytės atliekamų klasikinės muzikos kūrinių garsai.
Trečioji minėjimo dalis vyko Kauno karininkų ramovėje. Minėjimo metu buvo priminti svarbiausi A. Ramanausko-Vanago ir B. Mažeikaitės-Ramanauskienės gyvenimo ir kovos už Lietuvos laisvę faktai. Archyviniai dokumentai liudija, kad Ramanauskų šeimos paieškai ir likvidavimui KGB skyrė ypač daug dėmesio, nuolat veikė iš kvalifikuočiausių KGB darbuotojų sudaryta operatyvinė grupė, paieškoms vadovavo Rainių budelis, KGB 4-osios valdybos vadovas Petras Raslanas ir tos pačios valdybos antrojo skyriaus vadovas Nachmanas Dušanskis.
1956 m. spalį Adolfą ir Birutę Ramanauskus išdavė KGB agentas Antanas Urbonas, slapyvardžiu „Žinomas“. Po išdavystės KGB ,,visiškai slaptai“ buvo sudarytas smulkus planas, kaip suimti Ramanauskus, 1956 m. spalio 11 dieną patvirtintas KGB prie LTSR ministrų tarybos pirmininko pavaduotojo Martavičiaus. Jame rašoma: ,,Dirbantis Ramanausko paieškoje KGB 2 skyriaus 4 valdybos agentas ,,Žinomas“ 1956 m. spalio 11 dienos neeiliniame susitikime pranešė, kad pas jį į Kauną dviračiais atvyko Ramanauskas ir Mažeikaitė. (…) Pats išeiti susitikti agentas negalėjo. Agentas nesutiko, kad Ramanauskas ir Mažeikaitė būtų suimti jo bute, nes bijojo išsišifruoti prieš kaimynus. Agento namelis ir gyv. ploto išdėstymas buvo iš anksto išstudijuota.
Ramanausko ir Mažeikaitės suėmimui būtina:
1. ,,Žinomo“ namelis turi būti stebimas iš išorės pagal pridėtą planą. Žvalgus aprūpinti racijomis ir Ramanausko bei Mažeikaitės aprašymais.
2. Organizuoti 2 suėmimo grupes. Viena 6 žmonių grupė, vadovaujama mjr. Abukausko, mašinoje GAZ-69 laukia Kampo gatvėje, maždaug už 200 m nuo agento namo. Antra 6 žmonių grupė, vadovaujama mjr. Dušanskio, mašinoje GAZ-151 laukia Algirdo gatvėje, 300 m nuo agento namo.
3. Organizuoti sutartą radijo ryšį tarp suėmimo grupių ir žvalgų grupės, stebinčios ,,Žinomo“ namą. Priedas – sutartų signalų sąrašas.
4. Jei Ramanauskas ir Mažeikaitė išeis iš namo kartu ir eis Kalniečių gatve, pirma grupė, gavusi žvalgų signalą, seka juos ir suima Ramanauską. Antra grupė juos dengia ir suima Mažeikaitę.
5. Jei Ramanauskas ir Mažeikaitė išeis kiekvienas atskirai, pirma suėmimo grupė seks Ramanauską, antra Mažeikaitę.
6. Jei Ramanauskas ir Mažeikaitė eis Kampo ar Algirdo gatve – operatyvinės grupės suima juos savarankiškai.
7. Stebėti Kalniečių g., kuria, išėję iš agento namo, Ramanauskas ir Mažeikaitė gali eiti Neries link. Atsakingas mjr. Putveinas.
8. Organizuoti Kauno UKGB pajėgomis slaptą operatyvinį stebėjimą.<…>
Stebėtojai, pagal požymius atpažinę Ramanauską ir Mažeikaitę, tuoj pat juos sulaiko. Atsakingas papulkininkis Raslanas.
9. Operatyvininkus perspėti, kad suimant Ramanauskas gali pasipriešinti. Todėl pastebėjus jį, nešauti, o tiesiog pulti ant jo, surišti ir mašina pristatyti į Kauno UKGB.
Suimant Ramanauską pagal plano 2 paragrafą – operatyvinės grupės veikia greitai ir energingai. Prisiartinus mašinai prie Ramanausko, iš jos nelauktai iššoka darbuotojai ir, neleidus Ramanauskui panaudoti ginklo, jį sulaiko ir pristato į KGB.
10. Operbūriai ir žvalgai, kurie bus Ramanausko sulaikymo vietoje, bet tiesiogiai operacijoje nedalyvaus, tarp žmonių paskleidžia gandą, kad sulaikyti vagys.
11. Priklausomai nuo Ramanausko ir Mažeikaitės sulaikymo aplinkybių parengti „Žinomo“ užšifravimą.
Operatyvinių darbuotojų, vykdysiančių operatyvinį planą, instruktažą praveda KGB pirmininko pavaduotojas Martavičius ir Sinycin.
1956 m. spalio 11 d. KGB 4 valdybos 2 skyriaus viršininko pavaduotojas Dušanskis
Sutinku: KGB 4 valdybos viršininkas Abukauskas“
(Šaltinis: LYA. F.K-1. A.3. B. 6656. T. 6. L. 336-339)
Operacija įgyvendinta 1956 m. spalio 12 d. Po arešto partizanai iš karto išvežti į Vilniaus KGB kameras. Partizanų vadas po pirmųjų kelių sadistiško tardymo valandų mirtinos būklės buvo nugabentas į kalėjimo ligoninę, apgydytas ir dar beveik metus fiziškai bei moraliai kankintas.
1957 lapkričio 29 d. A. Ramanauskas sušaudytas Vilniuje. Palaikų paslėpimo vieta nežinoma. A. Ramanausko-Vanago žmona Birutė po žiauriausių kankinimų politinės kalinės golgotas ėjo lageriuose atšiaurioje Kemerovo srityje.
Apie šiuos istorinius įvykius ir partizanų atminimo svarbą šių dienų Lietuvai renginyje kalbėjo Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro viršininkas, buvęs Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos 1-osios rinktinės vadas plk. Valdas Kiveris, Kauno miesto savivaldybės Pavadinimų sumanymų ir atminimo įamžinimo komisijos pirmininkas Gediminas Budnikas, Seimo narė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Ištraukas iš Adolfo Ramanausko-Vanago prisiminimų skaitė ir partizanų dainas atliko folkloro ansamblis „Kupolė“ (vadovas doc. Antanas Bernatonis).
