Koks yra Lietuvos gyventojų požiūris į gripą ir užkrečiamųjų ligų profilaktiką? Kas formuoja jų nuomonę apie skiepus? Kodėl žmonės nesusimąsto apie gripo komplikacijas? Šiomis aktualiomis temomis diskutavo medikai ir mokslininkai III-ajame nacionaliname gripo forume, kurį kasmet organizuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Forume tradiciškai apžvelgta praėjusio sezono gripo situacija Lietuvoje, pateiktos rekomendacijos artėjančiam sezonui.
Išskirtinė gripo forumo istorija – pacientės Irmos Juodienės patirtis. Moteriai gripo komplikacijos sukėlė inkstų nepakankamumą, nuo kurio išgelbėjo tik transplantacija. „Gripas – klastingas susirgimas, kuris gali smogti greitai ir netikėtai“, – sakė I. Juodienė. Ji atkreipė dėmesį, kad daugelis žmonių iki šiol neįvertina ligos pavojų ir gripą tapatina su paprastu peršalimu. – „Mano nuomone, reikia aktyviai šviesti žmones ir ypač moksleivius, nes mokyklų bendruomenėse, tarp moksleivių tėvų vyrauja ypač skeptiškas požiūris į skiepus – į gripą žvelgiama pro pirštus“.
„Gripo problema yra labai aktuali. Visi žinome, kad gripas sukelia labai daug komplikacijų, neretai mirštama nuo jų“, – sakė LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. Pasak jo, turime stengtis padidinti skiepijimosi nuo gripo apimtis šalyje.
Anot Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus prof. dr. Sauliaus Čaplinsko, ruduo – pats laikas priminti apie gripo pavojų. „Po atostogų, visiems sugrįžus į kolektyvus, ima plisti virusai, sukeliantys kvėpavimo takų infekcijas. Dažniausiai gripu suserga vaikai ir nuo gripo nepasiskiepiję senjorai“, – teigė prof. dr. S. Čaplinskas.
Pasak prof. S. Čaplinsko, 2010–2011 m. iš 22 nuo gripo mirusių vyresnio amžiaus asmenų, 21 nebuvo pasiskiepijęs nuo gripo. Nors tai galėjo padaryti nemokamai ir būtų išvengta mirčių. Kasmet Valstybinė ligonių kasa nuperka apie 100 tūkst. gripo vakcinos dozių, skirtų rizikos grupių asmenims. „Ne visi vyresnio amžiaus žmonės žino, kad vyresni nei 65 metų asmenys priklauso rizikos grupei ir savo gydymo įstaigoje nuo gripo gali paskiepyti nemokamai“, – aiškino prof. dr. S. Čaplinskas.
Lietuvoje kasmet gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis suserga apie 400 tūkst. gyventojų, o skiepijimosi nuo gripo vidurkis yra vienas žemiausių Europoje. Jei ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse pasiskiepijusių nuo gripo gyventojų skaičius siekia 70–75 proc., Lietuvoje jis sudaro – 7 procentus.
Pasak naujausios Lietuvos gyventojų apklausos apie jų požiūrį į vakcinaciją nuo gripo ir kitų užkrečiamųjų ligų, kas antras (54 proc.) gyventojas pritaria skiepams nuo užkrečiamųjų ligų. Pagrindiniai skiepijimosi motyvai: tikėjimas, kad vakcina gali apsaugoti (52%), šeimos gydytojų rekomendacijos (39%), galimybė skiepytis darbdavio lėšomis (16%).
Apklausos duomenimis, tik 24 proc. gyventojų atsakė, kad yra skiepijęsi nuo gripo, likusieji – ne. Tarp pasiskiepijusių daugiau moterys, miestų gyventojos. Paklausus gyventojų, ar ketina skiepytis nuo sezoninio gripo, 64 proc. atsakė neigiamai, 22 proc. – teigiamai. Paklausus gyventojų, kodėl neketina skiepytis nuo gripo, pusė jų atsakė netikintys, kad skiepai gali apsaugoti nuo gripo. Ateityje daugiau ketina skiepytis jaunimas.
Apie gripą
2011–2012 m. gripo sezonas buvo neįprastas palyginti su ankstesniais gripo sezonais: prasidėjo vėlai, neturėjo aiškios geografinės padėties ir pasižymėjo skirtingu sergamumo lygiu visose Europos šalyse. Pernai Lietuvoje vyravo A (H3N2) gripo virusas. Praėjusį gripo sezoną Lietuvoje pavyko išvengti mirčių dėl gripo sukeltų komplikacijų.
Šių metų rugsėjo viduryje Lietuvoje jau užregistruota dvigubai daugiau gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų nei rugsėjo pradžioje. Tokia pat situacija stebima ir Europoje.
2012–2013 m. gripo sezoną Lietuvoje cirkuliuos nauji gripo virusai: A(H3N2) – Victoria kilmės, kuris identifikuotas 2011 m. ir B virusas Wisconsin kilmės, nustatytas 2010 m., bei pernai Lietuvoje cirkuliavęs A(H1N1) gripo virusas (vadinamasis kiaulių gripo virusas, jau tapęs sezoniniu ir gavęs Kalifornijos pavadinimą).
Šie sezoniniai A ir B tipo virusai nėra visiškai nauji – jie kažkada jau yra cirkuliavę tiek Pietų, tiek Šiaurės pusrutulyje, todėl ir sukelia tik sezoninį sergamumą – žmonės su jais jau yra susidūrę.
2012–2013 m. gripo sezonui rizikos grupių skiepijimui valstybės lėšomis yra nupirktos 97 177 vakcinos. Gripo vakcinos gydymo įstaigoms bus išvežiotos iki spalio vidurio.
Kaip skirstomi gripo virusai
Gripo virusai skirstomi į tris tipus – A, B bei C. Greičiausiai plinta ir rimčiausių komplikacijų sukelia A tipo viruso atmainos. C tipo gripo viruso sukelti simptomai lengviausi. Gripo virusams vardai suteikiami pagal įvairius kriterijus – vietovę, kurioje virusas pirmą kartą aptiktas, metus ir t. t.
