Vienintelė iki šių dienų viduramžių Livonijos ordino pilis Kuržemėje pagaliau atvėrė duris lankytojams. Muziejuje išdėstyta ekspozicija laikoma pačia moderniausia Baltijos šalyse.
Buvusi Kuržemės regiono didikų pilis XIX amžiuje buvo paversta kalėjimu, vėliau – mokykla, o dabar tai – krašto muziejus. Po dviejų dešimtmečių trukusio rekonstravimo pilyje įrengta skaitmeninė ekspozicija, pasak muziejaus darbuotojų – moderniausia tokia Baltijos šalyse, praneša LRT Televizijos naujienų tarnyba.
„Liesdamas skaitmeninį ekraną lankytojas taps pilies istorijos herojumi, persikels į tuos laikus, bus aktyvus žiūrovas ir, manau, jam nebus nuobodu“, – sako muziejaus vadovas Armadsas Vijupsas.
„Muziejaus ekspozicijoje yra labai retas ir vertingas eksponatas – hercogo antspaudas, kasinėjant rastos koklių šukės, iš pirmo žvilgsnio gal nereikšmingos, tačiau pagal jas atkurta autentiška koklių krosnis“, – pasakoja muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Ingrida Strumfa.
Ventspilio ordino pilies seniausia dalis yra XIII a. pabaigoje pastatytas ir iš pradžių atskirai stovėjęs bokštas. XIV a. pamažu pastatytas reguliaraus plano vienuolynas su vidiniu kiemu. Viena iš pirmųjų jo dalių – pilies kapela. Tai yra vienintelė Latvijoje kapela, turinti iškeltą altorių. Iki XVI a. prie pilies būta priešpilio su mūriniais ir mediniais pastatais. XV a. pab. – XVI a. pr. buvo paaukštintas pilies bokštas, pirmo ir antro aukštų patalpose įrengta skliautinė perdanga, didesnių patalpų ir kapelos sienos bei lubos buvo išdekoruotos. 1659 m. pilį smarkiai nuniokojo švedų kariuomenė, tačiau netrukus ji buvo suremontuota, mūrinė perdanga iš dalies pakeista medinių sijų perdanga. XVII a. pab. – XVIII a. pr. buvo naudojamos tik kelios pilies patalpos. XVIII a. pilies kapeloje buvo miesto bažnyčia. 1827 m. pilis perstatyta – nuo tada ji buvo ampyro stiliaus, o patalpos pritaikytos valstybinės valdybos įstaigų, vėliau – apskrities kalėjimo reikmėms. 1867 m. ant pilies bokšto pastatytas aukštas medinių konstrukcijų bokštas, kur įsikūrė locmanų stebėjimo postai. Ši bokšto viršūnė išliko iki 1897 m. Kalėjimo reikmėms XIX a. viduryje prie pilies buvo pastatyti du pastatai, kur įrengtos kameros, kalėjimo virtuvė ir aptarnaujančio personalo butai. 1872 m. vidiniame pilies kieme pastatyta mūrinė galerija.
Žodžiu, istoriniu požiūriu – okupacinio mėšlo krūva. Minkštam proteliui reguliuoti prokrikščioniška kančios, mirties estetika. Panašu, kad latviai atsinaujino sau kartuves.
Esat fanatikas, jei jau muziejų bijot pradedat… O fanatizmas prie gero niekad nepriveda.
Pradedu nujausti, kad ir į prookupacinę božnycę sekmadieniais irgi vaikštai kaip į “muziejų”.
Na, ir kokių prookupacinių exponatų yra ten ?
Kryžiuočiai, kalavijuočiai isikūrdavo senuose pagoniškuose įtvirtinimuose, nes atėjūnų tikslas įtvirtinti pavaldumą savo krikščioniškiems tikslams su vietinės traukos dėsniais kaip ir komunistų okupantai su savo internacionalu. Šita Venspilio pilis tai pagonybės šaknys, o ne krikščionybės evangelija, kuri plėtėsi ant pagonybės pamatų. Šudrų (krikščionių) tikėjimas plėtėsi naikinant ir persekiojant pagonis, kurių buvo aukštas dvasinis išprusimas. Todėl pagonybės tikėjimas buvo vientisas, su kilniais siekiais ir čia nukripimai buvo neįmanomi, kaip klebonų ištvirkavimas lyvis
Senai atidarytas tas muziejus, prieš tris metus jau buvau toj „moderniausioje Baltijos šalyse“
Geras muziejus, be reikalo nesąmones pezat. Pats kadaise domėjausi senuoju tikėjimu, bet tokios fanatiškos davatkos kaip gerb. Vilmantas ir atstūmė nuo jo. Ką padarysi, kiekvienam tikėjime savu davatkėlių yra 🙂