Vasarą nerekomenduojamos kai kurios gydomosios ir kosmetinės procedūros, dėl ultravioletinių spindulių poveikio nesaugus sveikatai gali tapti ir kai kurių vaistų vartojimas.
Saulės spinduliai būtini kiekvienam sveikam žmogui gyvuoti: jie padeda organizmui pasisavinti vitaminus D, E ir C, riebalus, baltymus, mikroelementus, skatina endorfinų – „laimės“ hormonų – gamybą. Tačiau dėl besaikio buvimo saulėje oda gali nudegti, ištikti šilumos ar saulės smūgis. Ultravioletiniai spinduliai gali sukelti kataraktą ir kitas akių ligas, priešlaikinį odos senėjimą ir odos vėžį.
Šviesos toksinai
Labai šviesią odą turinčiam žmogui, kad įdegis taptų pastebimas, saulėje reikėtų prabūti ne trumpiau kaip valandą. Tačiau vartojant kai kuriuos vaistus šis efektas atsiranda daug greičiau – ne tik įdegti, bet ir apdegti kai kuriais atvejais galima jau per 20–30 minučių. „Jei nusprendėte atostogauti pietuose ar tiesiog mėgstate saulėtą dieną vaikštinėti po miestą, atidžiai išnagrinėkite informaciją apie vartojamus vaistus, nes yra tokių, kurie visiškai nedera su ultravioletinių spindulių poveikiu“, – patarė vaistininkė Lidija Snitkuvienė. Tokio padidėjusio jautrumo ultravioletiniams spinduliams priežastis – sudėtinga reakcija, vykstanti organizme vartojant medikamentus. Preparatuose esančios cheminės medžiagos paveikia odos ląsteles – jos tampa jautresnes saulės šviesai. Dėl to greičiau pažeidžiamas odos audinys – ji niežti, parausta, gali susiformuoti pūslės. Kita, ne tokia skausminga, bet taip pat labai nemaloni pasekmė – ant odos atsiradusios pigmentinės dėmės. Pasak vaistininkės, tokių reakcijų žmonės dažniausiai nesusieja su vartojamais vaistais ir mano, kad tiesiog persidegino. O iš tiesų, tai toksinio poveikio, kurį lėmė organizme „susiplakęs“ medikamentų ir ultravioletinių spindulių poveikio kokteilis, pasekmė.
Nepageidaujamas reakcijas gali sukelti:
- tetraciklinų ir chinolonų grupių antibiotikai;
- nuskausminamieji preparatai, kurių veikliosios medžiagos yra hoteminas, natrio naproksenas arba natrio diklofenakas (norėdami pasitikrinti, ar jų yra jūsų vartojamuose vaistuose, perskaitykite vaisto informacinį lapelį);
- skysčius iš organizmo šalinantys preparatai, kurių pagrindą sudaro furozemidas ir hidrochlortoiazidas;
- vaistai, skirti širdies ritmo sutrikimams gydyti, kurių veiklioji medžiaga – amiodaronas arba dizopiramidas;
- daugelis antidepresantų, ypač tie, į kurių sudėtį įeina paprastosios jonažolės ekstraktas.
„Jei vartojate tokius vaistus, poilsio pliaže teks atsisakyti, – perspėjo L.Snitkuvienė. – Kuo daugiau pridenkite kūną drabužiais ir būtinai, net jei į lauką išeinate tik trumpam, naudokite priemones, saugančias odą nuo ultravioletinių spindulių poveikio, – apsauga turėtų būti ne mažesnė, kaip 40 SPF (angl. Sun protection factor ). Ir nerizikuokite, nes problemų kyla visiems, minėtus preparatus žmonėms vartojantiems, išimčių – nėra.“
Alergija saulei
Deginimasis, vartojant vaistus, gali sukelti ir fotoalergiją – alerginę reakciją į saulės spindulius. Tokiu atveju, organizmo ląstelėse susikaupusioje medžiagoje dėl ultravioletinių spindulių poveikio atsiranda komponentai, kurie neigiamai veikia imunitetą provokuodami alerginę reakciją. Ji nėra panaši į apdegimą nuo saulės, tačiau oda vis tiek gali niežėti ir pasidengti pūslelėmis. Be to, gali prasidėti sloga, ašaroti akys.
Alerginė reakcija ne tokia dažna kaip toksinė ir nuo jos kenčia ne visi, vartojantys vaistus, o tik kai kurie „nelaimėliai“. Pasideginus reakcija nebūtinai turi pasireikšti tuoj pat, gali praeiti ir kelios dienos ar net savaitės. Fotoalergiją išprovokuoja: sulfanilamidų grupės preparatai; hormoniniai oraliniai kontraceptikai; deguto turintys tepalai; bergamočių, levandų, eukaliptų aliejai. „Vartojant tokius preparatus degintis nedraudžiama, tačiau būtina naudoti stipresnes, nei įprastai, apsaugines priemones nuo saulės. Jei reakcija pasireiškė, reikėtų arba atsisakyti saulės vonių, arba nebenaudoti ją provokuojančių preparatų ir būtinai kreiptis į dermatologą, kuris parinks teisingą gydymą“, – aiškino vaistininkė L.Snitkienė. O gyd. alergologė klinikinė imunologė Laura Malinauskienė patarė pasitepus bet kuriais vaistais bent valandą vengti saulės ir pridūrė, kad vasarą alergines ligas galima sėkmingai gydyti. Pasak jos, joks alerginių ligų gydymas su saule „nekonfliktuoja“. Klaidingai manoma, kad vasara – netinkamas laikas gydyti alergijas specifinės imunoterapijos metodu. „Imunoterapija – tai alergijos gydymo metodas, kai organizmas „pripratinamas“ prie tam tikro alergeno ir alerginiai požymiai išnyksta ar gerokai sumažėja. Jį ir vasarą tikrai galima saugiai ir efektyviai naudoti“, – užtikrino pašnekovė.
SVARBU
Toksines ir alergines reakcijas į ultravioletinius spindulius išprovokuoti gali ne tik vaistai, bet ir sudėtinės kvepalų, antibakterinio muilo, dezodorantų dalys. Todėl prieš einant į pliažą jų geriau nenaudoti. Kosmetologė Indrė Bulsienė patarė atkreipti dėmesį ir į kremo, kuriuo tepatės, sudėtį. Jei jame yra tokių šiaip reikalingų vitaminų A ir C, vasarą jis netiks. Vitaminas A padidina odos jautrumą ultravioletiniams spinduliams ir gali paskatinti alergiją. Vitaminas C blokuoja melanino gamybos procesus. Tad jo skaistinančios, balinančios savybės vasarą tik kenkia.
Prieš deginantis nereikėtų valgyti citrusinių vaisų ir patiekalų su šviežiomis petražolėmis ir salierais. Jų sultyse yra medžiagų, kurios gali sukelti saulės alergiją.
Dirbtinė saulė
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos specialistai primena, kad vasarą soliariumas gali pakenkti labiau nei žiemą, nes soliariume gaunama didžiulė mums, Šiaurės kraštų gyventojams, neįprasta ultravioletinių spindulių dozė. Tad jei išėjus iš soliariumo būnama saulėkaitoje, oda patiria dvigubą šoką, o jeigu žmogus dar būna išsitepęs įdegį skatinančiu kremu – net trigubą.
Venos palauks iki rudens
Vasara ne tinkamiausias laikas operuoti kojas dėl venų nepakankamumo ne todėl, kad tai draudžiama, o dėl to, kad vasarą operuotas pacientas gali patirti šiokių tokių papildomų nepatogumų. Pasak kraujagyslių chirurgo Eligijaus Aramino, po intervencinio įsikišimo mėnesį ar daugiau žmogui būtinai teks mūvėti ilgas, iki kirkšnies kompresines kojines. „Kita priežastis – vasarą visi nori mėgautis saulės voniomis, bet po tokių operacijų šito negalima daryti, ypač po skleroterapijos, – sakė medikas. – Taigi pliažinis sezonas bus sugadintas. Todėl, jei dar nėra pavojingų ligos komplikacijų, gydytis kojų venas geriau pradėti rudenį.“
Grožis nereikalauja aukų
„Vasarą nereikėtų daryti ir kai kurių kosmetinių procedūrų, – sakė kosmetologė Indrė Bulsienė. – Oda ir taip yra nuvarginta ultravioletinių spindulių, o tokios procedūros, kaip įvairūs mechaniniai odos šveitimai, odos balinimas suardo apsauginį odos sluoksnį, ja traumuoja.“ Vasarą draudžiama šalintis nepageidaujamus veido plaukelius intensyvia pulsine šviesa (fotoepiliacija), pavojingas yra ir veido valymas rūgštimis (ypač jei tai – glikolio rūgštis). Beje, fotoepiliacijos procedūros visai negalimos sergantiesiems ūmia odos infekcija, esant piktybiniams pakitimams, polinkiui susidaryti keloidiniams randams ir pan. Vasarą nepatartina lazeriu naikinti papilomas, apgamus. Pabuvus saulėje jų vietoje gali atsirasti pigmentinės dėmės. Kosmetologė patarė net po paprasčiausios kosmetinės ar grožio procedūros 3 dienas nesideginti ir nepiktnaudžiauti balinantį efektą turinčių augalų – petražolių, citrinos, braškių, agurkų – kaukėmis.
