Liepos 5 d. Panevėžio miesto savivaldybės taryba miesto garbės piliečio vardą suteikė Juozui Zikarui (1881–1944).
Tai pirmasis profesionalus lietuvių skulptorius, neatsiejamai susijęs su Panevėžiu. J.Zikaras gimė 1881 m. Panevėžio apskrityje, Paįstrio apylinkėse, Paliukų kaime. 1916 m. baigė Peterburgo dailės akademiją, 1919–1929 m. dirbo dailės mokytoju Panevėžio valstybinėje berniukų gimnazijoje ir gyveno Panevėžyje. 1929 m. pradėjo dėstytojauti Kauno meno mokykloje ir joje dirbo iki savo tragiškos mirties.
Gyvendamas Panevėžyje J. Zikaras sukūrė daugelį Nepriklausomos Lietuvos simboliais tapusių meno kūrinių: Laisvės statulą (jos kopija puošia pagrindinę Prezidentūros reprezentacinę salę), Knygnešio skulptūrą Kauno karo muziejaus sodelyje, Lietuvos Respublikos monetas, daugelio iškilių valstybės ir visuomenės veikėjų biustus ir bareljefus.
J. Zikaras yra XX a. pirmosios pusės Lietuvos meno klasikas, vienas iš tarpukario dailininkų kartos mokytojų ir ugdytojų. Jis sekė meno raidą, sugebėjo savo kūriniams suteikti ir modernistinę formą. Skulptorius emociškai taikliai atsiliepė į visuomenės gyvenimo aktualijas, jo kūriniai žadino ir žadina lietuvių pilietinius ir tautinius jausmus.
Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros pagrindinio altoriaus Kristaus Karaliaus skulptūra ir Atlantų skulptūros. Gyvendamas Panevėžyje J.Zikaras biustuose įamžino lietuvių nacionalinio atgimimo veikėjus J. Basanavičių ir V.Kudirką. Čia sukurti ir Vydūno, J.Šliūpo, vyskupo K.Paltaroko, Maironio, Jonušo Radvilos, bendradarbių mokytojų (M.Grigonio ir kt.) skulptūriniai portretai. Panevėžyje gimė kompozicijos „Bedarbis“, „Be vietos“, „Ant vieškelio“, „Prie valstybės lovio“, „Jūratė ir Kastytis“, „Sapnas“, „Lietuvaitė“, „Skausmas“, „Svajonė“, „Sūnus palaidūnas“, „Moderniška Madona“ ir kt.
Įsimintini skulptoriaus darbai: Mąstytojo, Motinos skulptūros, šv. Petro ir Povilo skulptūros Paįstrio bažnyčioje, Laisvės paminklo Panevėžio mieste projektas, M. K. Čiurlionio antkapinis paminklas (Vilniaus Rasų kapinėse), S. Daukanto paminklinis biustas, A. Smetonos ir daugelio kitų žymių žmonių bareljefai, Vytauto Didžiojo, vyskupo M. Giedraičio, J. Tumo-Vaižganto atminimo medaliai, Lietuvos nepriklausomybės jubiliejinis medalis.
J. Zikaras – septintasis Panevėžio garbės pilietis. 1980 m. šis vardas suteiktas režisieriui Juozui Miltiniui, 1999 m. – J.Miltinio dramos teatro aktoriams Donatui Banioniui ir Vaclovui Blėdžiui, dailininkui Kaziui Naruševičiui, 2001 m. – monsinjorui Jonui Juodeliui, 2011 – rašytojai Gabrielei Petkevičaitei-Bitei.
Ne mirusiems reikia teikti miestų garbės piliečių vardus…Tai yra nonsensas. Gerbkime gyvus savų miestų kultūros, meno veikėjus, miesto mecenatus ir pan. Vilniaus savivaldybei tuomet reikėtų garbės piliečio vardą suteikti kunigaikščiui Gediminui, o Kaunui -kunigaikščio Vaidoto… Mirusiems yra pakankamai būdų įamžinimui – atminimo lentos, paminklai, gatvių pavadinimai ir kt.
Labai domiuosi Juozo Zikaro “Laisve“.Tai geriausias paminklas laisvei. Kaip buvo sukurtas, kaip pateko į Kauną.Ar neliko to meto laikraščių kai paminklas buvo atvertas Kaune. Kokie ir kieno buvo pasisakymai.Čia susiję su niekaip neįvykstančiu konkursu paminklui Vilniuje. Prašyčiau atsakyti.Dėkoju.
dr Ričardas Kalytis, Žemaitės laureatas