Birželio pabaigoje numatoma baigti Kvapų tyrimo laboratorijos pastato statybą. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSLP), įgyvendinančios šį investicinį projektą direktorius Romualdas Brusokas tikisi, kad jau šį rudenį, įsigijus visą reikalingą aparatūrą, bus pradėti pirmieji kvapų tyrimai.
Sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis pabrėžia, kad kvapų koncentracijos tyrimas yra aktuali ir opi problema, tačiau Lietuvoje tokios laboratorijos nebuvo, tekdavo naudotis Latvijos tyrėjų paslaugomis. Anot viceministro, ne paslaptis, kad vykdant ūkinę komercinę veiklą daugėja ir taršos šaltinių, tokių kaip sąvartynai, gyvulininkystės kompleksai, valymo įrengimai, dumblo aikštelės, pramonės įmonės ir pan.
„Ministerija, kontroliuojančios institucijos gauna nemažai žmonių skundų dėl įvairių objektų, skleidžiamų kvapų. Visuomenė privalo operatyviai gauti objektyvią informaciją apie tokių kvapų sudėtį, jų keliamą arba nekeliamą pavojų sveikatai. Tyrimo išvados taip pat labai reikalingos kontroliuojančioms institucijoms, kurios galėtų greitai imtis reikiamų priemonių drausminant teršėjus“, – sako A. Klišonis. Naujojoje laboratorijoje kvapo koncentracijos tyrimai bus atliekami dinaminės olfaktometrijos metodu. Toks metodas taikomas daugelyje Europos Sąjungos šalių.
Pabaigus pirmąjį Kvapų tyrimo laboratorijos projekto įgyvendinimo etapą – pastato statybą (Žolyno g. 34, Vilnius), pasak NVSLP direktoriaus R. Brusoko, laukia kiti svarbūs darbai.
„Turėsime įsigyti techninius reikalavimus atitinkančią tyrimo laboratorijos įrangą, atrinkti, paruošti ir apmokyti šios srities ekspertus, supažindinti juos su kitų šalių kvapų tyrimų patirtimi, tobulinti specialistų profesinę kvalifikaciją“, – sako R. Brusokas.
Kvapų tyrimo laboratorijos įgyvendinimo projektui iš valstybės investicijų programos skirta 2 mln.117 tūkstančių litų.
Kvapas – tai medžiagos ypatybė paveikti uoslę. Tam tikri kvapai, didelė jų koncentracija neigiamai veikia žmonių sveikatą, didina sergamumą ir mirtingumą nuo neinfekcinių ligų, trumpina vidutinę gyvenimo trukmę, blogina gyvenimo kokybę bei socialinę aplinką. Kvapų atsiradimo priežastimi daugeliu atvejų yra nepakankamai pažangių technologijų taikymas ūkinėje veikloje, oro valymo įrenginių nenaudojimas, netinkamas statinių inžinerinių sistemų įrengimas, statinių naudojimas ne pagal paskirtį.
