Praėjusį savaitgalį įvykusioje pilietinio judėjimo „Pro Patria“ organizuotoje sueigoje buvo inicijuota Lietuvos savigynos lyga. Tai dar viena įdomi pilietinė iniciatyva, kuri turėtų paįvairinti mūsų visuomenės gyvenimo peizažą.
Taip pat išgirdome apie kitą iniciatyvą – judėjimas „Už teisingumą“ piliečiams siūlo patiems sudaryti savo „Lietuvos sąrašą“, kurio atstovai rudenį kandidatuotų į parlamentą. Kai pati visuomenė deleguoja žmones į rinkimų kovą, o ne iš partinių prezidiumų nuleidžiami sąrašai į „plebo“ žemumas, tai vertėtų laikyti tiesioginės demokratijos apraiška.
Pagaliau, didžiuosiuose krašto miestuose vis nerimsta Klonio gatvės aktyvistų protestai, per kuriuos reikalaujama tiesos apie įvykius Garliavoje, reikalaujama įvertinti atsakingų institucijų darbą, nešališkai ištirti Kauno pedofilijos bylą. Nuvilti ir susirūpinę žmonės visais teisėtais būdais reiškia savo požiūrį į teisinę ir politinę šalies valdžią.
Tokios iniciatyvos yra sveikstančios, laisvėjančios ir sąmoningesnės visuomenės apraiškos. Jos reiškia, kad žmonės patys nori ką nors veiksminga nuveikti dėl šios šalies, jos dabarties ir ateities.
Atrodytų, kad Lietuvos politinis, teisinis ir intelektualinis elitas turėtų džiaugsmingai pasitikti savo piliečių entuziazmą. Juk žmonės nori būti šeimininkais savo valstybėje, nes jiems rūpi. Tai reiškia, kad kilus pavojui jie stos už šį kraštą, jie neabejingi jo likimui, jie save tapatina su Lietuva. Be to, pagrindinė tautiškumo aksioma – tauta yra ne valdžios institutai, o žmonės, kurie įsisąmonina savo tapatumą.
Tačiau, ką mes matome?
Pirmadienį Vilniaus policijoje buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas iniciatyvinės grupės „Už teisingumą“ nariui Dariui Kuoliui. Visuomenininkas bus teisiamas Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme už tai, kad prie Vidaus reikalų ministerijos paradinio įėjimo rengiant akciją, pasak, renginį stebėjusių policininkų, nesilaikė susirinkimo organizavimo tvarkos, kuri leidžia susirinkimus prie tokių įstaigų, kaip ministerijos rengti ne arčiau kaip už 25 metrų nuo pagrindinio įėjimo. Tad byla keliama dėl kelių apgailėtinų metrų, kuriuos nuėjo D.Kuolys. Paradoksalu, kad net pats pro šalį ėjęs vidaus reikalų ministras Artūras Melianas, pasveikino akcijos dalyvius.
Kur dar sunkiai gaunami leidimai akcijoms, taikomi ribojimai jų rengimo vietoms, policininkai nuolat kabinėjasi prie visokių mažmožių, kaip antai paišymas kreidelėmis ant grindinio. Ką jau kalbėti apie absurdišką Sąjūdžio tėvų teismą?
Pasidygėjimą kelia ir tai, kad pilietinį aktyvumą ciniškai niekina kai kurios žiniasklaidos priemonės ir apžvalgininkai. Demonstracijos vadinamos pasivaikščiojimu Gedimino prospektu, piliečiai – rėksniais, organizatoriai – valdžios ištroškusiais veidmainiais, marginalais, tais, kuriems reikia gydytis.
Politikai suskato svarstyti, kad kažkas nori išplauti valstybės pamatus. Net profesorius Vytautas Landsbergis baisisi noru dabar pulti būtent Prezidentę, tačiau kažkaip pamirštama, kad lietuvių išeivių akciją prie Prezidentės kortežo Lemonte (JAV), kurią mūsų žiniasklaida iškilmingai pakrikštijo „užpuolimu“, abejingai stebėjo vietinė policija. Mat, demokratinių tradicijų šalyse gerai žinoma, kad politikai yra pirmose kovų gretose, kad jie atskaitingi prieš žmones ir jei piliečiai ant jų tūžta – vadinasi yra priežastis.
Net vienas autoritetingiausių Katalikų Bažnyčios Lietuvoje vadovų, Vyskupų konferencijos pirmininkas, buvęs disidentas, politinis kalinys ir laisvo žodžio leidėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ragina „budriai saugotis, kad netaptume lengvai manipuliuojama gatvės mase.“
Ar tai nereiškia, kad patiriame atminties praradimo problemą? Juk laisvę iškovojome išėję iš virtuvių ir patogių namų į erdves, kuriose sutikome bendraminčių, išdrįsome pasakyti, ką galvojame ir jaučiame, apsisprendėme patys tvarkytis savo krašte. Kodėl per 20 metų taip lengvai viską pamirštame? Demokratijos taisyklė yra pasakyti, ką galvojame apie savo valstybę, o ne tik teisė per rinkimus balsuoti už vieną iš šešių parlamentinių partijų. Ir ačiū Dievui, kad piliečiai pradeda tai suprasti.
valdžia ir policija, drausdami rengti mitingus ir grasindami bausti už pilietines akcijas, pažeidžia LR Konstituciją ir LR Konstitucinio Teismo 2000 01 07 d.nutarimą, kuriais garantuojamos absoliučios teisės į taikius susirinkimus.
Kaip ir visoje ES, JAV, Kanadoje, Australijoje ir t.t.T.y. taikioms eitynėms ar susirinkimams nereikia jokių leidimų ar sankcijų, nors pusė žiniasklaidos ir kažkokie valdžios ir VSD papirkti neva jurisprudencijos “mokslininkai” apsiputoję įrodinėja priešingai.
Na ir tegul – galės visi kartu važiuoti į Baltarusiją, kur tokie leidimai tikrai reikalingi.
Akivazdu, kad valdžia ir oligarchai po to, kai pašalino jiems neįtikusį demokratišką vyr.redaktorių Vasiliauską, ėmėsi tiesioginės cenzūros – nebespausdina apžvalgininkų, kurių nuomonė nepatinka valdžiai ir oligarchams. Todėl nespausdino šio Tomo Vilucko labai taiklaus straipsnio.
Manau, į rinkimų Lietuvos Sąrašą pirmaisiais turėtų būti įrašyti Lietuvos prezidentūros, Vidaus reikalų ministerijos (policijos), VSD ir teisėsaugos (prokuratūrų ir teismų) oficialiai “reitinguoti” piliečiai: 1) Romualdas Ozolas, 2) Neringa Venckienė, 3) Darius Kuolys, 4) Alvydas Medalinskas, 5) Bronislavas Genzelis, 6) Algimantas Matulevičius, 7) Vitalijus Gailius, 8) Vytautas Giržadas, 9) Valdas Vasiliauskas, 10) Rūta Janutienė, 11) Jonas Varkala, 12) Audronė Skučienė, 13) Vytautas Damulis, 14) Kastytis Braziulis, 15) Renaldas Sčiglinskas. Be to, siūlau: 16) Audrių Naką, 17) Nijolę Oželytę, 18) Gintarą Songailą, 19) Alvydą Akstinavičių, 20) Saulių Stomą, 21) Naglį Puteikį, 22) Aureliją Stančikienę, 23) Rytą Kupčinską, 24) Gediminą Merkį 25) Aidą Venckų, 26) Ligitą Kernagį, 27) Kazimierą Uoką, 28) Zigmą Vaišvilą, 29) Stanislovą Stulpiną, 30) Tomą Dapkų, 31) Liudviką Jakimavičių, 32) Nijolę Sadūnaitę, 33) Dalių Stanciką, 34) Rūtą Zabielienę, 35) Šarūną Valentinavičių, 36) Rolandą Boravskį, 37) Kęstutį Milkeraitį.
Dabar vietoje Lietuvos žinių reikia pradėti skaityti AIKŠTĖS ŽINIAS. Štai šiandiena, kiek supratau, pastoviai piketuojantys Daukanto aikštėje man dykai davė AIKŠTĖS ŽINIŲ Nr.4. Taigi, nepavyks prezidentūrai užgniaušti laisvą žodį. Kas galit ateikite Birželio 6 d. 12 val. į Daukanto aikštę, kur parašę žodį TieSOS, eisime tą patį parašyti ant grindinio prie Vyriausybės ir Seimo. Užteks melo, be TieSOS nenurimsim.
Manau, kad Landsbergio baisėjimasis tuo, kad imama pulti Grybauskaitė, jau neturėtų nieko stebinti. Antai, neperseniai Landsbergis, piktindamasis Seimo “antikorupcininkais”, manė, kad jų atliekamas Gailiaus ir Giržado atleidimo tyrimas yra nukreiptas prieš Prezidentę ir tai pavadino “marsiečių” veiksmais.
Nesigirdėjo Landsbergio viešo pasipiktinimo ir dėl žurnalistų Dapkaus, Vasiliausko išvarymo, nors šie iškilusiais svarbiais politikos klausimais dažnai teiraudavosi būtent Landsbergio nuomonės.
Taigi, būkime demokratinė visuomenė, lygiai atviri visų atžvilgiu, nedarykime Landsbergio kulto…
Герай сампротауйи брангус драуге. Еси вертас дар виено пенкекампио ордино ант крутинес. Тевине тавес неужмирш.
Kodėl žodį Тевине parašei be ė?
ištrauka iš straipsnio http://kvantinemagija.lt/occupy-bilderberg.html
Manau kad į temą.
“Pilietinio aktyvumo kontrolė – nėra vien tik JAV problema, tai yra bendras iššūkis visam Vakarų isteblišmentui, todėl Bilderbergo klube jis ir laikomas prioritetiniu. XX a. atsiradus internetui ir socialiniams tinklams, masinės kontrolės sistemos tapo nebeveiksmingos. Taigi prireikė naujų kontrolės instrumentų, tokių kaip – ACTA, CISPA, susirinkimų teisės suvaržymai, policijos ir riaušių malšinimo pajėgų modernizavimas, koncentracijos stovyklos, kotrpropagandinės priemonės per TV, vadinamųjų „kurmių“ gvardijos rengimas ir t.t.
Reiktų paaiškinti, jog „kurmiai“ yra spec. tarnybų apmokyti darbuotojai, kurių užduotis – aktyviai dalyvauti socialinės žiniasklaidos veikloje: skleisti dezinformaciją, daryti įvairų psichologinį poveikį, formuoti forumų, pokalbių svetainių, socialinių tinklų dalyvių nuomonę ir pan.
Jau dabar galime pastebėti, kad merams, jėgos struktūrų atstovams įteikiami aplinkraščiai, kuriuose nurodoma neleisti rengti didelių demonstracijų, palapinių miestelių centriniuose skveruose ir visais įmanomais būdais „šaldyti“ pilietinį aktyvumą. Priemonės turi būti įvairiapusės ir atgrasančios.
Žingsnis po žingsnio susirinkimų teisės suvaržymai tapo daugelio valstybių valdžios institucijų darbotvarkės dalimi. Žmonės net nesuvokia, kaip mažais žingsneliais iš jų atimama galimybė pareikšti savo nuomonę ir nepasitenkinimą dėl apgailėtinos situacijos beveik visose gyvenimo srityse, o svarbiausia – teisinėmis priemonėmis apginti teisybę ir savo orumą. Belieka tik internetas. Tačiau internetui greitu laiku bus irgi uždėtas apynasris.”
Dalyvauti rinkimuose Lietuva jau atgrasinta skleidžiant bevitišumą – “mažas esi ir pakeisti nieko negali”. Rinkėjų dalyvavimo kartelė (procentas), kad rinkimai būtų laikomi įvykusiais, tuojau po Nepriklausomybės buvo nuleista “ant žemės”… Dbar tam, kad rinkimai būtų įvykę pakanka, jog 71 rinkimų apygardoje ateitų po vieną rinkėją. Gi demokratinis principas reikalauja dalyvavimo daugiau negu pusės rinkėjų. Antai, neseniai Klaipėdos miesto rinkimų apygardoje Seimo narys buvo išrinktas dalyvavus rinkimuose tik apie 10% rinkėjų. Taigi Lietuvos valdžia pačių sau nusistatyta rinkimų tvarka, partijų veiklos “popinimu”, kita politika jau yra pasiekusi praktinį rinkimų sunykimą, kuris yra bene svarbiausias žmonių aktyvumo rodiklis. Tad galima sakyti, kad Lietuva yra netgi viršijusi paties Bilderbergo klubo žmonių aktyvumo naikinimo planus. Žodžiu, gali būti, kad pagal Bilderbergo priemonių taikymo mastą šalies valdyme netgi pirmaujame pasaulyje.
Valdžiai ypač svarbu beviltiškumą skleisti prieš rinkimus, kad žmonės nusivylę neitų balsuoti. Kaip rodo įvykiai, to šiuo metu sėkmingai valdžia ir toliau siekia Lietuvoje (Garliavos spektaklis su jėgos panaudojimu, žurnalistų išvarymai iš darbo visiškai dėl to tylint jų draugijoms, bejėgiškumą demonstruojančios vaikštynės prie valdžios institucijų ir t.t.).
papildant jusu minti, Lietuva siuo metu atrodo kaip bandomasis paligonas…
Prie to, ką pasakiau, dar pridurčiau, kad komentaro pabaigoje išvardintais tariamais protesto renginiais yra talkinama valdžiai atgrasinimo tikslais iš pačių žmonių pusės ir gali būti, kad tai sąmoningas organizavimas iš vieno centro…
Pritariu iniciatyvai sudaryti “Lietuvos sąrašą”, kurio atstovai rudenį kandidatuotų į parlamentą. Manau kad …
Pranciškus Šliužas yra labai reikalingas atstovas Lietuvos parlamente.
Pranciškus Šliužas darbais gina šventą mūsų visų Lietuvos žemę nuo agresyvių užsienio pirklių.
Pabandykim įsivaizduoti, kad agresyvūs užsienio piniguočiai superka visas Lietuvos žemes.
Kuom patampa lietuvių bendruomenė tada? Klajokliais? Čigonais?
Pranciškus Šliužas turi būti kandidatas “Lietuvos sąraše”, atstovauti Lietuvos bendruomenei seime nuo rudens.
Pagarbiai
Sakyčiau pedofilų teisėtvarkai ne.
Pedofilai taps tik nelaimingesni, jei mes jiems pastoviai, atkakliai nesakysim niekšeliai jūs, niekšeliai, jei neleidžiate žmonėms demonstruoti taip kaip visame laisvame pasaulyje leidžiama.
Jeigu niekas neitų žiūrėti tų eitynių, jie nedemonstruotų, juk tokių eitynių kur nors lakuose ar miškuose gėjai nerengia.
Neikime jų žiūrėti, nerašykime apie jas ir rengimas jų praras prasmę.
Žinoma, galima šių eitynių žiūrėjimą padaryti apmokmą. Joms organizuoti, pvz., Vilniuje, paskirti Žalgirio stadioną, į jį leisti žiūrovus tik su bilietais, kuriuos reikėtų daryti brangius, ir tegul gėjai stadione eina sau ratu. Taip miestas gautų įplaukų į biudžetą ir būtų, kaip sakoma, ir vilkas sotus, ir avis sveika…
“Net profesorius Vytautas Landsbergis baisisi noru dabar pulti būtent Prezidentę”
Labai teisingai baisisi. Demonstracijas riekia rengti prie Seimo. Demonstracijas prie prezidentūros aktyviai kreipia visokie kažkam atidirbinėjantys kuoliai ir panašūs į juos.
Argi tas Landsbergio baisėjimasis iš tikrųjų yra jau toks teisingas. Juk visų trijų valdžios institucjų vadovai vienaip ar kitaip yra Landsbergio, jo partijos politikai, tad atrodytų, kad jam neturėtų būti skirtumo, kuris iš jų imamas pulti. Bet, matyt, kad visgi taip nėra – Grybauskaitė yra kažkuo artimesnė, ypatingesnė jo politikė.
Manau, kad žmonės turėtų atkreipti dėmesį į šią esminę Lietuvos politikai aplinkybę. Tada galbūt ne vienam daug kas paaiškėtų Lietuvos politikoje.
Aš irgi niekaip nesuprantu prof. Vytauto Lansbergio pozicijos Grybauskaitės atžvilgiu. Tai jis suklaidino daugybę patriotų ragindamas už ją balsuoti. O mes pamažu “išsiluštenom” nutylėtą, slėptą jos biografiją, kurią ji dabar patvirtina savo veiksmais. Ne Tautos labui, ne su Tauta.
jo, ir mane apgavo. Dabar piktas ant abiejų.