Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, kultūros ir meno paveldas vienu metu pristatomas trijuose Europos miestuose: Minske, Milane ir Kutna Horoje. Baltarusijos sostinėje atidaryta paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“, Italijoje Gegužės 24 d. vyko knygos „Opera Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose“ pristatymas, o Čekijoje veikia paroda „Jogailaičių Europa“, kuri vėliau pasieks Lenkiją ir Vokietiją.
Neatsitiktinai visus tris renginius sieja vienas bendras vardiklis – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai. Būtent jie kelis šimtus metų buvo vienas iš Vidurio ir Rytų Europos regiono centrų, kuriame buvo sprendžiamas Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos bei Lenkijos tautų likimas, vyko intensyvus politinis, ekonominis ir kultūrinis gyvenimas.
Baltarusija daug dėmesio ir lėšų skiria paveldosaugai: atstatomos cerkvės, bažnyčios, pilys. Atkuriamiems projektams įgyvendinti baltarusiai ieško kuo autentiškesnių eksponatų, tačiau tokių vertingų, kaip lietuviai, neturi. Todėl Baltarusijos nacionalinio istorijos muziejaus iniciatyva parodyti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių bei Lenkijos karalių dvaro prabangą išaugo iki daugiau kaip šimtą eksponatų turinčią parodą. Ši Valdovų rūmų muziejaus paroda – pirmasis tokio lygio istorijos paveldo pristatymas Baltarusijoje po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.
Operos tėvynėje Italijoje surengtas knygos „Opera Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose“ pristatymas taip pat turi sąsajų su Valdovų rūmais Vilniuje. Juose Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos iniciatyva 1636 m. buvo pastatyta pirmoji opera „Elenos pagrobimas“ – anksčiau negu Paryžiuje ir Londone. Operai statyti šis valdovas į Vilnių pakvietė italų kompozitorių, muzikantų, dainininkų, aktorių, šokėjų ir scenos meistrų. Knygos sudarytoja habil. dr. Jūratė Trilupaitienė Italijos muzikos gurmanams pristatys operos sklaidą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir jos sostinėje, atskleis vilnietiškų pastatymų reikšmę Europos muzikiniam gyvenimui. Knygą išleido Valdovų rūmų muziejus, o jos pristatymą Milane organizuoja Lietuvos Respublikos ambasada Italijoje.
Jungtinė čekų, vokiečių ir lenkų paroda „Jogailaičių Europa“ pristato Vidurio Europos meną ir kultūrą vėlyvaisiais Viduramžiais ir ankstyvaisiais Naujaisiais laikais. Apie 1500 m. Vidurio Europą politiškai suformavo Jogailaičiai (1386–1572), lietuvių ir lenkų dinastijų atstovai, kurie valdė didelį regioną, besidriekiantį nuo Baltijos iki Adrijos ir Juodosios jūrų.Faktiškai jie buvo galingiausi šiose teritorijose, o Vidurio Europoje susiformavo Jogailaičių dinastijos vienijama politinė kultūrinė erdvė, kurios dalis buvo ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.
Parodos organizatoriai iš Valdovų rūmų muziejaus pasiskolino du Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos teritorijoje archeologų rastus XVI a. krosnių koklius su heraldiniais ženklais: koklį-karūnėlę su Žygimanto Senojo herbu ir inicialu „S“ bei renesansinį koklį su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbu.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje taikus sambūvis siejo skirtingų religijų, tradicijų ir papročių tautas. Bendra istorija bei kultūros paveldo sampyna šiandien įvairiomis formomis skleidžiasi Europoje. Tai, kad vienu metu skirtinguose miestuose vyksta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės epochą pristatantys renginiai, liudija, kad istorija bei kultūra išlieka nepavaldžios nei politinėms, nei ekonominėms permainoms, o šiuolaikines valstybes sieja domėjimasis tiek savo, tiek kitų kraštų istorija ir meno palikimu.
